sniegopilys.lt
Istorija, prasidėjusi 2024 m. spalio 18 d., dingus 23 metų Janai Legkodimovai, šokiravo Kazachstaną savo šaltakraujiškumu: žudikai ne tik suplanavo žudynes iki smulkiausių detalių, bet ir bandė diskredituoti auką teisme. Dabar, po kelis mėnesius trukusių kankinančių paieškų, motinos atkaklios kovos už teisingumą ir nepaneigiamų įrodymų pateikimo, už šį siaubingą nusikaltimą atsakingi asmenys nuteisti įkalinimu iki gyvos galvos.
Įviliojo į automobilį ir pasmaugė
Po beveik metų trukusio įtempto teisinio proceso, lydimo plataus visuomenės pasipiktinimo, Atyrau srities specializuotas tarprajoninis baudžiamasis teismas baigė 23 metų Janos Legkodimovos nužudymo bylą. Mergaitę nužudę Rizuanas Chairžanovas ir Altynbekas Katimovas buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Teismo procesas, prasidėjęs 2025 m. rugsėjo 17 d. ir apėmęs 24 tomus medžiagos, pagaliau baigėsi.
2024 m. spalio 18 d. Atyrau, Kazachstane įvykusi tragedija, sukrėtė visą miestą: Janos Legkodimovos pažįstamas Rizuanas Chairžanovas įviliojo merginą į savo automobilį, kuris tapo paskutiniu jos susitikimu. Žmogžudystė įvyko ten pat, automobilyje, į kurį Chairžanovas anksčiau buvo pakvietęs savo draugą Katimovą. Chairžanovui smaugiant Janą, Katimovas užblokavo duris, kad ji nepabėgtų. Tuomet nusikaltėliai įmetė jos kūną į Uralo upę, netoli Taldykolo kaimo.
Spalio 20 d., grįžusi iš komandiruotės, Janos motina Galina Legkodimova sužinojo, kad jos dukra dingo. Ji nedelsiant pranešė policijai, tikėdamasi greito sprendimo. Raktas į dingimo išaiškinimą buvo merginos asmeninis dienoraštis. Dažnas inicialo „R“ paminėjimas tyrėjus atvedė prie pirmojo įtariamojo: Rizuano Chairžanovo. Minėti įtariamieji netrukus buvo suimti. Tačiau Janos kūnas mėnesius liko neatrastas. Tik 2025 metais birželio dieną poilsiautojai prie Uralo upės aptiko jos skeleto liekanas. O rugsėjo 17 d. prasidėjo teismo procesas.
Teisme paaiškėjo, kad pagrindinis Rizuano Chairžanovo motyvas buvo demaskavimo baimė: jis baiminosi, kad buvusi mergina Jana Legkodimova papasakos jo sužadėtinei apie jų romaną. Pasak jo bendro Katimovo, kuriam už dalyvavimą buvo pažadėta pusė milijono tengių (Kazachstano pinigai) – 976,89 Eur. jam padėjo įgyvendinti šį klastingą planą. Tyrėjų teigimu, preliminarios žudikų derybos stebina savo žiaurumu: prieš pereinant prie paskutinio akto, asmeninėse žinutėse buvo išsamiai aptarti maždaug dvidešimt įmantrių egzekucijos metodų.
Mergina galėjo būti nėščia
Viename iš posėdžių prokuroras, demonstruodamas įrodymų nepaneigiamumą, atkreipė dėmesį, kad kaltinamieji, išnaudoję visas neigimo galimybes, galiausiai pripažino kaltę, nepaisant nuolatinio prisipažinimų keitimo. Prokuratūra pabrėžė nusikaltimo „išskirtinį pavojų visuomenei“ ir „kaltinamųjų amoralų elgesį“, ragindama skirti griežtas bausmes.
Teismo posėdžių metu abu kaltinamieji, nors ir prisipažino dalyvavę tyčinėje žmogžudystėje, vis dėlto atsisakė duoti išsamius parodymus, bandydami nuslėpti svarbias detales. 2025 m. spalio 29 d., padedant nužudytosios motinos Galinos Legkodimovos parodymams, kaltinimai buvo sugriežtinti: vietoj telefono vagystės kaltinamiesiems buvo pateikti kaltinimai dėl tyčinio turto sunaikinimo, kurį padarė grupė asmenų, veikiančių kartu. O lapkričio 13 d., baigiamųjų kalbų metu, nužudytosios Janos motina paskelbė ryžtingą pareiškimą, reikalaudama abiem žudikams įkalinimo iki gyvos galvos. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad nėra jokių dukters daiktų, pabrėždama, kad tik kaltinamieji žino, kur jie yra. Galina Legkodimova išreiškė įsitikinimą, kad joks sveiko proto žmogus negali suprasti jų motyvų ir priežasčių, o tai tik sustiprino jos reikalavimą skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Tai dar labiau sustiprino jos įsitikinimas, kad Jana galėjo būti nėščia.
Naudojo nužudytosios akis žinutėms ištrinti
Baigiamosios kalbos metu valstybės prokuroras taip pat prašė skirti Rizuanui Chairžanovui ir Altynbekui Katimovui maksimalią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos griežto režimo kolonijoje. Atyrau srities prokuratūros prokuroras pabrėžė, kad kaltinamieji per 10 dienų ne tik ramiai aptarė maždaug 20 būdų nužudyti Janą, bet ir nerodė jokio gailesčio, oficialų prisipažinimą laikydami tik būdu sušvelninti bausmę. Tuomet teisėja Zarema Chamidulina paskelbė bausmę: laisvės atėmimą iki gyvos galvos griežto režimo kolonijoje. Be to, nusikaltėliai privalo sumokėti nužudytosios motinai 15 milijonų tengių (29306,83 Eur.) moralinę kompensaciją. Verta paminėti, kad spalio 24 d., ruošiantis teismo procesui, kaltinamųjų tėvai bandė nukreipti dėmesį apkaltindami Janos motiną korespondencijos, tapusios svarbiu įrodymu prieš kaltinamuosius Rizuaną ir Altynbeką, platinimu. Taigi, užuot visą dėmesį skyrusi dukters žudikų teismui, Galina Legkodimova buvo priversta duoti parodymus prieš jai pateiktus kaltinimus.
Teisėja, rodydama Janos palaikų nuotraukas, pabrėžė, kad šioje byloje yra tik viena tiesa: Charžanovas ir Katimovas, veikdami kartu, nužudė merginą, o tada įmetė jos kūną į upę. Ji atkreipė dėmesį į siaubingas detales: nusikaltėliai sugebėjo atrakinti nužudytos Janos telefoną, naudodami jos akis žinutėms ištrinti, o tada sunaikino patį įrenginį. Neginčijami įrodymai – atkurtos kaltinamųjų žinutės ir aukos (Janos motinos) parodymai – nepaliko teismui jokių abejonių dėl jų kaltės. Teisėja pabrėžė, kad vietoj tinkamo palaidojimo Janos kūną iš dalies suėdė gyvūnai, o didelė jos palaikų dalis niekada nebuvo rasta.
Bandė velionę apšmeižti ir sumenkinti
Velionės motina nuosprendį pavadino visiškai teisingu. Ji prisipažino, kad į teismą atvyko žinodama, jog pagrindinė jos kova pralaimėta – niekas negrąžins jos dukters. Nepaisant to, Galina Legkodimova reikalavo ne tik griežtos bausmės žudikams, bet ir apsaugoti nesuterštą dukters vardą, nes nusikaltėliai teismo metu bandė ją apšmeižti ir sumenkinti.
Kokia buvo kova dėl įkalinimo iki gyvos galvos ir kas stojo teisingumo keliu? Apie tai papasakojo nužudytos merginos motinos advokatas Azharas Abdilas.
— Kas buvo sunkiausia siekiant teisingo nuosprendžio šioje byloje?
— Sunkiausia buvo įveikti ne tik teisines, bet ir emocines kliūtis. Janos netektis – tai ne tik baudžiamoji byla, tai šeimos tragedija. Reikėjo ne tik pasiekti teisingumą teisme, bet ir „pasakyti“ tiesą, atkurti Janos garbę ir suterštą vardą. Sunkiausia buvo gyventi su skausmu ir nežinomybe, kai po aštuonių mėnesių buvo rastas jos kūnas, o daug kas liko nežinoma.
- Kokie argumentai teisme pasirodė esą lemiami?
- Svarbiausi buvo Janos asmeninio dienoraščio įrašai. Tai iš esmės buvo jos parodymai: ji paminėjo vieną iš kaltinamųjų, aprašė jų santykius, baimes ir patirtis. Šie įrašai padėjo Janos motinai atpažinti įtariamąjį, o vėliau – teisėsaugos institucijoms nustatyti nusikaltime dalyvavusius asmenis. Be to, teismas atsižvelgė į kaltinamųjų susirašinėjimą: jame buvo nurodyta, kad jie iš anksto aptarė, kaip įvykdyti nusikaltimą, kaip paslėpti kūną, kaip „viską padaryti tobulai“. Svarbi buvo ir informacija apie automobilio judėjimą – vaizdo stebėjimo kamerų įrašai pateikė aiškų vaizdą. Galiausiai, kaltinamųjų pokalbių įrašai areštinėje taip pat suteikė teismui papildomų įrodymų apie jų prisipažinimą kaltais, vidinius motyvus ir požiūrį į nusikaltimą.
- Ar buvo stiprus pasipriešinimas ir iš ko?
- Taip, buvo didelis pasipriešinimas. Iš kaltinamųjų pusės – jie iš dalies pripažino kaltę, bet bandė įvykį pavaizduoti kaip „nelaimingą atsitikimą“. Vienas iš kaltinamųjų teigė, kad agresyviai elgėsi Jana, tarsi būtų jį pasmaugus, ir, anot gynybos, taip buvo siekiama sušvelninti jų atsakomybę ir suklaidinti tyrimą. Taip pat buvo bandoma užginčyti motyvą: kaltinamieji konfliktą pateikė kaip buitinį, asmeninį reikalą, o ne iš anksto suplanuotą žmogžudystę. Tačiau prokuratūra ir kartu su ja Janos motina tvirtino, kad tai buvo sąmokslas, suplanuota žmogžudystė. Be to, emocinė įtampa Janos motinai – vieši pasirodymai, debatai ir teisingumo laukimas – taip pat galėtų būti laikoma „pasipriešinimo“ forma, nes visas teismo procesas jai buvo itin sunkus.
Advokatas paaiškino šios pergalės, pagrįstos bausmės neišvengiamumu, priežastis „Ši byla mums buvo ne tik teisinis iššūkis, bet ir pareiga Janos atminimui. Mūsų tikslas buvo ne tik nubausti kaltininkus, bet ir parodyti, kad žmogaus gyvybė yra vertinga, kad ji nusipelno teisingumo ir kad jos balsas gali būti išgirstas net po mirties. Esu dėkingas teismui už tai, kad abiem kaltinamiesiems: skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmes. Šią bausmę mūsų šalyje galima laikyti istorine, nes, kiek žinau, niekas niekada anksčiau nebuvo skyręs įkalinimo iki gyvos galvos už moterų žudymą. Būtent po to, kai jie paviešino šią istoriją, ji sulaukė tokio plataus visuomenės dėmesio. Taip, jaučiu palengvėjimą ir pasitenkinimą – ši bausmė, kompensacija už moralinę ir materialinę žalą, yra svarbus žingsnis teisingumo atkūrimo link. Tačiau tai nesugrąžins Janos, ir jokia pinigų suma ar bausmė neišgydys jos netekties skausmo. Mes tik apgynėme jos garbę, įrodėme, kad jos gyvenimas buvo prasmingas ir kad jos mirtis nebus įvertinta kaip „nelaimingas atsitikimas“, – sakė advokatas.
