sniegopilys.lt
Todėl mokytojai savo klasėse įrengia „higienos spinteles“, kad aprūpintų vaikus būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis. Užrakinta metalinė spintelė visiškai neišsiskiria iš aplinkos mokytojos Sarah Helms šeštokų klasėje, kurioje – ryškiai geltonos sienos ir žalios plastikinės kanceliarinių prekių dėžutės.
Spintelę jai padovanojo tėvai
Tačiau jos lentynose – ne pieštukai, rašikliai ar popierius, o šampūno ir dušo želė buteliukai, muilas, dezodorantas, dantų pasta, dantų šepetėliai, vatos pagaliukai, higieniniai paketai bei tamponai, rašo huffpost.com straipsnyje „ Kids In America Are Missing School Because They Can’t Afford Toothpaste And Tampons.
Pastaruosius trejus mokslo metus S. Helms, anglų kalbos mokytoja „Horace Maynard“ pagrindinėje mokykloje Meinardvilyje (Tenesio valstijoje), pildo „higienos spintelę“ asmens higienos priemonėmis. Jas mokiniams iš nepasiturinčių šeimų paaukoja kiti mokytojai, esami bei buvę mokinių tėvai ir vietos bendruomenės nariai. Gautas pinigines aukas S. Helms panaudoja prekėms įsigyti pigių prekių parduotuvėje. Spintelę jai padovanojo tėvai.
„Pastebėjau, kad kai kurie vaikai patiria patyčias dėl netvarkingos išvaizdos. Be to, supratau, kad daugelis vaikų tiesiog per daug drovisi kreiptis į suaugusįjį ir paprašyti reikiamų higienos priemonių“, – portalui „HuffPost“ pasakojo S. Helms. Ji matė, kaip klasės draugų pastabos apie išvaizdą ar kūno kvapą menkina vaikų savivertę.
Kartą per mėnesį S. Helms iš „higienos spintelės“ išima dantų pastos, tamponų bei kitų higienos reikmenų – tarp jų pasitaiko ir įvairių kitų dovanotų daiktų, pavyzdžiui, plaukų šepečių, šukų, kūno purškiklių ar lūpų balzamų – ir sudeda juos į plastikinius maišelius, skirtus 14 mergaičių ir 17 berniukų.
„Didžiulė parama“ – taip trumpai „Horace Maynard“ mokyklos mokinio mama apibūdino šią „higienos spintelę“. Mokslo metų pradžioje S. Helms susisiekė su šia vieniša mama (kuri pageidavo likti anonime) ir pasiteiravo, ar jos sūnus norėtų gauti higienos priemonių rinkinį. Ji sutiko. Jos sūnui skirtame krepšelyje, kurį jis gauna kas mėnesį, yra šampūno, dezodoranto, dantų pastos, skustuvų ir odekolono.
Trys ketvirtadaliai mokinių yra iš mažas pajamas gaunančių šeimų
Sarah Helms šeštos klasės kabinete esanti blizgi metalinė spintelė pilna būtinų priemonių – ne popieriaus ar pieštukų, o asmens higienos reikmenų.
„Horace Maynard“ mokyklos higienos reikmenų spintelė – tik viena iš tūkstančių panašių iniciatyvų, veikiančių valstybinėse pradinėse ir vidurinėse mokyklose visose Jungtinėse Valstijose. Tai rodo „DonorsChoose.org“ – internetinės paramos platformos, kurioje valstybinių mokyklų mokytojai gali prašyti lėšų savo klasės poreikiams – duomenys. Šioje svetainėje prašymų suteikti higienos ir asmens priežiūros priemonių skaičius smarkiai išaugo: nuo vos vieno 2002 metais iki 1 789 2019 metais. Beveik du trečdaliai tokių prašymų gaunami iš miesto mokyklų. Ypač dažnai jų pasitaiko tose mokyklose, kuriose trys ketvirtadaliai ar daugiau mokinių yra iš mažas pajamas gaunančių šeimų.
Daugiau nei trečdalis Horace Maynard mokyklos mokinių gali gauti nemokamus arba sumažintos kainos pietus, o kai kurie gauna naudos iš mokyklos rajono aukomis aprūpinamo maisto programos, pagal kurią mokiniai kas savaitę gauna maisto produktų maišelį, kurį gali parsinešti namo savo šeimoms.
Helms siunčia savo mokinius namo su higienos maišeliais penktadienį prieš mėnesio pabaigą. „Paprastai tai yra laikas, kai prekių labiausiai reikia, nes šeimos, gaunančios maisto talonus, neturi pinigų kitiems daiktams, pavyzdžiui, higienos prekėms“, – aiškino ji.
Vyriausybės Papildomos mitybos pagalbos programa (SNAP) ir Moterų, kūdikių ir vaikų programa (WIC) teikia valstybės lygmens mėnesinę pagalbą mažas pajamas gaunančioms šeimoms iš anksto užpildytų kortelių forma, skirtų daržovėms, vaisiams, pieno produktams ir sandėliuko prekėms įsigyti. Tačiau gavėjai negali naudoti kortelių ne maisto prekėms, įskaitant tualetinius reikmenis ir higienos produktus, įsigyti.
Nusprendė viešai pristatyti šią idėją
Fairfieldo vidurinės mokyklos pietryčių Ajovoje mokytoja Lisa Greenig, teigė, kad idėja įrengti jos mokyklos higienos spintą kilo po diskusijos su kolegomis mokytojais apie SNAP apribojimus. „Higienos reikmenys gali būti brangūs. Atsižvelgiant į tai, kad 50 proc. mūsų mokinių gyvena pagal federalines skurdo mažinimo gaires, nusprendžiau viešai pristatyti šią idėją“, – sakė ji. Bendruomenė pritarė šiai idėjai ir buvo labai dosni, padėdami papildyti spintą, kurią mokykla pradėjo pildyti sausio mėnesį.
Iki šiol užsiregistravo apie 24 šeimos – mokinių tėvai ir globėjai tereikia užpildyti registracijos formą, kad gautų prekių iš higienos reikmenų spintos. „Nenorėjome rizikuoti nieko įžeisti siūlydami produktų maišelį be prašymo, – sakė Greenig. – Jokiu būdu nenorime, kad šeimos jaustųsi gėdingai dėl spintos naudojimo.“
Lisa Greenig tikisi, kad daugiau šeimų, kurios dažnai nenori prašyti pagalbos, pasinaudos programa, kai supras, koks privatus yra dalijimas. „Pakartotiniai užsakymai dažniausiai gaunami el. paštu tiesiai man. Aš paruošiu krepšelį ir nepastebimai įdedu prekes į mokinio spintelę. Papildymus galima lengvai sudėti į mokinių kuprines, tad juos patogu parsinešti namo“, – sakė ji. Pasak Greenig, sulaukus vietos verslų – pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvės „Hy-Vee“ – paramos, taip pat mokyklų apygardos vadovės Laurie Noll bei mokyklos tarybos narės Jennifer Anderson palaikymo, planuojama programą išplėsti į vidurinę mokyklą ir dvi pradines mokyklas.
Kitos programos yra tiesioginis atsakas į besikeičiančias šeimų aplinkybes, pavyzdžiui, benamystę. „Daugėja šeimų, prarandančių būstą ir priverstų glaustis vienuose namuose su kitomis šeimomis – kartais viename būste susigrūda dvigubai ar net trigubai daugiau žmonių“, – teigė Stephanie Martinez, Kalifornijos „Bay Area“ regione esančios Džefersono pradinių mokyklų apygardos (angl. *Jefferson Elementary School District*) mokinių aptarnavimo programų direktorė. Anot jos, tai labai rimta problema, kelianti didelių iššūkių [mokiniams], jei jų tėvai praranda būstą arba turi ilgai keliauti į mokyklą.“
Girdėjo istorijų apie tai, kaip tai veikia savivertę
Naujiesiems mokslo metams S. Martinez planavo įgyvendinti higienos priemonių rinkinių programą, skirtą padėti mokiniams iš daugiau nei 100 apygardos šeimų, kurios šiuo metu gyvena laikiname būste arba prieglaudose.
Pasak Aletos Angelosante, Niujorko universiteto „Langone Health“ Vaikų tyrimų centro (angl. *Child Study Center*) vaikų psichologės, higienos priemonių trūkumas gali neigiamai paveikti vaikų ir paauglių gyvenimą: „Jei išoriškai matyti, kad kyla problemų dėl higienos, tai gali lemti, kad vaikas bus apleistas ar ignoruojamas, o blogiausiu atveju – taps patyčių taikiniu“, – teigė ji.
Šiaurės Karolinoje veikianti ne pelno siekianti organizacija „BackPack Beginnings“ (BPB) prieš pusantrų metų savo būstinėje Grinsbore įkūrė asmens higienos priemonių sandėlį, kad padėtų Gilfordo apygardos mokykloms aprūpinti mokinius reikalingais produktais.
„Girdėjome istorijų apie tai, kaip tai veikia savivertę: kai kurie mokiniai net praleidžia pamokas, nes gėdijasi savo higieninės būklės, – pasakojo BPB vykdomoji direktorė Parker White. – Pavyzdžiui, beveik viena iš penkių mergaičių JAV yra anksčiau išėjusi iš mokyklos arba visai į ją nėjusi, nes neturėjo higienos priemonių. Daugelis yra girdėję, kad mokytojai perka maistą savo mokiniams, tačiau rečiau girdima, jog jie perka ir higienos priemones. Mokytojai ir taip gauna nedidelius atlyginimus, todėl norime nuimti šią naštą nuo jų pečių.“
Ši problema reikalauja valstybės įsikišimo
Remiantis apklausa, kurioje dalyvavo mokytojai, kurie teikia finansavimo prašymus svetainėje „DonorsChoose.org“, 84 proc. skurdžiausių mokyklų yra įsigiję būtiniausių prekių, pavyzdžiui, higienos priemonių, savo mokiniams. Iš jų 63 proc. teigia, kad šioms prekėms per metus išleidžia daugiau nei 100 JAV dolerių. Vykdomoji direktorė teigė, kad apie dvi dešimtys mokyklų šiuo metu naudojasi BPB maisto prekių sandėliuko programa, padėdamos šimtams mokinių visame rajone.
Nors ne pelno siekiančių organizacijų ir mokytojų vadovaujamas ir finansuojamas programas reikia pagirti, higienos lygybės aktyvistai teigia, kad ši problema reikalauja valstybės įsikišimo. Dauguma higienos priemonių yra apmokestinamos pagal valstijos įstatymus. Kai kurios, pavyzdžiui, šampūnas nuo pleiskanų ir akių balzamas, nėra. Padaryta tam tikra pažanga dėl galimybės gauti higienos priemonių, o kelios valstijos, įskaitant Nevadą ir Floridą, panaikino vadinamąjį „tamponų mokestį“.
Nacionalinė ne pelno siekianti organizacija „Period“ ragina imtis federalinių veiksmų, kad menstruacijų priemonės būtų pripažintos būtiniausiomis prekėmis, o visi K-12 valstybinių mokyklų tualetai būtų aprūpinti nemokamomis prekėmis, siekiant panaikinti tai, ką ji vadina „menstruacijų skurdu“.
Parodė, koks svarbi yra ši ir kita pagalba
Kalifornija, Ilinojus ir Niujorkas yra pirmosios trys valstijos, reikalaujančios, kad valstybinės mokyklos, mokančios šeštų–dvyliktų klasių mokinius, nemokamai teiktų higienos priemones.
Tuo tarpu Džordžijos valstija balsavo už 1 mln. dolerių skyrimą valstijos švietimo departamentui, kad mokyklose būtų tiekiamos nemokamos higienos priemonės menstruacijoms. „Period“ tikisi, kad kitos valstijos paseks šiuo pavyzdžiu.
Tačiau tol, kol tokios vyriausybės programos kaip SNAP ir toliau įtrauks dantų pastą ir tamponus į tą patį draudžiamų pirkinių sąrašą kaip ir tabaką bei alų, mokytojai, tėvai ir vietos bendruomenės greičiausiai vis tiek tieks tokias priemones mažas pajamas gaunantiems mokiniams.
Helms teigė, kad higienos spintos programa jai parodė, koks svarbus yra šis ir kitos pagalbos schemos daugeliui jos bendruomenės mokinių. „Kaip man sakė Horace’o Maynardo mama, su kuria kalbėjau: „Spinta mano sūnaus mokykloje mums labai padėjo. Higienos priemones, kurios perduodamos mano sūnui, naudoja visi mano vaikai. Tai tikrai labai apgalvotas žingsnis, padedantis užtikrinti, kad vaikai jaustųsi mylimi. Aš pasakyčiau ačiū visiems, kurie paaukojo. Milijoną kartų ačiū.“
