sniegopilys.lt
Kuris žmogaus kūno raumuo yra stipriausias, o kuriam organui reikia daugiausia energijos? Šiuos ir kitus įdomius faktus apie žmogaus kūną sužinosite perskaitę šį straipsnį.
- Kai žengiame vieną žingsnį, iš tikrųjų išnaudojame daugiau nei 200 kūno raumenų.
- Pėdose yra ketvirtadalis visų kūno kaulų.
- Skrandžio rūgštis yra pakankamai stipri, kad ištirptų nerūdijantį plieną per 4-5 dienas.
- Senstant mūsų nosis ir ausys didėja, bet ne todėl, kad auga. Dėl kolageno sunaikinimo ir gravitacijos jėgos oda praranda elastingumą, todėl šie organai vizualiai atrodo didesni.
- Žmogaus kūnas ramybės būsenoje pagamina pakankamai energijos 10 lempučių (10 vatų lempučių), o esant maksimaliai galiai gali pagaminti iki 2000 vatų energijos.
- Pats žmogaus kūnas yra ekosistema. Tai vadinama žmogaus mikrobioma. Nėra dviejų vienodų mikrobiomų. Vidutiniškai žmogaus kūne yra apie 100 trilijonų mikrobų.
- Vienintelis žmogaus kūno organas, kuriam reikia daugiausia energijos, yra ne smegenys, o kepenys.
- Apie 10 proc. pasaulio gyventojų yra kairiarankiai. Kasmet daugiau nei 2500 kairiarankių nužudoma naudojant daiktus, skirtus dešiniarankiams.
- Suaugusio žmogaus organizme riebalai kaupiasi geltonų nuosėdų pavidalu dėl beta karotino ir kitų maistinių medžiagų spalvos. Kūdikių, kurie dar nesukaupė šių medžiagų, riebalai yra artimesni baltiems.
- Vidutiniškai žmogus per savo gyvenimą įveikia atstumą, maždaug prilygstantį Žemės apsisukimui 5 kartus.
- Mokslininkai išsiaiškino, kad alkoholiui patekus į organizmą reikia 6 minučių, kad paveiktų žmogaus smegenų ląsteles.
- Tik 2 procentai pasaulio gyventojų turi žalias akis.
- Žmogaus blakstienos gyvenimo trukmė – 150 dienų.
- Vidutiniškai vyresnis nei 10 metų žmogus sapnuoja nuo keturių iki šešių sapnų per naktį.
- Stipriausias žmogaus kūno raumuo yra kramtomasis raumuo. Mūsų žandikaulio raumuo gali įkąsti 80 kg/cm2 jėga. Palyginimui: hienos įkandimo jėga – 500 kg/cm2, o krokodilo – 1600 kg/cm2.
- Žmogaus kūnas gali paprasčiausiai nesugebėti gyventi ilgiau nei 120 metų dėl genetinio kodo, kuris gali apriboti mūsų ląstelių dalijimosi skaičių.
- Sveiko žmogaus vidutinė kūno temperatūra per dešimtmetį sumažėja 0,03°C. Per pastaruosius 150 metų temperatūra nukrito nuo 37°C iki 36,3°C. Teigiama, kad priežastis – pagerėjusi sveikata ir dėl to mažesnis gyventojų uždegiminių ligų lygis.
- Žmogaus organizmas vitaminą B12 saugo 3-5 metus. Tai yra ilgiausias bet kokių mums reikalingų maistinių medžiagų galiojimo laikas.
- Žmogaus kūne yra baltymo Pikachurin, pavadinto pokemono Pikachu vardu. Pikachurinas perduoda elektrinius impulsus iš akių į smegenis.
- Žmogaus kūne yra apie 0,017 gramo radioaktyvaus kalio-40, kuris skyla maždaug 4400 branduolinių skilimų per sekundę greičiu. Šio skilimo produktus daugiausia sudaro kalcis ir argonas.
- Soleus – gastrocnemius raumuo veikia kaip antroji širdis, pumpuojanti kraują kūno pakraščiuose.
- Nerviniai impulsai žmogaus kūnu sklinda iki 400 km per valandą greičiu, greičiau nei „Formulės – 1“ lenktyninis automobilis. Greičiausiai impulsų perdavimui sunaudojama daug energijos, todėl jie yra skirti neuronams, kuriems skubiai reikia perduoti informaciją. Pavyzdžiui, pasakyti smegenims, kad deginate pirštus.
- Gimimo metu vaiko akys nėra pakankamai išsivysčiusios, kad suvoktų spalvą ir gylį. Paprastai prireikia maždaug 6 mėnesių, kol jų regėjimas pasiekia suaugusiųjų lygį.
- Žmogus girdi 20-100 kartų greičiau nei mato. Todėl viskas, ką suvokiame ausimis, nuspalvina visus kitus mūsų pojūčius ir sąmoningas mintis.
- Viena iš galimų žagsulio priežasčių dienos metu – plaukai ar kiti dirgikliai ausyje paliečia ausies būgnelį.
- Vietiniai meksikiečiai praktiškai neturi protinių dantų.
- Skonio receptoriai yra ne tik ant liežuvio, bet ir ant lūpų, skruostų, gomurio ir užpakalinės burnos ertmės. Štai kodėl gomurio nudegimas gali turėti įtakos maisto skoniui.
- Mūsų ausyse yra kristalų, kurie jaučia gravitaciją ir suteikia pusiausvyrą.
- Viena iš veido asimetrijos priežasčių – miego padėtis. Tie, kurie įpratę miegoti ant šono ar pilvo, dažniau turi asimetrinį veidą.
- Per dieną mirksime maždaug 14 000 kartų. Tai yra 23 minutės kasdien, per kurias laikome užmerktas akis, neskaičiuojant miego.
Parengta pagal „Science News“
