Kas yra 37 proc. taisyklė ir ar ji turėtų būti taikoma santykiuose?

Žmonės yra šiek tiek sudėtingesni, nei rodo tikimybių teorija. Įsivaizduokite, kad jums reikia susirasti nuomojamą butą arba pasamdyti naują darbuotoją. Abi šios gyvenimo situacijos dažnai naudojamos kaip iliustraciniai pavyzdžiai, paaiškinantys 37 proc. taisyklę. Ji yra matematikos ir psichologijos sankirtoje ir, esant įvairioms aplinkybėms, padeda atsakyti į klausimą: „Kiek variantų turėtumėte apsvarstyti prieš priimdami galutinį sprendimą, bandydami išsirinkti geriausią iš daugybės variantų?“, – rašo „Psychology Today“.

Principas, padedantis mums apsispręsti

Ši dilema – ar nutraukti paiešką, ar tęsti – dar vadinama optimalaus sustojimo problema. Ir jums tikriausiai teko ne kartą dėl to nuspręsti: priimti šį darbo pasiūlymą ar apsvarstyti dar kelis, nusipirkti šį automobilį ar nuvažiuoti į daugiau prekybos salonų, pasirinkti šį asmenį santykiams ar eiti į daugiau pasimatymų su kitais kandidatais.

Taigi, kas yra 37 proc. taisyklė? Matematiniu požiūriu optimalaus sustojimo problema yra susijusi su tikimybės maksimizavimu. Tai problema, kiek laiko reikėtų skirti galimybių svarstymui, kad būtų užtikrinta didžiausia tikimybė priimti geriausią galutinį sprendimą. Arba kiek varlių reikėtų pabučiuoti, kad užtikrintai užkariautumėte princo ar princesės širdį? Matematikai pateikė tikslų atsakymą: 37proc.

Pagrindinė idėja yra tokia: jei turime 100 skirtingų variantų, turėtume apsvarstyti ir atmesti (arba atidėti) pirmuosius 37 iš jų. Tada iš atmestų 37 proc. pasirenkame geriausią ir saugome šią informaciją savo atmintyje ateičiai. Jei kuris nors vėlesnis variantas pranoksta „etaloną“, turėtume jo laikytis, kad pasiektume geriausią galutinį rezultatą.

37 proc. taisyklė nėra koks nors beprasmis, automatinis metodas. Tai principas, padedantis mums nustatyti, kas mums tinka, o kas ne.

Pavyzdžiui, tarkime, esate vienišas ir norite santykių, todėl nusprendžiate per kelis mėnesius eiti į 10 skirtingų pasimatymų. Šiuo atveju einate į pirmuosius tris, bet neplanuojate kito pasimatymo su nė vienu iš jų, net jei viskas klostėsi gerai. Pagal 37 proc. taisyklę, tinkamas žmogus jūsų lauks kitame geriausiame pasimatyme.

Apima pasirinkimą tarp dviejų priešingų strategijų

Savo knygoje „Gyvenimo algoritmai“ žurnalistas Brianas Christianas ir kognityvinių mokslų mokslininkas Tomas Griffithsas 37 proc. taisyklę aiškina pateikdami būsto paieškos pavyzdį. „Jei norite maksimaliai padidinti savo galimybes gauti geriausią butą, skirkite 37 proc. savo laiko ir pastangų (11 dienų, jei užsibrėžėte tikslą susirasti butą per mėnesį) galimybių tyrinėjimui be jokių įsipareigojimų.“ Palikite savo kredito kortelę namuose: jūs tiesiog bandote. Tačiau po to būkite pasiruošę veikti nedelsiant – atlikti įmoką ir atsiskaityti su likusia suma – pasirinkdami tą variantą, kuris visais atžvilgiais pranoksta kitus“, – rašoma knygoje.

Autoriai pabrėžia, kad tai ne tik intuityviai priimtinas kompromisas dėl to, kiek kartų užtenka išmatuoti prieš nupjaunant vieną kartą. Tai pakankamai optimalus sprendimas.

Gali būti 37 proc. taisyklės  ir apribojimai. Matematika siūlo geresnį optimalaus sustojimo problemos sprendimą. Tačiau problema ta, kad žmonės nėra racionalios tikimybių analizės mašinos. Paprastai yra atvirkščiai. Esame tokie chaotiški padarai, kad mokslininkai turi paaiškinti, kaip mes iš tikrųjų elgiamės.

Psichologams, ekonomistams, neurologams ir kitiems specialistams, tyrinėjantiems mūsų elgesio paskatas ir motyvus, 37proc. taisyklė yra susijusi su pagrindiniu kompromisu, vadinamu „tyrinėjimu arba išnaudojimu“. Tai apima pasirinkimą tarp dviejų priešingų strategijų. „Tyrinėjimas“ čia reiškia nepažįstamų variantų bandymą su nežinomu atlygiu. Teoriškai šie variantai ateityje gali duoti geresnių rezultatų. „Išnaudojimas“ šiuo atveju reiškia pažįstamo varianto naudojimą norint gauti žinomą atlygį. Kitaip tariant, mes priimame sprendimus remdamiesi jau turima informacija ir tikimės pasiekti nuspėjamą rezultatą, kaip ir anksčiau.

Rizikuoja tapti įpročiais, įstrigti rutinoje

Sunkumas yra rasti pusiausvyrą tarp šių dviejų strategijų, jei norime maksimaliai padidinti savo naudą. Tai yra, sprendimas, ar rizikuoti, tikintis nežinomo rezultato („tyrinėjimas“), ar pasirinkti variantą su garantuotu, nors ir netobulu, rezultatu („išnaudojimas“). Tai, kiek žmogus tyrinės ar išnaudos, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant bendrą polinkį būti smalsiems ir rizikuoti.

Remiantis tyrimais, kraštutinumų pasirinkimas mums kelia nepatogumų. Tie, kurie per daug išnaudoja, rizikuoja tapti įpročiais, įstrigti rutinoje, prarasti motyvaciją ir nuobodžiauti. Tie, kurie per daug tyrinėja, rizikuoja tapti visų galų meistru, įgyti paviršutiniškų žinių, bet nieko neįvaldyti ir niekada nepatirti tikrai gilių išgyvenimų.

Žinoma, skirtingu metu skirtingi žmonės gali būti labiau linkę rinktis vieną ar kitą strategiją. Pavyzdžiui, paaugliai linkę būti labiau „tyrinėjantys“, o suaugusieji – labiau „išnaudojantys“. Trys klausimai gali padėti jums patikrinti savo dabartinį tipą.

Tarkim, naujame mieste, ar eitumėte į restoraną, kurį žinote esant gerą, ar išbandytumėte ką nors naujo? Jei jums pasakytų, kad konkretus lošimo automatas išmoka 500 Eurų, ar liktumėte žaisti, ar eitumėte ieškoti kitų automatų ir pažiūrėti, ar jie išmoka daugiau?

Taip pat svarbu suprasti, ar žaisdami žaidimus linkę laikytis tos pačios taktikos, ar ją keičiate kaskart?

Vieno pasimatymo niekada nepakanka

Pagrindinė problema yra ta, kad santykius tarp žmonių sunku kiekybiškai įvertinti. Matematiniai modeliai elgiasi keistai, kai įvedami nestabilūs, neaiškūs kintamieji, darantys įtaką žmogaus elgesiui.

Tikriausiai prasminga taikyti 37proc. taisyklę įvairiems pasimatymams ir susitikimams su skirtingais žmonėmis prieš pradedant rimtus santykius. Tačiau kiek laiko esate pasirengę „tyrinėti“? Be to, nėra jokios garantijos, kad jūsų pirmasis pasirinkimas netaps jūsų gyvenimo meile – žmogumi, su kuriuo akimirksniu užmegsite ryšį ir kuris jus padarys laimingesnius. Ir lygiai taip pat neįmanoma užtikrintai pasakyti, kad negrįšite prie ankstesnių santykių, tik vėliau suprasdami, kad tai buvo geriausias pasirinkimas visą laiką. Be to, sprendimą priimate ne tik jūs – kažkas jus vertina ir daro pasirinkimą.

Turbūt didžiausia 37 proc. taisyklės problema santykiuose yra ta, kad vieno pasimatymo niekada nepakanka. Kartais dešimties ar net šimto nepakanka, kad atskleistų tikrąjį žmogaus charakterį.

37 proc. taisyklė yra matematiškai patikimas atspirties taškas situacijose, susijusiose su pirkimais ar sprendimais, kai jausmai yra mažiau svarbūs. Yra daug privalumų apsvarstyti skirtingus variantus prieš priimant galutinį sprendimą. Tokiu būdu geriau suprasite, kodėl pasirinkimai jums yra geri ar blogi, ko tiksliai iš kažko norite arba kokiu savo veiksmų rezultatu galiausiai būsite patenkinti. Tačiau romantiškuose santykiuose taip neveikia.