Kodėl antikiniais laikais gėjai buvo norma, o dabar ne?

Be abejo, ne vienas atkreipė dėmesį į tai, kad senovėje homoseksualumas buvo įprastas reiškinys. Mat senovės civilizacijos nežinojo seksualinės orientacijos sąvokos. Be to, aistra, seksualinis potraukis  tik priešingai lyčiai kėlė įtarimą ir buvo vertinama kaip trūkumas.

Homoseksualumas visada egzistavo žmonijos istorijoje. Tos pačios lyties santykiai paveiksluose buvo vaizduojami net akmens amžiuje. Turimi artefaktai patvirtina gėjų egzistavimą Senovės Egipte, Kinijoje, Vokietijoje ir kitose valstybėse.

Tačiau tik Senovės Graikijoje ir Romoje homoseksualumas buvo skatinamas valstybės lygmeniu ir paplito visoje visuomenėje.

Yra žinoma, kad tik vienintelis imperatorius Klaudijus – pirmasis iš penkiolikos imperatorių, pirmenybę teikė tik moterims. Senatoriai juokėsi iš jo sakydami, kad netrukus jis pats virs moterimi.

Taigi, kodėl tada homoseksualūs santykiai buvo laikomi norma?

Mat minėtoje Senovės Graikijoje homoseksualūs santykiai buvo viena jaunosios kartos švietimo formų. Vadinamasis, institucionalizuotas homoseksualumas.

Esmė ta, kad vyrų sąjungos buvo sudaromos tik tarp suaugusio vyro ir labai jauno berniuko. Vyras tuo pačiu prisiima ir atlieka globėjo vaidmenį, padėdamas jaunuoliui rasti savo vietą ir įsitvirtinti visuomenėje. Taip pat rėmė jį pinigais, mokė užmegzti reikalingus ir naudingus ryšius. Galų gale  „augino teisingą pilietį“.

Kai jaunuolis įžengdavo į suaugusio žmogaus gyvenimo kelią, sąjunga nutrūko. Nes „antrasis“ suaugusio vyro vaidmuo tokioje homoseksualioje poroje buvo laikomas gėdingu reiškiniu. Kitaip tariant, „moteriški“ vyrai buvo griežtai smerkiami.

Homoseksualių vyrų „antrosiomis pusėmis“ paprastai tapdavo jauno amžiaus vergai. Bet kariui ir apskritai jaunam vyrui tokie santykiai reiškė amžiną gėdą.

Priešingai nei manoma, nei spartiečiai, nei kiti graikai neturėjo meilužių vyrų būrio. Tai mitas. Nepaisant to, kad spartiečiai jaunystėje  ir sudarydavo homoseksualią sąjungą, bet vėliau jie susituokdavo su moterimis ir susilaukdavo vaikų. Buvęs homoseksualo partneris likdavo draugu.

Išimtis yra nebent Romos karinio lyderio, Thebano būrys, kuriame buvo ne mažiau kaip trys šimtai sekso partnerių.  Bet visas būrys žuvo 383 m. prieš mūsų erą mūšyje su makedoniečiais, bet tvirtai įėjo į istoriją kaip homoseksualumo samprata.

Kodėl dabar gėjai yra smerkiami ir persekiojami?

Beje, tos pačios lyties santykiai buvo persekiojami tik nuo mūsų eros IV amžiaus, spaudžiant krikščionybei.  Mat krikščionybėje homoseksualumas buvo laikomas siaubinga nuodėme ir iki XVIII amžiaus  homoseksualius santykius palaikantys vyrai buvo baudžiami mirtimi. Ta pati nuostata galioja ir judaizme bei islame.

Taip susiklostė, kad dabar Vakarų civilizacijoje religija pamažu atsitraukė į šalį.  Teigiama, kad neišpažįstančių jokios religijos Europoje skaičius yra didesnis, nei  religingų žmonių. Todėl homofobijos šalininkai baiminasi, kad nykstant moralinėms religinėms normoms, sustiprės homoseksualizmo apraiškos.

Kaip ten bebūtų, bet  iki šiol dažniausiai tos pačios lyties santykiai  kai kuriose šalyse yra vis dar smerkiami ir laikomi nenatūraliais.

Redakcija