sniegopilys.lt
Skandalai, susiję su katalikų dvasininkų pedofilija, sukrėtė Vakarų visuomenę daugiau nei prieš pora dešimtmečių. 2000-aisiais pradėjo ryškėti vaikų išnaudojimo atvejai, įvykę septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, o ir dar anksčiau. Tai reiškia, kad išnaudojimo ir tvirkinimo aukos dešimtmečius slėpė savo traumas, o pedofilai kunigai toliau tarnavo parapijose, bažnyčiose ir mokyklose.
Dauguma aukų tiesiog tylėjo apie savo išgyventas kančias
Laikui bėgant paaiškėjo, kad ši problema gana plačiai paplitusi Katalikų Bažnyčioje, tačiau daugelis vyresniųjų dvasininkų žinojo apie kunigų nusikaltimus ir juos dangstė.
Prieš kiek laiko buvo paskelbta beveik 900 puslapių ataskaita – vieno didžiausių JAV seksualinės prievartos Katalikų bažnyčioje tyrimų rezultatas. Joje skausmingai išsamiai atskleidžiama, kaip dešimtmečius viena galingiausių bažnyčių pasaulyje slėpė vaikų išnaudojimą ir kančias.
Pensilvanijoje nustatyta, kad daugiau nei 300 „plėšrūnų kunigų“ seksualiai išnaudojo daugiau nei 1000 vaikų, rašo theguardian.com straipsnyje „More than 300 Pennsylvania priests abused 1,000 children over decades, report says“.
Ataskaitoje išsamiai aprašomi siaubingi vaikų tvirkinimo atvejai, apie kuriuos net pagalvoti baugu. Jame pateikiama istorija ir apie kunigą, kuris tvirkino septynmetį berniuką, o vėliau patarė „prisipažinti jam (prievartautojui) per išpažintį ir atgailauti dėl savo nuodėmės“.
Dauguma aukų tiesiog tylėjo apie savo išgyventas kančias. O tie, kurie išdrįso papasakoti savo artimiesiems apie tai, kas įvyko, prisiminė, kad jų šeimos ne tik nepatikėjo, bet ir gavo pylos už tai, kad negražiai kalba apie kunigus. Norėdami užčiaupti tvirkintus vaikus, kunigai jiems dovanodavo auksinius krūtinės kryželius, duodavo pinigų.
„Buvo ir kitų pranešimų apie seksualinę prievartą prieš vaikus Katalikų bažnyčioje, – teigiama ataskaitoje. – Bet niekada tokiu mastu. Dabar žinome tiesą: tai nutiko visur.“
Ataskaitoje taip pat rašoma apie kunigą, kuris apvaisino nepilnametę ir padėjo jai pasidaryti abortą. Tačiau vėliau jam buvo leista likti dvasininkijoje. Kunigas prisipažino ir dėl mažiausiai 15 berniukų, įskaitant vieną vos septynerių metų, oralinio ir analinio išžaginimo. Taip pat paaiškėjo, kad kunigas savo namuose laikė seksualiai išnaudotų mergaičių šlapimą, gaktos plaukus ir menstruacinį kraują. Vienai aukai tebuvo vos 18 mėnesių. Religinga motina pasiskundė dvasininkui, kad dukrelė labai nerami, nuolat verkia ir nemiega. Kunigas nusprendė, kad kūdikį apsėdo demonai, reikia išvaryti juos ir užsidarė su mažyle kambaryje… Pedofilas su sutana tvirkindamas perplėšė mergystės plėvę ir sužalojo lyties organus. Jo nusikaltimas paaiškėjo, kai kraujavimas nesiliovė ir motina kreipėsi į medikus.
Šventasis Raštas griežčiausiai smerkia seksualinę prievartą prieš vaikus. Bet koks bandymas ištrinti, sulieti ar iškreipti ribas tarp individų, kartų ir lyčių seksualine prievarta Biblijoje laikoma išdavyste ir šiurkščiu asmens įžeidimu. Biblija atvirai smerkia piktnaudžiavimą valdžia, autoritetu ir atsakomybe, nes tai smogia giliausiems aukų jausmams ir jų suvokimui apie save, kitus ir Dievą, kenkiant jų gebėjimui mylėti ir pasitikėti kitais. Jėzus griežtai pasmerkė tuos, kurie savo žodžiais ar veiksmais suviliojo vaikus, rašo texasclc.org.
JAV įsikūrusios gynimo grupės „Survivors Network of those Abused by Priests“ (Snap) prezidentas Timas Lennonas, teigė, kad Ajovoje jį prievartavo kunigas, kai jam buvo 12 metų.
„Iki šiol skaudu prisiminti, kaip kunigas lietė mane kiekvieną sykį. Ir kad mano pirmoji erekcija buvo jo rankose, – tvirtino Lennonas. – O paskui buvo dar blogiau: prievartavo mane iškreiptomis sekso formomis. Mano įsitikinimu, tai, kas nutiko man, neturėtų nutikti bet kuriam kitam vaikui. Ir tikiuosi, kad po viso šio demaskavimo visas pasaulis pasakys: „Taip daugiau neturi būti“.
Bent vienas iš 8 katalikų kunigų Amerikoje yra pedofilas
2008 metais balandžio 17 d. popiežius Benediktas XVI surengė istorinį, iš anksto nepaskelbtą susitikimą Vašingtone su grupe suaugusiųjų, kuriuos vaikystėje seksualiai išnaudojo katalikų kunigai. Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovas kunigas Federico Lombardi papasakojo apie jaudinantį popiežiaus susitikimą su vaikais, kurie vaikystėje patyrė pedofilų kunigų išnaudojimą, rašo nytimes.com straipsnyje „Benedict Meets With the Victims of Sexual Abuse“
Tai buvo pirmasis toks susitikimas Vatikano istorijoje. Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovo kunigo Federico Lombardi žodžiais, „jie kartu meldėsi. Ir tada visi turėjo galimybę privačiai pasikalbėti su Jo Šventenybe, pasidalydami karčiais prisiminimais. Kai kurie verkė. Popiežius išreiškė užuojautos ir vilties žodžius“.
Susitikimo metu Bostono kardinolas Seánas Patrickas O’Malley įteikė popiežiui knygą, kurioje išvardyti daugiau nei 1000 Bostono arkivyskupijos smurto aukų vardai, rašo smh.com.au.
„Asmuo, galintis išprievartauti vaiką, turėtų būti visam laikui, pageidautina, izoliuotas nuo visuomenės.“, – tada pareiškė Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovas.
Anot Amerikoje veikiančios organizacijos „Bishop accountability“ ( „Vyskupo atskaitomybė“) portale rašoma, kad apie 14 tūkst. vaikų tapo pedofilų kunigų aukomis, o vaikų tvirkinimu kaltinamų dvasininkų skaičius viršija 5 tūkst. Organizacijos direktoriaus Terry‘io McKiernano tvirtinimu, 64 milijonų katalikų piliečių turinčioje šalyje yra 41 500 dvasininkų. Taigi, bent vienas iš aštuonių katalikų kunigų Jungtinėse Valstijose yra pedofilas. Ir daugeliu atvejų kaltinimai, deja, pasitvirtino. Iki šiol iškrypėlių katalikiškais drabužiais aukoms bažnyčia buvo priversta sumokėti milžinišką daugiau nei 2,2 milijardo dolerių kompensaciją per ieškinius arba neteismines taikos sutartis.
Tvirkino, teigdamas esąs gyvasis Jėzaus Kristaus įsikūnijimas
Amerikiečiai iki šiol prisimena kilusį audringą skandalą, susijusį su Bostono katalikų bažnyčios kardinolu Bernardu Lawu ir Bostono arkivyskupija. 2002 metais „The Boston Globe“ laidos „Spotlight“ komandos tiriamosios žurnalistikos ataskaita atskleidė plačiai paplitusį, dešimtmečius trukusį katalikų kunigų seksualinės prievartos slėpimą. Tyrimas atskleidė, kaip kardinolas Lawas ir kiti aukšti bažnyčios pareigūnai sistemingai perkeldavo pedofilus kunigus iš parapijos į parapiją, užuot pranešę apie juos teisėsaugai ar pašalinę juos iš tarnystės. Vidiniai bažnyčios dokumentai atskleidė, kad arkivyskupijai rūpėjo Bažnyčios reputacija, o ne vaikų saugumas. Vienas dvasininkų tvirkino mergaites, teigdamas esąs gyvasis Jėzaus Kristaus įsikūnijimas. Kitas kunigas palaikė intymius santykius su berniukais, „užmigdęs“ juos alkoholiu ar kokainu. Tačiau Vatikano vadovybė užmerkė akis į sutanomis apsirengusių pedofilų veiksmus. Paviešinus šiuos faktus, kilo didžiulis visuomenės pasipiktinimas. Buvo pradėti teisėsaugos tyrimai.
Dėl didžiulio visuomenės ir savo dvasininkų spaudimo kardinolas Lawas 2002 metų gruodį atsistatydino iš Bostono arkivyskupo pareigų.
Po atsistatydinimo Lawas buvo perkeltas į Romą, kur popiežius Jonas Paulius II 2004 metais paskyrė jį Šv. Marijos Didžiosios bazilikos arkivyskupu. Šis žingsnis apsaugojo Lawą nuo JAV teisinės jurisdikcijos, tačiau sukėlė dar didesnį visuomenės pyktį. Ir kurstė spėliones apie bažnyčioje įsitvirtinusią „tvirkintojų ir iškrypėlių mafiją“.
Bažnyčios vadovybė priešinosi šiam pasiūlymui
Australijoje kunigai, sužinoję apie seksualinį užpuolimą prieš vaiką išpažinties metu, privalo apie tai pranešti valdžios institucijoms arba jiems grės baudžiamasis persekiojimas. Prie tokios išvados priėjo specialiai sudaryta Karališkoji komisija, kuri ketverius metus tyrė seksualinės prievartos prieš vaikus atvejus.
Komisija nustatė, kad 1950 – 2010 metais 7 proc. katalikų dvasininkų Australijoje buvo kaltinami vaikų prievarta, rašo bbc.com straipsnyje „ Child abuse: 7% of Australian Catholic priests alleged to be involved“.
Tačiau Australijos katalikų bažnyčios vadovybė priešinosi šiam pasiūlymui, argumentuodama išpažinties slaptumu. Bažnyčia pareiškė esanti visiškai pasirengusi bendradarbiauti su valdžios institucijomis, kovojant su vaikų prievarta, tačiau tik tuo atveju, jei įtarimai kyla už… išpažinties ribų. Ar kunigas neturi bent jau moralinės, jei ne teisinės pareigos pranešti policijai apie nusikalstamus veiksmus prieš vaiką ir bet kokius kitus su vaiko teisių apsauga susijusius klausimus?
Atsakymas slypi Romos katalikų bažnyčios ypatingame išpažinties statuse, kuriame įrašytas ir vienas iš septynių vadinamųjų sakramentų. Tai Atgailos sakramentas.
Asmuo, atėjęs išpažinties pas kunigą ar arkivyskupą, pradeda žodžiais: „Atleisk man, Tėve mūsų, nes nusidėjau.“ Katalikai tiki, kad išpažinties metu žmogus tiesiogiai kalbasi su Dievu, o kunigas yra tik tarpininkas tarp jų. Tačiau viskas, kas pasakoma per išpažintį yra atspaudu patvirtinta paslaptis. Kunigams draudžiama net atskleisti faktą, kad parapijietis per išpažintį prisipažino nusidėjęs – padaręs nusikaltimą.
Išpažinčiai nebus daromos jokios išimtys
Sugriežtinus įstatymus dėl seksualinės prievartos prieš vaikus, kai kurie kunigai pareiškė norą verčiau sėsti į kalėjimą už tylėjimą, nei pažeisti išpažinties paslaptį. Tačiau Australijos karališkoji komisija pareiškė, kad išpažinčiai nebus daromos jokios išimtys, rašo abc.net.au straipsnyje „Royal commission: Catholic archbishops split over reporting of abuse heard in confession“.
Anot komisijos narių, jie ne kartą girdėjo, kaip išpažinties metu vienaip ar kitaip buvo aptariami vaikų išnaudojimo atvejai – tiek aukų, tiek nusikaltėlių. Tačiau Sidnėjaus arkivyskupas Anthony‘is Fisheris komisijai pareiškė, kad jei atgailaujantis vaikas prisipažįsta patyręs seksualinę prievartą iš kunigo pusės, „esu įpareigotas laikytis išpažinties slaptumo ir neskelbti to, ką girdėjau“. Kiti dvasininkai, kurie laikosi panašios nuomonės, teigė, kad išpažinties metu jie gali patarti vaikui kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas.
„Priėjome prie išvados, kad išpažintis yra galimybė katalikų vaikams atskleisti seksualinės prievartos atvejus [kurie jiems nutiko], o dvasininkams – atskleisti savo nusikalstamą elgesį.
Turime įrodymų, kad nusikaltėliai, prisipažinę seksualiai išnaudoję vaikus, vėliau tai tęsė ir vėl prašė atgailos“, – rašoma ataskaitoje.
Norėjo išlaikyti teisę kontroliuoti visą procesą
Vokietijoje leidžiamas dienraštis „Der Spiegel“, remdamasis Vokietijos vyskupų konferencijos (DBK) ataskaita, pranešė, kad per 68 metus šios šalies katalikų dvasininkai išnaudojo ir tvirkino mažiausiai 3600 vaikų.
Trys universitetai atliko ketverius metus trukusį Romos katalikų bažnyčios užsakytą tyrimą. Buvo ištirta daugiau nei 38 tūkst. asmeninių bylų ir dokumentų iš 27 Vokietijos parapijų.
Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 1946 iki 2014 metų. Ataskaitos autoriai padarė išvadą, kad per šį laikotarpį buvo tvirkinami ir prievartaujami mažiausiai 3677 vaikai. Dauguma išžaginimo aukų buvo berniukai. Daugiau nei 50 proc. aukų nusikaltimo metu buvo jaunesni nei 13 metų. O 1670 dvasininkų buvo apkaltinti pedofilija.
Tačiau kriminalisto Christiano Pfeifferio teigimu, tyrimo išvados greičiausiai nepakankamai atspindi tikrąjį vaikų išnaudojimo problemos mastą. Apie tai rašoma „The New York Times“ straipsnyje „In German Catholic Churches, Child Sex Abuse Victims Top 3,600“.
Iš pradžių Pfeifferis buvo pakviestas prisijungti prie tyrimų komandos. Tačiau atsisakė, nes, anot jo, Katalikų Bažnyčia norėjo išlaikyti teisę kontroliuoti visą procesą ir tam tikromis sąlygomis netgi uždrausti skelbti rezultatus, rašo laikraštis.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad mažiau nei pusė dvasininkų (38 proc.) už vaikų tvirkinimą ir seksualinį išnaudojimą, daugeliu atvejų, atsipirko nedidelėmis drausminėmis nuobaudomis.
Anot tyrėjų, viena iš dažniausiai taikomų bausmių buvo dvasininko perkėlimas į kitą parapiją, neatskleidžiant tikrosios priežasties. Likusiais atvejais informacija apie nusikaltimus buvo sunaikinta arba suklastota.
Savo muzikinį išsilavinimą palygino su seksualine vergove
Vokiečių teisininkas Ulrichas Weberis pateikė ataskaitą, kurioje nustatyta, kad mažiausiai 547 berniukai iš Regensburgero Domspatzeno choro Vokietijoje patyrė kunigų ir mokytojų fizinę bei seksualinę priekabiavimą nuo 1945 metų iki XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios. Tai jis padarė po kritikos vyskupijos adresu, kuri pripažino „padariusi klaidų“ ir 2015 metais pavedė advokatui Ulrichui Weberiui parengti nepriklausomą ataskaitą, rašo theguardian.com straipsnyje „More than 500 boys abused at top German Catholic school“. Dauguma nusikaltimų buvo įvykdyti septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Weberis taip pat neatmetė galimybės, kad aukų skaičius buvo didesnis. Ataskaitoje rašoma, kad mažiausiai 67 berniukai buvo ne kartą išžaginti.
O tie, kurie bandė pabėgti nuo Regensburgo Domspatzeno choro, buvo partempti atgal į mokyklą ir sumušti bei pažeminti kitų berniukų akivaizdoje, teigiama pranešime.
Kaltinimai dėl smurto ir vaikų seksualinės prievartos šioje įstaigoje, kurios istorija siekia 1000 metų ir kuri gastroliuoja po pasaulį atlikdama chorinę muziką, iškilo 2010 metais.
Advokato Ulricho Weberio duomenimis, buvusio popiežiaus Benedikto XVI brolis, 93 metų Georgas Ratzingeris, chorui vadovavo nuo 1964 iki 1994 metų. 2010 metais jis prisipažino, kad daužė mokiniams per veidą, tačiau teigė nesupratęs, kokia žiauri buvo ši drausmė.
Be to, vaikai buvo mušami ir bauginami, grasinant dieviškuoju atpildu, jei kam nors papasakos apie smurtą. Kadangi choro nariai gyveno internatinėje mokykloje, jie ilgą laiką buvo atskirti nuo savo šeimų. O tai taip pat prisidėjo prie to, kad dvasininkų nusikaltimai dešimtmečius liko neišaiškinti.
Vienas šios įstaigos absolventas Franzas Uittenbrinkas savo muzikinį išsilavinimą palygino su seksualine vergove ir tvirtino, kad kunigai sukūrė visą sadistinių bausmių, susijusių su kūniškais malonumais, sistemą.
„Aukos… apibūdino šią įstaigą kaip kalėjimą, pragarą ir koncentracijos stovyklą, – spaudos konferencijoje apibendrino Weberis. – Daugelis jų ten praleistą laiką pavadino blogiausiu savo gyvenime – smurto, baimės ir bejėgiškumo kupinu.“
Siūlo panaikinti celibatą
Daugelis pasaulietinių ekspertų mano, kad pagrindinis nesveikų dvasininkų polinkių šaltinis yra celibatas – privalomas skaistybės įžadas, kurį duoda visi katalikų kunigai. Ekspertų teigimu, beveik visose kitose religijose dvasininkams leidžiama turėti žmonas, vaikų ir jie nepatiria tokio paties seksualinių nusikaltimų antplūdžio kaip katalikų dvasininkai. „Todėl, siekiant išvengti panašių incidentų ateityje, celibatas turėtų būti panaikintas kartą ir visiems laikams. Priešingu atveju Vatikano autoritetas bus visiškai sunaikintas“, – sakė vienas ekspertų.
Tačiau dvasininkai nesutinka su šia nuomone. Robertas Zollitschas, 2008 metais pradėjęs vadovauti Romos katalikų Vokietijos vyskupų konferencijai (DBK), gynė celibatą, teigdamas, kad šis įžadas yra „iššūkis“ ir „didžiulis dvasinės stiprybės šaltinis“ dvasininkams.
„Celibatas, viena vertus, yra našta, kita vertus, jis verčia kiekvieną jauną vyrą pasirinkti, ar Dievas yra lemiama realybė jo gyvenime. Tačiau dvasininkų celibatas yra „dovana“, bet ne „teologiškai būtinas“, – cituoja Zollitscho žodžius irishtimes.com, su nuoroda į žurnalą „Stuttgarter Zeitung“.
Anot leidinio, moralinę krizę tarp katalikų kunigų galėjo sukelti ir seksualinė revoliucija, įvykusi Vakarų visuomenėje septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Jis atkreipė dėmesį, kad būtent tuo metu bažnyčioje pradėjo plisti vaikų išnaudojimo atvejai.
„Štai kaip iškrypėliškai ji (seksualinė revoliucija –red.) paveikė bažnyčią, ir dabar popiežius Pranciškus turi spręsti šias problemas“, – rašoma leidinyje.
Kita vertus, ilgą laiką Katalikų Bažnyčia buvo didelė, centralizuota ir uždara struktūra, turinti savo taisykles ir gyvenimo būdą. Tokioje aplinkoje buvo gana lengva nuslėpti nusikaltimus, ypač prieš vaikus.
Įsitikinęs savo nebaudžiamumu, vaikus prievartavo tiesiog jų kambariuose
Katalikų vienuolynas pripažino, kad kunigas Brendanas Smythas išnaudojo vaikus, kai juos Šiaurės Airijoje globojo vienuolės. Jas kalbinę žurnalistai sužinojo, kad Smythas nuo jaunystės demonstravo neįprastą susidomėjimą seksu. Tačiau tai nesutrukdė 18-mečiui 1945 metais įstoti į Norbertinų ordiną. Po kurio laiko būsimasis kunigas buvo išsiųstas į Romą tęsti mokslų. Tačiau 1951 metais jis grįžo į Belfastą. Vienas iš ordino narių žurnalistams sakė, kad buvo pašalintas dėl „kažkokio keisto incidento su vaiku“. Žinoma, niekas nežinojo jokių detalių, rašo irishtimes.com.
Pasakojama, kad kunigas atrodė inteligentiškai, buvo mandagus, švelnus, todėl lengvai pelnė tėvų, mokytojų ir pačių vaikų pasitikėjimą. Iš pradžių jis tvirkino vaikus ekskursijų metu. Vėliau pradėjo lankytis jų mokyklose ir reikalauti kai kuriems paaugliams „atskiros pamokos“. Galiausiai, įsitikinęs savo nebaudžiamumu, Smythas, lankydamas parapijiečius, prievartaudavo vaikus tiesiog jų kambariuose. Šių vizitų metu tėvai paprastai sutikdavo kunigą vaišėmis nuklotais stalais.
Manoma, kad kunigo nusikalstami veiksmai paveikė ne mažiau kaip 143 mergaites ir berniukus (nors skaičius gali būti daug didesnis). Daugybė anoniminių pranešimų apie vaikų seksualinį išnaudojimą, kuriuos aukos pateikė Kilnacrotto abatijos (kuriai priklausė Smythas) vadovams, buvo ignoruojami, o jo siaubingi nusikaltimai nutylimi iki 1991 metų.
Belfasto policijai gavus skundą dėl kunigo piktnaudžiavimo savo pareigomis seksualiai išnaudojant nepilnamečius, jis pabėgo. Smythas trejus metus slapstėsi nuo teisingumo, bet galiausiai buvo suimtas ir teismo sprendimu nuteistas kalėti 12 metų, bet praėjus vos mėnesiui nuo bausmės atlikimo mirė nuo širdies smūgio. Smythas buvo palaidotas 1997 metais, o jo kapas uždengtas betonine plokšte, siekiant išvengti vandalizmo.
2010 metais Armacho arkivyskupas kardinolas Seanas Brady‘is buvo priverstas atsistatydinti, prisipažinęs, kad 1975 metais apie Smytho nusikaltimus sužinojo iš dviejų jo tvirkintų berniukų. Bet išklausęs vaikų istorijas, kardinolas prisaikdino juos laikyti visa tai paslaptyje.
Byla aiškiai parodė įvestos „nulinės tolerancijos pedofilijai“ pasekmes
Iki suėmimo 2013 metų rugpjūčio Józefas Wesołowskis ėjo apaštališkojo nuncijaus (oficialaus popiežiaus atstovo Dominikos Respublikoje) pareigas. Arkivyskupui buvo pateikti kaltinimai dėl nepilnamečių vertimo užsiimti prostitucija, seksualinės prievartos prieš nepilnamečius, korupcijos ir vaikų pornografijos laikymo. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, nuncijus nuolat palaikė seksualinius santykius su 8–16 metų vaikais ir paaugliais mainais už pinigus. Buvo pradėtas tyrimas, kurio metu nustatyti keturi vaikai, tapę nuncijaus aukomis. Žurnalistai išsiaiškino, kad tikrasis arkivyskupo aukų skaičius yra tiesiog nesuskaičiuojamas.
Netrukus prieš jo areštą, popiežiui Pranciškui pritarus, Tikėjimo doktrinos kongregacija pašalino Wesołowskį iš bažnyčios. Už nusikaltimus jam grėsė iki 12 metų kalėjimo. Tačiau prieš pat teismo pradžią buvęs nuncijus mirė savo bute Vatikane. Mirtis, kaip pranešė Šventojo Sosto spaudos tarnyba, įvyko dėl natūralių priežasčių. Tuo metu Józefui Wesołowskiui buvo 67 metai.
Pirmą kartą Katalikų Bažnyčios istorijoje tokio aukšto rango asmuo buvo apkaltintas pedofilija ir atimtas iš jo rangas. Wesołowskio byla aiškiai parodė popiežiaus Pranciškaus įvestos „nulinės tolerancijos pedofilijai“ politikos pasekmes. Būtent jis patvirtino įstatymą, pagal kurį Vatikanas oficialiai pripažino seksualinius santykius su nepilnamečiais ir vaikų pornografijos kūrimą bei laikymą nusikaltimais, už kuriuos baudžiama 12 metų laisvės atėmimu.
Išnaudojo labiausiai pažeidžiamų šeimų vaikus
Australijos kunigas Geraldas Ridsdale’is buvo nuteistas 33 metams kalėjimo už tris dešimtmečius trukusį seksualinį nepilnamečių išnaudojimą. 2017 metais rugpjūtį įvykusio teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad tyrimo metu buvo nustatyti 161 vaikų išnaudojimo atvejai, kuriuose dalyvavo 65 vaikai. Tarp jų ir 10 metų mergaitė. Tačiau ši informacija greičiausiai neatspindi tikrosios situacijos, rašo abc.net.au.
„Geraldas Ridsdale‘is išnaudojo vargingai gyvenančių, labiausiai pažeidžiamų šeimų vaikus. Būtent šia aplinkybe jis ir naudojosi“, – pareiškė teismas. Kunigo advokatas tvirtino, kad 33 metai (iš pradžių kunigui buvo skirta 28 metų laisvės atėmimo bausmė, bet 2017 metais buvo pridėti dar penkeri metai) yra per ilgas laikotarpis pagyvenusiam vyrui.
„Susiduriame su precedento neturinčiu blogio atveju. Šis vyras sugriovė šimtų vaikų gyvenimus. Daugelis jų vis dar neatsigavo po patirtos psichologinės traumos. Manau, kad bausmė turi būti visiškai proporcinga visiems jo veiksmams“, – sakė teisėja. Galiausiai bausmė Ridsdale‘iui buvo padidinta iki 33 metų, taip atimant iš jo galimybę būti paleistam iki mirties.
Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti…
Sniegė Pilypienė
