9 mokslinės teorijos, kurios iškelia moteris aukščiau vyrų

Marso ir Veneros priešprieša sena kaip pasaulis – ir tai neatsitiktinai, nes biologiniu požiūriu mes, vyrai ir moterys, vis dar esame skirtingi sutvėrimai. Ir tai jokiu būdu ne apie lygybę, o juo labiau ne apie seksizmą: abu jie turi savų savybių, dėl kurių yra stipresni ar silpnesni, palyginti su kitais. Ir tegul kas nors juos vadina stereotipais, bet vis tiek esame tikri, kad tai, kas moksliškai įrodyta, yra verta dėmesio, rašo „Scence News“.

 

1. Moterys lengviau serga peršalimo ligomis (ir tai gamtos dovana)

Iki šiol daugelis mokslininkų, atlikę įvairius tyrimus, yra įsitikinę, kad vyro organizmas virusinėmis infekcijomis  – daug silpnesnis nei moters. Tam yra daugybė priežasčių – ir moksliškai įrodytų, ir tiesiog nepaneigtų. Pavyzdžiui, Kembridžo mokslininkai mano, kad vyrų imuninė sistema iš principo yra silpnesnė, nes tūkstančius metų patinai nuolat kentėjo nepagrįstai (žinoma, gamtos požiūriu): turėdavo eiti medžioti, ilgai kariauti ir panašiai. Dėl to evoliucija logiškai manė, kad tokie žmonės dažniausiai miršta ne natūraliai. Tad kam „investuoti“ į jų imuninę sistemą?

Nors jie prieš tūkstančius metų nežinojo apie jokius antibiotikus, o šiandieninis peršalimas gali tapti mirtina baigtimi. Tuo tarpu motina gamta tiesiog stojo ginti mergaičių, kurios, skirtingai nei jaunuoliai, veltui nerizikavo savo gyvybe, o kartu su visais buvo veikiamos virusų iš išorės. Taigi, evoliucija suteikė moterims stipresnį imunitetą.

Žinoma, mokslininkai pateikia  ir kitus moterų „atsparumo“ paaiškinimus. Pavyzdžiui, mūsų organizme yra hormono estrogeno, kuris turi analgetinį poveikį (kaip kitaip ištverti gimdymą?). Ir slopina SARS simptomus.

2. Moterys yra stipresnės kompiuterių programavimo srityje

Tai tikrai netikėta, tiesa? Filmuose ir TV laidose (ir realiame gyvenime) nuolat susiduriame su programišiais, kurie kuria sudėtingą programinę įrangą, įsilaužia į slaptas duomenų bazes ir panašiai – ir visi jie, kaip nuspėjama, yra vyrai. Ir vis dėlto net kodų ir sudėtingų algoritmų erdvė nėra visiškai vyriška teritorija.

Sasekso universiteto mokslininkai 2014 metais susidomėjo Didžiosios Britanijos universitetų statistika, pagal kurią tik 17 proc. merginų kasmet baigia specialybę „Programavimas“. Tuo pačiu metu mokslininkai nusprendė atlikti originalų eksperimentą ir empiriškai išsiaiškinti, kas vis dar geriau kuria kompiuterines programas, ypač vaizdo žaidimams.

Rezultatai pranoko visus lūkesčius. Paaiškėjo, kad merginos yra daug kūrybiškesnės kurdamos įvairias arkadas ir užduotis, kurdamos joms daug sudėtingesnius kodus ir algoritmus, apimančius daugiau žaidimo siužeto kūrimo scenarijų. Remiantis statistika, tokių „siužeto vingių“ merginų sukurtuose žaidimuose yra dvigubai daugiau.

Mokslininkai teigia, kad, nepaisant akivaizdžių gebėjimų, merginos nesiima programavimo vien dėl stereotipo, kad kompiuterių specialistais gali būti tik vyrai. Situaciją, jų nuomone, gali pataisyti privalomos programavimo pamokos mokykloje, kurios padėtų merginas įtikinti savo talentu.

3. Moterys geriau investuoja

Volstryte juokaujama, kad 2017-ieji buvo „finansinio feminizmo“ metai. Kodėl? Paaiškėjo, kad moterys gerokai pranašesnės už vyrus gebėdamos tinkamai valdyti savo turtą.

Tai nėra taip sunku paaiškinti: vyrai dažniau impulsyviai perka ir parduoda akcijas, o moterys labiau laukia ir ilgai laiko vertybinius popierius. „Moterys visada turi ilgalaikių tikslų ir tiesiog laikosi savo plano, – sakė viena iš finansų bendrovės „Fidelity“ direktorių Safra Catz  ir  geriausiai apmokama generalinė direktorė pasaulyje. – Jos kaupia ir investuoja, kad užsitikrintų pensiją ar kauptų vaikų mokslams. Tuo tarpu moteris – jau išbaigtas kūrinys, kuris kaupia geriausia. Nustebino? Ir tai mums sako genetika.

4. Y chromosoma susiformavo prieš daug milijonų metų… iš X chromosomos

Šio mokslo požiūriu Biblijos teiginys apie moterį, sukurtą iš Adomo šonkaulio, bent jau gali būti ginčytas. Reikalas tas, kad žmogus gimsta individu, turinčiu mažą, bet svarbią Y chromosomą. Moterys to neturi – jų lytį lemia X chromosomų pora. Ir tai yra nepaprastai svarbu ugdant vieną ar kitą lytį.

Bet štai kas įdomu: vyriška Y chromosoma susiformavo prieš daug milijonų metų… iš moteriškos X chromosomos, kuri dėl nežinomų priežasčių arba prarado ketvirtą „uodegą“, arba tiesiog dvi iš keturių joje esančių „uodegų“ susiliejo. Bet kokiu atveju vyras pasirodė toks – ir nuo to laiko visos pagrindinės vyriškos lytinės savybės yra būtent Y chromosomoje. Ar tai nereiškia, kad vyras yra „antraeilis“?

Pasak antropologo Juano Steveno, „embriono išsivystymas į moterį yra taisyklė, o į vyrą – išimtis“.

Per milijonus evoliucijos metų Y chromosoma prarado daugumą joje buvusių genų – šiandien iš 1438 joje išliko tik 78 (tai kai kuriems mokslininkams suteikia pagrindo galvoti apie gresiantį vyrų išnykimą, tačiau tai diskutuotina). Ji yra penkis kartus mažesnė už X chromosomą ir dėl to, kad neturi poros (kaip, pavyzdžiui, moters kūne), nepajėgi jungtis su kitomis chromosomomis ir taip vystytis. Vidinės atsitiktinės mutacijos – tokia visa jos evoliucija.

Ką tai reiškia? Ir tai, kad būtent vyriškoje chromosomoje kaupiasi visos naudingos ir, dar svarbiau, kenksmingos mutacijos. Be to, kadangi Y chromosoma negali susijungti su kitomis, ji perduodama iš tėvo sūnui beveik nepakitusi. Štai kodėl vyrai paprastai yra labiau linkę į genetines ligas, o jų gyvenimo trukmė yra 10 proc. mažesnė nei moterų. Ir tai yra norma.

Tačiau, kaip įsitikinę mokslininkai, būtent šios vyriško kūno mutacijos yra visos evoliucijos variklis. Šiuo atžvilgiu gamta nuolat eksperimentuoja su vyrais: jei jame įsitvirtina kokia nors mutacija, tada ji perduodama, jei ne, paveikto geno nešiotojas išnyks savaime. Moters užduotis šiuo atžvilgiu yra išsaugoti viską, kas buvo „išbandyta ant vyro“. Gana garbingas vaidmuo, ar ne?

5. Moterys vairuoja geriau

Populiarūs juokeliai apie „moterį prie vairo“ nebeturi jokio realaus pagrindo, ką ne kartą įrodė  mokslininkai visame pasaulyje.

2017 metais Norvegijos transporto ekonomikos instituto specialistai atliko eksperimentą tarp tiek pradedančiųjų, tiek patyrusių įvairaus amžiaus ir lyties vairuotojų. Pagal jo rezultatus buvo nustatyta pagrindinė daugumos nelaimingų atsitikimų priežastis, kuri, kaip tikino mokslininkai, aktuali visoms šalims – neatidumas. Į avarijas dažniausiai patenka išsiblaškę vairuotojai, kurie klauso garsiai radijo, naudojasi išmaniaisiais telefonais ir aktyviai kalbasi su bendrakeleiviais. Ir kas sudaro šią grupę? Teisingai: dažniausiai vyrai.

Moterys, kaip parodė eksperimentas, priešingai, daug dažniau žiūri į kelią, naudojasi veidrodėliais, duoda kelią ir laikosi saugaus atstumo nuo kitų eismo dalyvių.

Tiesą sakant, statistika patvirtina eksperimentines norvegų išvadas: vien Niujorke 80proc. avarijų sukelia vairuotojai vyrai. Kita priežastis, mokslininkai mano, kad pernelyg didelis vyrų pasitikėjimas savimi, palyginti su moterimis. Pavyzdžiui, 2015 metais Jungtinėje Karalystėje ekspertai palygino vyrų ir moterų elgesį keliuose ir tai dar kartą patvirtino gerai žinomą posakį „kuo lėčiau važiuosi, tuo toliau būsi“. „Tai oficialu: moterys vairuoja geriau nei vyrai“, – reziumavo tyrimo vadovas.

6. Moterys geriau vartoja kalbą

Žodiniai įgūdžiai paprastai yra moterų pranašumas. Viskas, kas liečia kalbą, tekstų supratimą, kalbos vartojimą ir minčių išdėstymą popieriuje, didžiąja dalimi lieka būtent moterų teritorija. Ir šiuo atžvilgiu stereotipas, kad „moterys daug kalba“, yra teisingas. Bet tai nėra blogai.

Kaip visada, dėl visko kaltiname (arba dėkojame) motinai gamtai. Kairysis smegenų pusrutulis yra atsakingas už mūsų kūno verbalinius įgūdžius, kuriuos, paprastai, dažniau naudoja moterys. Štai kodėl mergaitės anksčiau pradeda kalbėti ir skaityti, nei berniukai.

Priešingai, berniukų dažniau dirba dešinysis pusrutulis, atsakingas už erdvinį mąstymą. Anot antropologų, toks „atsiskyrimas“ atsirado todėl, kad senovėje vyrams, norint sugauti grobį, reikėjo greitai naršyti erdvėje, o moterims – bendravimo įgūdžių, kad galėtų organizuoti gyvenimą gentyje.

7. Vyrai užmaršesni

Lažinamės, kad tai puikiai žinojote ir be mūsų, nes situacija, kai vyras pamiršta nupirkti duonos, išnešti šiukšles ar pamaitinti šunį, vienaip ar kitaip pažįstama visiems. Paaiškėjo, kad tam yra mokslinis paaiškinimas.

2015 metais Astono universiteto mokslininkė Liana Palermo 100 vyrų ir moterų davė tokias pačias atminties užduotis 2 minučių, 15 minučių ir 24 valandų intervalais. Paaiškėjo, kad apskritai moterys dažniau prisimena ateities užduotis, o tiek vyrai, tiek moterys vienodai dažnai pamiršta praeities įvykius.

Žodžiu, moteriškos lyties atstovės planuodamos pasirodė daug stipresnės už vyrus. „Reikalas tas, kad moterys, be darbo biure, turi daugybę pareigų namuose, – tikino Liana. – Šis socialinis vaidmuo moterims uždeda papildomų užduočių, susijusių su dalykų planavimu ir atsiminimu, ką reikia padaryti.

8. Moterys yra atsparesnės

2018 metais sausio mėnesį mokslininkų komanda iš Pietų Danijos universiteto ištyrė mirtingumo statistiką per septynis istorinius epizodus, kai žmonės patyrė didelį nepriteklių ir badą. Tarp tokių atvejų buvo, pavyzdžiui, badas Airijoje 1845–1849 metais, tymų epidemija Islandijoje 1846 metais, Liberijos vergų išlaisvinimas valstijose, kurie, grįžę į tėvynę, susidūrė su neįprastomis klimato sąlygomis ir dauguma jų mirė.

Tyrėjai išsiaiškino, kad visais šiais atvejais moterys turėjo ilgesnę gyvenimo trukmę, mirė daug rečiau nei vyrai ir apskritai daug geriau toleravo alkį. Be to, ši tendencija išliko tarp naujagimių: berniukai kūdikystėje mirė daug kartų dažniau nei mergaitės.

Kokia yra priežastis, mokslininkai nepaaiškino, tačiau savo tyrime rėmėsi tomis pačiomis teorijomis apie hormono estrogeno buvimą moters organizme, dėl kurio jos lengviau ištveria fizinį skausmą. Net buvo atliktas eksperimentas, per kurį paaiškėjo, kad moterys lediniame vandenyje rankas galėjo išlaikyti 19 proc. ilgiau nei vyrai.

9. Ir šiek tiek apie intelektą

Šimtmečius trukęs moterų teisių slopinimas sukėlė dar vieną labai įžeidžiantį stereotipą: neva vyrai yra protingesni už moteris, todėl būtent jie daro visus svarbius atradimus, vadovauja valstybėms ir laimi karus. Prieš kelis dešimtmečius ši mintis dar labiau įsitvirtino masių galvose, nes tuo metu vyrų IQ lygis buvo maždaug 6 balais aukštesnis nei moterų. Bet viskas keičiasi.

2012 metais Naujosios Zelandijos mokslininkas Jamesas Flynnas iškėlė aukšto lygio hipotezę, pagal kurią moterys, nors kažkada buvo santykinai „kvailesnės“ už vyrus, dabar yra „gudresnės“.  Savo įrodymais jis rėmėsi skirtingų metų vyrų ir moterų IQ testų rezultatais, nes kaip teigia viso pasaulio mokslininkai, tai neturi nieko bendra su genais, kurie gali užtikrinti eksperimento grynumą, kai abi lytys yra lygios.

Tyrinėdamas statistiką, Jamesas pastebėjo, kad kiekviena paskesnė karta vidutiniškai yra 3 taškais protingesnė už ankstesnę. Tačiau, kas dar įdomiau, pastebima, kad per kelis dešimtmečius moterys pagal IQ prilygsta vyrams. O kai kuriose šalyse juos net pralenkė. Tai, anot Flynno, lemia tai, kad emancipuotoje visuomenėje moterys turi skubiai prisitaikyti prie pasaulio už namų ribų. Be to, moterys greičiau prisitaiko prie išorinių sąlygų, nes jų smegenyse yra 10 kartų daugiau baltosios medžiagos, kuri yra atsakinga už ryšį tarp skirtingų pusrutulių dalių.

Vyrai turi mažai baltosios medžiagos, bet daugiau pilkosios medžiagos – ji tiesiogiai atsakinga už informacijos apdorojimą ir loginį mąstymą. Kitaip tariant, nepaisant skirtingų smegenų dydžių, tiek vyrai, tiek moterys yra vienodai protingi – jie tiesiog gali skirtingais būdais atlikti tą pačią užduotį