
JAV „Forbes“ paskelbė naujausią turtingiausių pasaulio žmonių reitingą. Moterų jame vis dar nedaug. 2025 metais turtingiausios pasaulio moters titulas iš „L‘Oréal“ paveldėtojos Françoise Bettencourt Meyers perėjo „Walmart“ įpėdinei Alice Walton, kurios turtas vertinamas 101 mlrd. JAV dolerių. Jai priklauso 11 proc. „Walmart“ įkūrėjo Samo Waltono šeimos įmonės akcijų. Bet kas už neįtikėtinų sumų, kurias ji aukoja labdarai, slypi, apie ką ji iki šiol nenori kalbėti ir net prisiminti. Beje, akylesni ir dabar pastebi, kad Alice kiek šlubčioja viena koja…
Dirbo pardavėja tėvo įkurtame prekybos centre
Anot „Forbes“, devynios iš dešimties turtingiausių sąraše esančių moterų paveldėjo savo turtus. Savo prakaitu užsidirbusi turtingiausia moteris yra Rafaela Aponte-Diamant, kurios turto bendra vertė siekia 37,8 milijardų JAV dolerių. Ji yra didžiausios pasaulyje laivybos kompanijos bendra įkūrėja.
Amerikiečių pop dainininkė Taylor Swift taip pat yra tarp savarankiškai uždirbusių turtuolių: jos „Eras Tour“ tapo brangiausiai įkainotas koncertinis turas istorijoje, už kurį atlikėja susišlavė beveik 2 mlrd. JAV dolerių.
Australijos kalnakasybos magnatė ir verslininkė Georgina Hope Rinehart ir buvusi Jeffo Bezoso žmona MacKenzie Scott iškrito iš dešimtuko. Jas pakeitė investuotoja ir filantropė Melinda French Gates ir Marilyn Simons, investuotojo Jimo Simonso, mirusio 2024 metų gegužę, našlė.
Dar viena naujokė yra farmacijos verslininkė, „United Therapeutics“ įkūrėja Martine Rothblatt, kurios bendro turto vertė siekia 2,9 mlrd. JAV dolerių. Tačiau ji nepateko į pasaulio turtingiausių moterų dešimtuką.
Alice Walton yra viena turtingiausių pasaulio moterų, bet „Bloomberg“ milijardierių sąraše ji užėmė „tik“19 vietą. Ji yra ne tik didžiulio turto paveldėtoja, bet ir žmogus, kuris savo gyvenimą paskyrė menui ir filantropijai.
Alice Walton gimė 1949 metais lapkričio 7 d. Niuporte, amerikiečių milijardieriaus Samuelio Moore‘o Waltono, mažmeninės prekybos korporacijos „Wal-Mart“ įkūrėjo, šeimoje. Ji yra jauniausia iš keturių vaikų ir vienintelė dukra Waltonų šeimoje. Po tėvo mirties trys jo sūnūs ir duktė automatiškai tapo paveldėtojais. Tiesa, vienas jų, Johnas, 2005 metais žuvo pilotuodamas lengvą, vienmotorį lėktuvą, kuris patyrė katastrofą. Tada jo žmona Christy perėmė vyro paveldėtus turtus.
Robas ir Jimas Waltonai toliau sėkmingai plėtoja verslą. Pastarasis įkūrė „Arvest Bank“, kurį jis valdo iki šiol. Finansų įstaigos turtas viršija 15 milijardų JAV dolerių.
1971 metais Alice įgijo ekonomikos ir finansų bakalauro laipsnį Trinity universitete San Antonijuje, Teksase. Baigusi studijas trumpai dirbo vaikiškų prekių pardavėja tėvo įkurtame „Walmart‘e“.
Po to pradėjo dirbti finansų analitike ir šeimos verslo vadove. Vėliau tapo skyriaus vadove ir viceprezidente. Taip pat ji buvo atsakinga už „Arvest Bank“ investicijas.
Po kiek laiko Alice paskelbė, kad aktyviai nedalyvaus tėvo versle ir savo dalį patikėjo vyresniems, labiau verslo patirties turintiems broliams.
Alice tėvas Samas Waltonas – gerai žinomas šalyje, nes ši šeima turi didelę įtaką visoje Amerikoje. Ir priklauso vienai įtakingiausių ir turtingiausių klanų pasaulyje.
Kai Alice‘i buvo vos 10 metų, tėvas davė jai daug vertingų patarimų ir pamokų, susijusių su finansiniais klausimais. Norėdama užsidirbti pinigų, mergaitė pardavinėjo saldainius ir spragintus kukurūzus ant šaligatvio prie savo tėvo parduotuvės Bentonvilyje. Kol vieną gražią dieną Beno Franklino parduotuvėje, kurioje dirbo jos tėvas prieš įkurdamas „Walmart‘ą“, už 25 centus nusipirko Picasso paveikslo „Blue Nude“, tapytą 1902 metais, reprodukciją. Tai buvo jos aistros menui pradžia, kurio ji neapleidžia iki šiol.
Pataria nebijoti plaukti prieš srovę
1992 metais Samas Waltonas parašė knygą „Made in America“ („Pagaminta Amerikoje“). „The New York Times“ rašė, kad šioje „patikimoje visos Amerikos sėkmės istorijoje“, „Wal-Mart“ įkūrėjas aprašo įkvepiančią, optimizmu alsuojančią savo gyvenimo istoriją, paskatinusią jį sukurti didžiausią mažmenininką pasaulyje.
„Išmintinga ir įkvepianti autobiografija – Waltonas įtikinamai papasakojo savo fantastišką verslo istoriją ir nesigėdija savo padarytų klaidų“ – rašė ir „San Francisco Chronicle“. Anot leidinio,
Samas Waltonas vieną dešimties centų vertės parduotuvę skurdžiame miestelyje pavertė mažmeninės prekybos milžine „Wal-Mart“. Visada kuklus, bet visada tikras dėl savo ambicijų ir pasiekimų, knygos autorius dalijasi savo pasiekimais išvien su savo gyvenimo filosofija ir praktiniais verslo patarimais.
„Visada jaučiau aistrą konkuruoti. Patirtis parodė, kad sveika konkurencija yra naudinga verslui“, – rašo knygos autorius.
Anot jo, „Walmart“ puikus pavyzdys, liudijantis, kas nutinka, kai žmonės dirba komandoje sutartinai – „sustygavę stygas“.
„Įvertinkite viską, ką daro jūsų darbuotojai. Niekas negali atstoti jiems kelių nuoširdžių pagyrimo žodžių, pasakytų tinkamu laiku. Jie jums nieko nekainuos, bet atneš jums turtus. Dalykitės savo pelnu su savo darbuotojais ir elkitės su jais kaip su lygiaverčiais partneriais. Mainais jie elgsis su jumis taip pat. Ir kartu pasieksite aukštumų, apie kurias net nesvajojote, – rašo knygos autorius. – Viena svarbiausių mano pareigų – išmintingai valdyti savo turtą, kad jis generuotų naują vertę“.
Anot jo, nereikia bijoti plaukti prieš srovę ir geriau nesivadovauti įprasta išmintimi. „Švęskite savo sėkmes. Juokitės iš savo klaidų. Nežiūrėkite į save pernelyg rimtai. Pasidalinkite visa turima informacija su savo darbuotojais. Kuo daugiau jie žino, tuo daugiau supranta. Kuo daugiau jie supranta, tuo labiau domėsis verslo sėkme. Nuolat, diena iš dienos, ieškokite naujų būdų, kaip motyvuoti savo darbuotojus ir palaikyti konkurencinę dvasią komandoje“, – savo knygoje „Walmart‘o“ įkūrėjas dosniai dalijasi patirtimi ir patarimais.
Waltono tvirtinimu, sėkmė visada turėjo savo kainą, bet jam tai pasiekti padėjo tikėjimas, sunkus kasdienis darbas, sąžiningumas ir taupumo svarba. „Manęs ne kartą klausė: „Kodėl vairuoju pikapą? O kodėl turėčiau vežioti savo šunį „Rolls-Royce“? – klausimu į klausimą atsakau jiems“, – rašo knygos autorius.
„Walmart‘o“ įkūrėjas Samas Waltonas taip pat rašo, kad jo vienintelė dukra Alice yra „panašiausia į mane iš keturių vaikų. Nepriklausoma asmenybė, bet dar nepastovesnė nei aš“.
Kaltinimai niekada nebuvo pateikti
Tačiau dar gerokai prieš tapdama turtingiausia moterimi pasaulyje, Alice Walton buvo labiau žinoma dėl savo pomėgio vairuoti išgėrus, rašo dailymail.co.uk straipsnyje „How world‘s richest woman inherited Walmart‘s billions – but behind the incredible sums she donates to charity is a deadly secret“.
Anot leidinio, 1989 metais 40- metė Alice Walton partrenkė ir mirtinai sužalojo 50 metų moterį, dviejų vaikų motiną Oletą Hardin, kuri, kaip vėliau aiškino policijai turtuolio dukra, netikėtai iššoko priešais jos vairuojamą „Porsche“.
Alice Walton nuotykius kelyje, pasibaigusius nelaimėmis, daug plačiau aprašė portalas celebritynetworth.com, straipsnyje „I‘m Alice Walton… B*tch!!!“ What Happens When The Richest Woman In The World Gets Pulled Over For a dui?“ ( „Aš esu Alice Walton… K*lė!!!“… Kas nutinka, kai turtingiausia pasaulio moteris sustabdoma už vairavimą išgėrus?“).
Straipsnyje rašoma, kad Alice‘ai Walton niekada nebuvo pateikti kaltinimai dėl šios mirtimi pasibaigusios avarijos, o nukentėjusiosios Hardin šeima niekada viešai nekalbėjo apie šią tragediją.
Portalo teigimu, nepaisant didžiulio turto ir įtakos, Alice Walton turi ilgą vairavimo išgėrus ir rimtų avarijų istoriją, bet visada išvengė reikšmingų teisinių pasekmių. Turtuolės advokatai ne kartą panaudojo kūrybingas strategijas, norėdami apsaugoti ją nuo liūdnų pasekmių. Net ir tais atvejais, kai buvo sužeista ir net žuvo žmogus.
Vienas garsiausių viešai paskelbtų incidentų įvyko 2011 metais spalio 7 d. – per Alice Walton 62-ąjį gimtadienį, kai ji buvo sulaikyta Teksase už vairavimą gerokai padauginus alkoholio po siautulingo vakarėlio su draugais Fort Vorte. Tada moteris buvo suimta ir naktį praleido areštinėje, jai atsisakius atlikti alkotesterio testą. Policijos pareigūnas Jeffrey Davisas, sulaikęs moterį, pranešė, kad ji neišlaikė kelių blaivumo testų – negalėjo paeiti tiesiai ir nepajėgė pirštu paliesti nosies.
Tai buvo jau ne pirmas kartas, kai Walton pateko į rimtą bėdą, sėsdama prie vairo išgėrusi. Šis leidinys taip pat primena, kad 1989 metų balandį 40 metų Walton partrenkė ir mirtinai sužalojo vietos konservų fabriko darbininkę, 50 metų moterį, dviejų vaikų motiną Oletą Hardin. Turtuolio dukrą sustabdęs policijos pareigūnas aiškino, kad ji gerokai viršijo greitį Fejetvilio mieste, Arkanzaso valstijos šiaurės vakarinėje dalyje. Tačiau Alice‘ai kaltinimai nebuvo pateikti. Jai net nebuvo skirta bauda už eismo taisyklių pažeidimą.
Galėjo grėsti iki metų kalėjimo
Taip pat pranešama, kad 1998 metais neblaivios Walton vairuojamas automobilis atsitrenkė į dujų skaitiklį, o po to – į telefono būdelę ir susilaužė nosį. Policijos pareigūnų apklausiama Walton sušuko:
- Ar žinai, kas aš esu? Ar žinai mano pavardę?
Pareigūnui uždedant milijardieriaus dukrai antrankius, ji tariamai riktelėjo:
- Aš esu Alice Walton… kalė!
Tuo tarpu Walton advokatai siekė įrodyti, kad tą dieną įvyko avarija dėl moters nuovargio po ilgos darbo dienos biure, o ne dėl šešių punktų didesnio nei leistinas alkoholio kiekis kraujyje.
Moteris buvo pripažinta kalta dėl keturių vairavimo išgėrus atvejų ir jai galėjo grėsti iki metų kalėjimo. Tačiau ji atsipirko 925 dolerių bauda – už dujų skaitiklio ir telefono būdelės apgadinimą.
Iš tikrųjų Alice Walton bėdos prie vairo prasidėjo dar 1983 metais, per Padėkos dieną, netoli Akapulko, Meksikoje. Tada ji nesuvaldė išsinuomoto visureigio ir nuskriejo į griovį. Moteris smarkiai susilaužė koją ir buvo išskraidinta iš Meksikos sraigtasparniu. Nepaisant to, jai išsivystė pavojinga kaulų infekcija. Prireikė metų ir 22 operacijų, kad atsigautų. Anot šaltinio, nuo to laiko viena jos koja liko kiek trumpesnė už kitą.
Tuo remdamiesi, vėliau Walton advokatai paaiškino jos nesugebėjimą išlaikyti blaivumo testų.
Tą spalio mėnesio naktį policijos pareigūnas patikrinęs dokumentus taip pat sužinojo, kad jos automobilio registracijos galiojimas pasibaigęs. Kai jis tai pranešė moteriai, ši atsakė:
- Turiu žmogų, kuris tai padaro už mane.
Walton pasamdytų teisininkų komanda reagavo akimirksniu. Jie pateikė gydytojų išrašytas pažymas Teksaso teismui, kuriuose rašoma, kad Walton blaivumo testai lauke buvo nesėkmingi dėl užsitęsusių pusiausvyros problemų, kilusių po 1983 metų avarijos, o ne apsvaigus nuo alkoholio. Svarbiausia, kad įvykio vietoje nebuvo atlikta alkoholio kiekio kraujyje patikra. Dėl šios procedūrinės spragos prokurorai turėjo silpnesnius įrodymus.
Tada teko laukti. Walton advokatai „tempė gumą“ byloje tol, kol 2013 metų spalį Parkerio apygardos prokuratūra nutraukė bylą suėjus senaties terminui. Neblaivią Walton suėmęs pareigūnas Trooperis Davisas tais metais buvo paslaptingai nušalintas nuo pareigų ir todėl negalėjo duoti parodymų. Vėliau teisėjas patenkino advokatų prašymą pašalinti visus suėmimo įrašus iš bylų.
Labdaros apimtys siekia milijardus dolerių
Žinoma, neteisinga būtų nepaminėti ir gerų Alice Walton darbų. Per daugelį metų viena turtingiausių pasaulio moterų paaukojo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių, įkurdama keletą fondų, labdaros organizacijų ir muziejų, susijusių su jos pomėgiais.
„Alice L. Walton“ fondo duomenimis, turtuolė paaukojo nemažai lėšų įvairioms reikmėms, susijusioms su juodaodžių amerikiečių, imigrantų ir LGBTQI bendruomenės narių gerove.
2023 metais jos fondas paaukojo 848 000 JAV dolerių Arkanzaso afroamerikiečių muzikos centrui finansuoti, suteikdama galimybę Arkanzaso universitetui pasiūlyti „vienintelę afroamerikiečių sakralinės muzikos magistro laipsnio programą Jungtinėse Valstijose“.
Fondas taip pat skyrė 3,1 mln. JAV dolerių juodaodžių pedagogų plėtros centrui, kuris buvo įkurtas 2019 metais, siekiant remti talentingus juodaodžius amerikiečius, norinčius tapti pedagogais.
Ši dovana padėjo pradėti mokytojų mentorystės programą „talentingiems juodaodžiams vidurinių mokyklų ir kolegijų studentams“.
O 2022 metais Fondas paaukojo 3,5 mln. dolerių Maisto bankui, kad būtų galima nepertraukiamai tiekti maistą ir finansuoti maisto platinimo centro statybą.
Be šių aukų, fondas įsipareigojo paremti 11 organizacijų, kurios specializuojasi teikdamos „ekonominę ir visapusišką sveikatos priežiūrą imigrantams, ispanakalbiams ir LGBTQ jaunimui“.
Alisa Walton taip pat finansuoja daugelį viešųjų projektų. Ji skyrė pradinio kapitalo Bentonvilio oro uosto statybai. O kaip dėkingumo gestas vienas terminalų buvo pavadintas jos vardu.
Menas galiausiai tapo jos gyvenimo pašaukimu
Dar 1988 metais Alice Walton įkūrė savo investicinę finansų įstaigą „Llama“ ir tapo šio banko prezidente. Taip pat ėjo jo pirmininkės ir generalinės direktorės pareigas.
Bet praėjus vos dviem metams, ji tyliai uždarė savo verslą, iškeitusi biuro kabinetą ir oficialų dalykinį kostiumą į patogius džinsus ir gryną orą – būdama 31 metų Walton persikėlė į rančą Millsapo mieste, Teksase. Mat Alice susidomėjo žirgų veisimu ir netgi jame pasižymėjo – jos aštrią akį ir gebėjimą iš pirmo žvilgsnio nuspėti būsimus čempionus pastebėjo daugelis specialistų. Tačiau viskas pasikeitė 1992 metais, kai tėvas mirė nuo vėžio.
Jo dalis buvo po lygiai padalinta keturiems vaikams ir mylimai žmonai. Skirtingai nuo brolių, Alice neskubėjo grįžti į verslą. Menas ją žavėjo nuo mažens, ir tai galiausiai tapo jos gyvenimo pašaukimu. Toliau darė tai, ką mėgo. O dabar, kai jos banko sąskaitos pasipildė didžiulėmis sumomis, ji nėra į naują veiklą. Artimieji žinojo, kad jei Alice užsibrėžia ką nors padaryti, ji greičiausiai tai pasieks.
Mažiausiai dešimtmetį Walton buvo kukli kolekcionierė. Vieną dieną, lankydamasi pas savo patarėją, Prinstono universiteto meno istoriką Johną Wilmerdingą, moteris išsitraukė Jungtinių Valstijų žemėlapį. „Ji pradėjo braižyti apskritimus aplink kiekvieną didesnį dailės muziejų. Paaiškėjo, kad 500 mylių (804,67km.) spinduliu nuo šios tuščios erdvės nieko nėra“, – prisiminė Wilmerdingas.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje „The New York Times“ rašė, kad pirkinys „kaip reikiant patampė nervus ir sužadino meno rinką“. Tada Walton paskelbė, kad pasamdė garsų Izraelio architektą Moshe Safdie, kad šis jai pastatytų muziejų.
Sklido kalbos, kad Alice savo rąstiniame name Bentonvilyje pamaitindavo architektą naminiu kepsniu, o tada visureigiu nuveždavo jį į būsimo muziejaus teritoriją. Per aštuonerius metus uolėtoje Ozarko kalnų dauboje iškilo 18 500 kvadratinių metrų muziejus. Įvairiais šaltiniais, muziejaus statyba kainavo daugiau nei 1,6 mlrd. JAV dolerių, rašo successstory.com.
Dar iki muziejaus atidarymo sulaukė kritikos lavinos
Amerikos meno muziejus „Crystal Bridges“ buvo atidarytas 2004 metais, kuriame eksponuojami Walton 500 mln. dolerių vertės privati meno kolekcija. Joje galima pamatyti ir pasaulinio garso dailininkų Andy‘io Warholo, Georgia‘o O‘Keeffe bei Edwardo Hopperio darbus. Taip pat brangiai kainavusius mažiau žinomų menininkų šedevrus. 2014 metais kolekcininkė įsigijo O‘Keeffe tapytą paveikslą už 44,5 mln. JAV dolerių – rekordinę kainą menininkei moteriai.
Tačiau dar iki muziejaus atidarymo Walton sulaukė kritikos lavinos, kurie iš pradžių „Crystal Bridges“ vadino „moraline tragedija“.
„Tegul jie valgo meną“, – rašė „Bloomberg“ žurnalistas Jeffrey‘is Goldbergas, turėdamas galvoje skirtumą tarp įsigytų paveikslų vertės ir mažų „Walmart‘o“ darbuotojų atlyginimų.
Straipsnyje „Wall Street Journal“ žurnalistas ir pedagogas Lee Rosenbaumas, vadovaujantis populiariam meno žurnalui „CultureGrrl“, pavadino Alice Walton „grifu, sklandančiu virš kultūros“. „Tai mane įžeidė. Negalėjau patikėti, kad žurnalistas gali sėdėti ten [Niujorke] ir manyti, kad žmonės toje pasaulio dalyje nenusipelno gero meno. Tai tiesiog arogantiška“, – sakė Walton.
Netrukus po šio pirkinio, turtuolė bandė įsigyti dar vieną šedevrą už valandos kelio į pietus nuo Niujorko, Filadelfijoje.
2006 metų rudenį Walton kartu su Nacionaline meno galerija pasiūlė 68 mln. dolerių už Thomaso Eakinso paveikslą „The Gross Clinic“ (1875), kuris priklausė Thomaso Jeffersono universitetui. Kad paveikslas liktų gimtajame mieste, Filadelfijos meno muziejus ir Pensilvanijos dailės akademija surinko pusę reikiamos sumos, o kitą pusę pasiskolino. Jie neleido Walton jo nusipirkti.
Įspūdinga kolekcija buvo surinkta per gana trumpą laiką
Tada, 2007 metais „Crystal Bridges“ už maždaug 20 mln. dolerių įsigijo dar vieną Jeffersono universitetui priklausantį Eakinso paveikslą, pavadintą „Profesoriaus Benjamino H. Rando portretas“.
„Buvo daug skepticizmo dėl Alice ir jos šeimos ketinimų ir dėl to, ar šis projektas buvo sumanytas iš ambicijų, – sakė buvęs Toledo dailės muziejaus Ohajuje direktorius Donas Bacigalupis.
„Alice suprato, kokie stiprūs yra išankstiniai nusistatymai mažų miestelių atžvilgiu“.
Beveik beprecedentis atvejis, kai įspūdinga kolekcija buvo surinkta per tokį trumpą laiką. Istorikas juokaudamas sakė, kad Alice Walton yra turtingiausias žmogus, kurį užvaldė meno manija.
Alisa turi ne tik unikalių kūrinių – Asherio Browno, Winslowo Homerio, Edwardo Hopperio ir kitų autorių darbų, bet jos kolekcijoje netgi yra Amerikos prezidento George‘o Washingtono portretas!
Alice ir jos mama Helen Robson taip pat mėgo tapyti akvarelėmis, kai eidavo į žygius. Tada juodvi palikdavo berniukus ramybėje, netoliese pasistatydavo molbertus ir tapydavo akvarelėmis Josemičio nacionalinio parko kalnų peizažus bei uolėtus Jeloustouno nacionalinio parko kanjonus. Kartais jos dvi valandas trenkdavosi į Thomaso Gilcrease‘o Oklahomos Talsos miesto muziejų, kuriame yra didžiausia pasaulyje, išsamiausia Amerikos Vakarų meno kolekcija.
„Kolekcionavimas – tai labai svarbi mano gyvenimo dalis, kalbant apie meno supratimą ir meilę jai“, – „The New Yorker“ sakė Alice Walton.
Savo interviu leidiniui Walton prisiminė ir paskutines savo motinos dienas 2007 metais, kai „Crystal Bridges“ tebuvo pamatai ant kelių akrų Waltonams priklausančios dykynės, kurią Helen septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose buvo įsigijusi iš kaimynų dalimis. „Ji nematė, kai viskas buvo baigta, bet mes veždavome ją į statybvietę, ir ji buvo sužavėta“, – prisiminė Alice.
Anot jos, paskutinius aštuonerius savo gyvenimo metus motina sirgo demencija, bet ji rado ramybę tapydama akvarelėmis. „Jos paveikslai abstraktūs, bet lyriški ir gražūs“, – sakė duktė.
Sulaukė kritikos dėl įsigyto paveikslo „Kūjis ir pjautuvas“
Nors Walton dažnai bendrauja su svarbiais svečiais ir potencialiais muziejaus rėmėjais, ji taip pat veda ekskursijas vietos gyventojams, kurie nežino, kas ji tokia.
Apsivilkusi tamsiu švarku, geltona šilkine palaidine, pasidabinusi pašto ženklo dydžio akvamarino žiedu, moteris rodo lankytojams paveikslus, pateikdama išsamius kolekcijos paaiškinimus. Paveikslai chronologine tvarka išdėstyti šešiose galerijose, paslėptose pušinėse ir varinėse konstrukcijose, kurios primena kalvas, vietinių gyventojų pramintos „sidabriniais šarvuočiais“.
Pirmieji lankytojų pamatyti darbai yra šeši Niujorko pirklių šeimos Levy-Franks portretai. Tai vieni iš ankstyviausių kolekcijos paveikslų, rašo smarthistory.org.
Walton atrado šiuos 1735 metais aliejumi tapytus paveikslus „Sotheby‘s“ aukcione, retų knygų skyriuje, ieškodama Winslowo Homero laiškų.
„Tada pagalvojau: „Palaukite, mano muziejuje nieko nekalbama apie žydų buvimą kolonijinėje Amerikoje“, – prisiminė ji.
Walton tyrinėjo šią temą, skaitydama Williamo Pencako „Jews and Gentiles in Early America“ („Žydai ir nežydai ankstyvojoje Amerikoje“) – vieną iš šimtų knygų, kurias ji įsigijo per pastarąjį dešimtmetį. „Bent jau meno kūrinių kainos verčia mane labiau apgalvoti savo pirkinius!“ – juokėsi Alice, supratusi, kokie reti šie portretai. Ji juos nusipirko nelaukdama aukciono: kaina nebuvo atskleista.
Toliau moteris stabteli ties Andy‘io Warholo 1977 metais sukurtu paveikslu „Hammer and Sickle“ („Kūjis ir pjautuvas“) – kruvinai raudonu šilkografijos būdu atspausdintu komunistiniu simboliu. Šį kūrinį ji įsigijo „Sotheby‘s“ aukcione už 3,4 mln. dolerių, vykdydama XX amžiaus meno kūrinių pirkimo kampaniją, iš dalies siekdama nuraminti kritikus, kurie jos kolekciją pavadino nesubalansuota.
Kaip simboliai kūjis ir pjautuvas buvo naudojami atskirai dar nuo viduramžių laikų, bet sovietų dailininkas Jevgenijus Kamzolkinas juos meistriškai sujungė ir sukūrė ryškų jaunos sovietinės respublikos simbolį. Kūjis ir pjautuvas buvo patvirtinti ir vėliau įtraukti į herbą. Jis tapo labiausiai atpažįstamu šalies simboliu, tačiau jo kūrėjas negavo nieko – jokių apdovanojimų ir mirė užmarštyje, rašo kulturologia.ru.
„Svarsčiau, kaip papasakoti trisdešimties metų įtampos tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, McCarthy eros, slėptuvių nuo bombų ir mokyklinių pratybų, prie kurių visi esame taip įpratę, istoriją. Šis paveikslas atveria duris į supratimą“, – aiškino Walton.
Kolekcionierė peržiūrėjo ir savo galimų pirkinių sąrašą. „Labiausiai norėčiau nusipirkti Willemo de Kooningo ir Marko Tobey‘io paveikslus“, sakė ji.
Tada prie Alice‘os priėjo vidutinio amžiaus moteris ir pasiūlo ją apkabinti. Walton neprieštaravo. „Net neįsivaizdavau, kiek daug tai reikš žmonėms. Tai didžiausias mano gyvenimo džiaugsmas“, – neslepia kolekcininkė.
Dabar Bentonvilyje, „Crystal Bridges“ įkūrėja praleidžia vidutiniškai 10 dienų per mėnesį. Ji dalyvauja kiekvienos parodos atidaryme.
Palydėdama svečius iš muziejaus, ji dar kartą pabrėžė, kad lankytojams į muziejų nuskraidinti reikalingi pigūs skrydžiai. „Lukterkime, – darbuotojams pasakė „Waltmart“ paveldėtoja. – Pamatysime, kiek laiko tai užtruks“.
Išlaidauja gana „kukliai“
Skirtingai nuo daugelio kitų milijonierių ir milijardierių, Alice išlaidauja gana „kukliai“. Ji neperka prabangių automobilių, jachtų, privačių lėktuvų ir kitų brangių malonumų, išskyrus šiek tiek nekilnojamojo turto. Stebėtina, bet 2020 metais „Walmart“ imperijos paveldėtoja važinėjo 2006 metų laidos „Ford F-150 King Ranch“, kainuojančiu tik apie 40 tūkst. JAV dolerių. Tuo ji gerokai skiriasi nuo savo brolio Jimo Waltono, kuris turi brangią senovinių automobilių kolekciją.
Alice sukaupė keletą investicijų į nekilnojamąjį turtą, kurios padidina jos grynąjį turtą. Moteris valdo 1400 akrų rančą netoli Fort Vorto, Teksase, kurioje ji augina arklius. Ranča – tai beveik 1250 kv. metrų ploto namas su trimis miegamaisiais. Taip pat yra papildomų rezidencijų svečiams ir darbuotojams. Ten pat įrengtos ir 24 arklidės.
Walton nuosavybėje ir kita – 4400 akrų (1821 ha.) ranča prie Brazoso upės už beveik 30 milijonų JAV dolerių. Ten stovi 1310 kv. metrų ploto namas su trimis miegamaisiais ir trimis vonios kambariais.
Be šių dviejų rančų, Alice turi butą Niujorke, kurį 2014 metais įsigijo už 25 mln. JAV dolerių. 1828 kv. metrų ploto apartamentuose yra daugiau nei 50 langų, iš kurių atsiveria nuostabus vaizdas į Centrinį parką.
Be to Alice Walton nėra abejinga ir politikai. 2004 metais turtuolė buvo 20-a pagal dydį individuali rėmėja JAV prezidento rinkimuose. Ji paaukojo 2,6 mln. dolerių konservatorių grupei „Progress for America“. Be to, ji paaukojo 200 000 JAV dolerių organizacijai „Restore Our Future“ ir 353 400 dolerių Hillary Clinton fondui „Hillary Victory Found“.
Be finansinių įnašų, Alice taip pat prisideda prie reklamos kampanijų. Per Irako invaziją ji karštai palaikė George‘o W. Busho politiką. Vėliau žurnalistai tai prisiminė, ir ją užgriuvo kritikos lavina.
Nesugebėjo tapti jos dvasingos sielos draugais
Dabar didžiąją laiko dalį milijardierė praleidžia savo „Rocking W Ranch“, esančioje už valandos kelio į vakarus nuo Fort Nokso, Teksase, mažame Milsapo miestelyje, turinčiame 409 gyventojus. Ten ji augina arklius ir verda pupeles bei ryžius „šeimai“, kaip ji vadina nuolatinius rančos darbuotojus. Šie jau kurį laiką stebi, kaip Alice‘os akys vis dažniau krypsta ir su meile kalba apie savo 23 metų žirgų trenerį Jesse Lennoxą. Ir mėgsta stebėti jo varžybas.
Tačiau Alice Walton nemėgsta kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą. Moteris pirmą kartą ištekėjo būdama 24 metų, už Luizianos bankininko, tačiau jų santuoka truko tik dvejus su puse metų. Antrąją kartą Walton ištekėjo už statybininko, kuris jų namuose statė baseiną. Tačiau ši sąjunga taip pat buvo trumpalaikė ir baigėsi skyrybomis.
Panašu, kad bankininkas ir statybininkas nesugebėjo tapti jos dvasingos sielos draugais. Po šių nesėkmingų bandymų moteris nustojo ieškoti meilės ir šiuo metu yra visiškai vienišė. Alisa neturi įpėdinių, ir vis dar nežinoma, kas paveldės jos turtą. O jos palikimas yra nemažas – 2017 metais pabaigoje jos turto grynoji vertė siekė beveik 40 milijardų JAV dolerių.
Praėjusiais metais 75 metų Walton prisijungė prie „100 milijardų dolerių klubo“ ir tapo viena iš nedaugelio žmonių, kurių turtas siekia 12 skaitmenų. Ji yra antra moteris, tai padariusi po Françoise Bettencourt Meyers 2024 metais. Alice Walton užima 15 vietą turtingiausių pasaulio žmonių sąraše, iškart po savo brolių 80 metų Robo Waltono (110 mlrd. dolerių) ir 76 metų Jimo Waltono (109 mlrd. dolerių).
Žurnalas „ArtNews“ neseniai įtraukė Alice Walton į dešimties didžiausių pasaulio kolekcionierių sąrašą kartu su milijardieriais, nuolatiniais aukcionų lankytojais, tokiais kaip rizikos draudimo fondų įkūrėjas Stevenas A. Cohenas ir bankininkas Leonas Blackas. „Ji išleidžia tikrai labai daug pinigų ir labai greitai, – sakė „ArtNews“ leidėjas Miltonas Esterowas. – Tai daug reiškia meno rinkai. Ir tai daug pasako apie pačią Alice Walton“.
Šaltiniai: forbes.com, nytimes.com, dailymail.co.uk, celebritynetworth.com, successstory.com, smarthistory.org.
sniegopilys.lt




