sniegopilys.lt
Šis nusikaltimas sukrėtė Ameriką. Būdama 11 metų, patekusi į seksualinę vergiją, Jaycee Dugard diena iš dienos kentė nepakeliamas sąlygas, tačiau toliau tikėjo, kad vieną dieną grįš pas savo motiną. Tik sulaukusi 29-erių, pirmą kartą išlaisvinta, ji jai paskambino ir pasakė, kad yra gyva.
Šis priemiestis buvo laikomas idealia vieta jaunai šeimai
Knyga tapo bestseleriu, o pati Jaycee Dugard buvo parodyta ant žurnalo „People“ viršelio ir per televiziją. Jos istorija yra ne tik atsiminimai apie daugelį metų trukusią emocinę ir fizinę prievartą, bet ir puikus pavyzdys, kaip viltis gali padėti išgyventi net sunkiausius laikus ir kaip, nepaisant vaikystės traumų, galima paleisti praeitį ir pradėti naują gyvenimą tyra širdimi.
Mergina nelaisvėje gyveno beveik du dešimtmečius. Kai pasitaikė galimybė išsigelbėti, Jaycee jos atsisakė ir pasirinko likti prievartautojo, kuris pagrobė ją, kai jai buvo 11 metų, nelaisvėje…
Dugardų šeima persikėlė į Kaliforniją, kad jų vaikai galėtų augti karštoje saulėje, o tėvams nereikėtų rūpintis dėl jų saugumo. Daugelis šią valstiją laikė ramiausia, tačiau gyvenimas parodė, kad jie labai klydo.
1990 metais ramiame Pietų Tahoe ežero miestelyje ir apsigyveno 11-metė Jaycee Lee Dugard su mama, patėviu ir jaunesne seserimi. Šis priemiestis buvo laikomas idealia vieta jaunai šeimai. Jiems išsipakuojant lagaminus ir apsigyvenant naujuose kambariuose, niekas negalėjo įsivaizduoti tragedijos, kuri jų lauks vos po kelių mėnesių.
1991 metais birželio 10 d. Jaycee kaip įprasta nuėjo į autobusų stotelę netoli savo namų, kur planavo sėsti į mokyklinį autobusą ir važiuoti į mokyklą. Moksleivė neskubėdama vaikščiojo gatve, paskendusi mintyse. Jos patėvis stebėjo ją iš tolo. Staiga privažiavo juodas sedanas, o pro vairuotojo pusės langą pasirodė vyro galva. Atrodė, kad jis ruošiasi paklausti Jaycee kelio, bet staiga nepažįstamasis ištiesė ranką iš automobilio ir paralyžiavo mergaitę elektrošoku. Tada iš automobilio išbėgo moteris, iškart įstūmė vaiką į keleivio sėdynę ir pati įsėdo, o automobilis greitai dingo už kampo. Pagrobėjų išvaizda ir automobilio numeris, deja, nebuvo pastebėti. Mergaitės patėvis Karlas bandė juos pasivyti dviračiu, bet nepavyko.
Policija aplaidžiai atliko savo darbą
Incidentas iš karto sulaukė viešumo. Per kelias valandas nacionalinės žiniasklaidos priemonės rėkė apie tragediją ir maldavo pagalbos ieškant Jaycee. Mergaitės motina Terry Probyn sukūrė paieškos grupę „Jaycee’s Hope“ ir pasiūlė atlygį už bet kokią informaciją, padėsiančią nustatyti dukters buvimo vietą. Dešimtys savanorių dalyvavo Dugard paieškose, šukuodami apleistus pastatus ir iškabindami skrajutes su dingusios mergaitės nuotraukomis. Daugelis pririšo rožinius kaspinus prie žibintų, kad pritrauktų dar daugiau savanorių.
Pirmieji įtariamieji buvo Jaycee biologinis tėvas ir patėvis. Jie abu išlaikė melo detektoriaus testus ir įrodė savo nekaltumą.
Praėjo dienos, mėnesiai ir metai, tačiau jokių užuominų ar pėdsakų, kurie galėtų padėti surasti pagrobtą moksleivę, nerasta. Kaip vėliau paaiškėjo, taip atsitiko tik dėl to, kad policija aplaidžiai atliko savo darbą. Pavyzdžiui, 1992 metų balandį vyras paskambino ir pranešė matęs mergaitę, panašią į dingusią Jaycee. Ji buvo geltoname mikroautobuse, kuris sustojo prie degalinės 300 km atstumu nuo jos namų. Jis nespėjo apžiūrėti automobilio numerio ženklo, tad tyrėjams liko tik nuvažiuoti į įvykio vietą. Tačiau atvykus niekas atidžiai nepatikrino automobilių stovėjimo aikštelės, todėl informacija negalėjo būti patvirtinta. Vėliau paaiškėjo, kad automobilyje pastebėta mergina iš tiesų buvo pagrobtoji Jaycee!
Atrodė kaip seksualinis plėšrūnas
Po dešimties metų pagalbos tarnyba 911sulaukė skambučio. Vienas asmuo pranešė, kad paauglė mergina išsinarino petį 51 metų Phillipo Garrido baseine. Nepaisant to, kad vyras anksčiau buvo teistas už išžaginimą ir jam buvo taikoma draudimo apsauga nuo bendravimo su nepilnamečiais, niekas nesivargino perduoti šios informacijos policijai.
2006 metais vyras vėl paskambino 911. Kaip ir ankstesnio skambučio metu, paaiškėjo, kad tai buvo to paties pedofilo kaimynas, kuris pranešė, kad maniako kieme palapinėse gyvena vaikai. Jis paprašė imtis veiksmų, nes namo savininkas „atrodė kaip seksualinis plėšrūnas“ ir vaikams greičiausiai reikėjo pagalbos. Tada į įtartino vyro namus atvyko vietos policijos pareigūnas ir apie pusvalandį su juo kalbėjosi verandoje. Kodėl jis dvejojo, ar įeiti į namą ir apžiūrėti kiemą, kaip prašė liudytojas, lieka neaišku. Tuo metu Phillipas Garrido gavo tik įspėjimą.
2009 metais, praėjus 18 metų po Jaycee dingimo, Phillipas Garrido vėl atsidūrė policijos akiratyje. Įdomu tai, kad jis savanoriškai pasidavė San Francisko federaliniam tyrimų biurui (FTB) gana keistu tikslu. Jis ketino perduoti savo eskizus apie tai, kaip reabilituoti seksualinės prievartos vykdytojus. Jis teigė, kad tai buvo būtinybė, lengvai įgyvendinama naudojant specialų prietaisą, galintį skaityti ir implantuoti mintis. Taigi, pagrindinis Garrido tikslas buvo perduoti „teisingus“ nurodymus nusikaltėliams.
Buvo nuteistas 50 metų kalėti už išžaginimą
Tą pačią dieną Phillipas atsitiktinai pasirodė Kalifornijos universiteto Berklio policijos nuovadoje su dviem paauglėmis mergaitėmis, 12 ir 15 metų amžiaus. Ten jis bandė gauti leidimą surengti „specialų krikščionišką renginį“ mokyklos teritorijoje. Departamento darbuotojai sutiko ir pakvietė vyrą kitą dieną pas juos susitikti. Juos trikdė išsigandusios ir paniurusios vaikų veido išraiškos, taip pat jo kiek neklusnus elgesys. Personalas nusprendė pasiteirauti apie nežinomą geradarį ir sužinojo, kad jis anksčiau buvo nuteistas 50 metų kalėti už išžaginimą, bet po 11 metų buvo paleistas lygtinai. Taip pat paaiškėjo, kad teismo atliktas psichiatrinis vertinimas diagnozavo Phillipui Garrido seksualinį nukrypimą nuo normos ir lėtinį narkomaniją. Buvo aišku, kad veiksmų reikėjo imtis nedelsiant.
Kitą dieną vyras su mergaitėmis grįžo į policijos nuovadą, prašydamas leidimo vykdyti programą pavadinimu „Dievo troškimas“. Šį kartą pareigūnai greitai atsisakė, primindami jam, kad jis pažeidė savo lygtinio paleidimo sąlygas. Tuo metu policija jau buvo jo namuose, kad atliktų kratą.
Ten juos pasitiko Phillipo žmona Nancy ir jo pagyvenusi motina, kuri daugelį metų sirgo demencija. Jos pateikė savo dokumentus ir atsakė į visus užduotus klausimus. Moterys buvo pakankamai draugiškos, todėl policija nepastebėjo nieko įtartino. Tyrėjai paklausė Garrido apie merginų, su kuriomis jis dvi dienas iš eilės lankėsi nuovadoje, santykius. Nancy paaiškino, kad jos yra giminaičio dukros. Policija sutiko su šiuo atsakymu ir nusprendė palaukti iki kitos dienos. Phillipas, kaip visada, po lygtinio paleidimo turėjo atvykti į probacijos tarnybą ir paaiškinti savo pažeidimus.
Keitė parodymus, dangstydama nusikaltėlį
Kaip ir tikėtasi, vyras atvyko į probacijos tarnybą nustatytą dieną. Jį lydėjo žmona ir trys paauglės mergaitės. Viena iš jų prisistatė kaip Alice, bet iš tikrųjų buvo dingusi Jaycee Dugard. Vyras buvo nedelsiant apklaustas atskirame kambaryje, o moterys nuvestos į kitą. „Alice“ atskleidė, kad ji yra dviejų mergaičių motina. Ji sakė, kad pažįsta Phillipą jau seniai ir, jei būtų paprašyta jį apibūdinti, pasakytų, kad laiko jį absoliučiai nuostabiu žmogumi, kuris neįtikėtinai pasikeitė nuo tada, kai buvo nuteistas.
Tyrėjus gana suglumino merginos jaunatviška išvaizda. Vienas iš pareigūnų paklausė „Alice“, kiek jai metų, o ji juokdamasi atsakė, kad 29. „Žmonės dažnai mane painioja su mergaičių seserimi“, – sakė ji ir pridūrė, kad nuolat girdi tokių komplimentų. Tuo tarpu kitame kambaryje Garrido pasakė, kad visos trys mergaitės yra jo dukterėčios. Parodymai nesutapo.
Kai „Alice“ buvo paprašyta parodyti dokumentus, ji sunerimo ir suabejojo apklausos pagrindu. Tačiau greitai pratrūko ir papasakojo naują istoriją apie tai, kaip jai teko bėgti nuo smurtaujančio vyro. Tačiau Garrido ją priglaudė ir beveik išgelbėjo jai gyvybę. Tuo tarpu kitame kambaryje Phillipas jau buvo prisipažinęs pagrobęs ir išprievartavęs Jaycee Lee Dugard. Jis atskleidė, kad merginos, kurios visą laiką buvo su juo, buvo jo vaikai su auka. Vyras buvo nedelsiant suimtas, o FTB specialioji agentė iškvietė Terri Probyn, Jaycee motiną, kuri visus šiuos metus neprarado vilties surasti savo dukterį.
Gelbėjo potencialias aukas savo laisvės kaina
Tą dieną, kai maniakas parsigabeno Jaycee į savo namus, jis iš karto ją išprievartavo. Nuo tos akimirkos ji buvo reguliariai seksualiai išnaudojama visus 18 metų. Kartais Phillipas ją antrankiais pririšdavo prie baldų atskirame, pustuščiame kambaryje, kur jis retkarčiais atnešdavo jai maisto. Po daugelio metų ji persikėlė į palapinę namo kieme, aptvertame aukšta tvora. Garrido nuolat kartojo Jaycee, kad žino apie savo seksualines problemas, bet negali jų įveikti. Maniakas aiškino, kad ją išprievartavo, kad nereikėtų to daryti su kitomis merginomis. Tokiu būdu Phillipas įtikino Jaycee, kad ji gelbsti potencialias aukas savo laisvės kaina. Po kiekvieno smurto akto pagrobėjas būtinai prašydavo merginos atleidimo.
1994 metais 14-metė Jaycee pagimdė pirmąją dukrą su maniaku, o po trejų metų – antrąją. Kai mergaitės pradėjo augti, Garrido sukūrė priedangą, kurioje teigė, kad Jaycee yra jų vyresnioji sesuo. Jis atidavė mergaites savo žmonai Nancy, kuri padėjo jam pagrobti Jaycee tą lemtingą dieną, 1991 m. birželio 10 d. Beje, jis susipažino su ja kalėjime, atlikdamas pirmąją bausmę už išžaginimą.
Pasak Jaycee prisiminimų, Garrido žmona pirmą kartą įėjo į jos kambarį tik po septynių mėnesių po pagrobimo. Ji laikė mažą pliušinį žaislą ir šokoladinį pieną. Su ašaromis akyse ji maldavo mergaitės atleidimo. Vėliau ji kaitaliodavo motinišką rūpestį ir žiaurumą, besąlygiškai veikdama kaip jos vykdytoja.
Gavo 20 mln. JAV dolerių kompensaciją
Vėliau Jaycee prisipažino, kad naujagimės mergaitės tapo jos išsigelbėjimu. Ji stengėsi praleisti su jomis kuo daugiau laiko, rūpindamasi jomis, žaisdama su jomis ir mokydama. Po pagrobimo ji pamiršo apie išsilavinimą, nes negalėjo lankyti mokyklos, o nelaisvėje niekam nerūpėjo jos išsilavinimas. Didžiausia jos svajonė liko susitikti su mama. Pasak Dugard, ji bijojo vieną dieną pamiršti, kaip atrodė jos mama.
Nepaisant to, kai Jacey užaugo, Garrido nusivedė ją dirbti į savo spaustuvę grafikos dizainere. Ten ji kasdien bendraudavo su naujais klientais ir turėjo prieigą ne tik prie savo darbo telefono, bet ir prie el. pašto. Tačiau per tą laiką ji nė karto nepasinaudojo šiais komunikacijos kanalais, kad praneštų apie savo buvimo vietą. Savo knygoje „Pavogtas gyvenimas“ Jacey rašė, kad jai nepaprastai sunku buvo ištverti nuolatinį seksualizuotą kankinimą. Ji prisitaikė prie savo pagrobėjų taisyklių kiek įmanoma geriau, kad tik išgyventų.
Tuo tarpu mergaitės patėvis tvirtino, kad jo podukra kenčia nuo „Stokholmo sindromo“ (būklės, kai įkaitai išsiugdo emocinę priklausomybę ir prisirišimą prie savo pagrobėjų, kai, nepaisant tiesioginės grėsmės jų gyvybei, auka užjaučia ir net jaučia empatiją nusikaltėliui – red. pastaba). Pati Jaycee visada neigė savo prisirišimą prie Phillipo.
2011 metais balandžio 28 d. sutuoktiniai Garridai pripažino savo kaltę dėl pagrobimo ir daugybės išžaginimų. Phillipui buvo skirta 431 metų laisvės atėmimo bausmė, o jo žmonai Nancy – 36 metų laisvės atėmimo bausmė, o lygtinis paleidimas jam bus suteiktas 2029 m. rugpjūtį. Jaycee Lee Dugard nuosprendžio paskelbimo metu nedalyvavo, todėl jos kalbą teismo salėje perskaitė jos motina.
Kadangi Phillipas Garrido pagrobimo metu buvo lygtinai nuteistas, Jaycee turėjo teisę paduoti Kalifornijos valstiją į teismą, kuri turėjo jį prižiūrėti, ir ji tuo pasinaudojo. Valstija pripažino savo kaltę ir sumokėjo aukai 20 mln. JAV dolerių kompensaciją.
Iki 2016 metų Jaycee buvo išleidusi dvi knygas. Pirmojoje aprašytas jos gyvenimas nelaisvėje, o antrojoje – metai po paleidimo ir iššūkiai, su kuriais ji susidūrė kaip laisva moteris. Vėliau ji ir jos tėvai įkūrė labdaros fondą, kuris teikia paramą šeimoms, patyrusioms traumuojančius išgyvenimus. Fondas padengia individualių sesijų su psichologais ir psichiatrais, grupinių susitikimų ir terapijos išlaidas, kurios kadaise padėjo Jaycee Lee Dugard įveikti potrauminio streso sutrikimą.
Socialinių tinklų nuotraukos
