sniegopilys.lt
Jei Holivudo feministė scenaristė būtų nusprendusi ekranizuoti Jaroslavos Fabiánovos iš Dečyno (Čekija), pravardžiuojamos „Velniu su angelo veidu“, dar žinomos kaip „Harpija iš baro“ arba „Žudikė sirena“, gyvenimo istoriją, tai būtų buvusi dramatiška istorija apie sunkią vaikystę išgyvenusią moterį, kuri kalėjime atrado savo seksualinę orientaciją ir savaip „reagavo“ į jai patinkančius vaikinus – atimdama jiems gyvybes.
Mokyklinis gyvenimas nebebuvo idiliškas
Trečiosios moters nepriklausomos Čekijos istorijoje, nuteistos kalėti iki gyvos galvos (pirmoji buvo Miroslava Kukačková, 1998 metais Vokietijos teismo nuteista kalėti iki gyvos galvos, o antroji – Dana Stodolová, serijinio žudiko Jaroslavo Stodolová žmona ir bendrininkė), istorija vis dėlto yra sudėtingesnė, nes reikia psichologiškai analizuoti jos gyvenimą ir priežastis, dėl kurių ji tapo pabaisa, galinčia neįtikėtinai lengvai nužudyti žmogų.
„Ji graži!“ – šnabždėjosi žmonės, kai ji buvo vedama per teismo salę surakinta antrankiais. Liekna blondinė visiems atrodė trapi, ir net žodis „nekalta“ nebūtų atrodęs netinkamas. Kaip blogis galėjo gyventi tokiame gražiame kūne?
„Per savo ilgametę praktiką niekada nesutikau moters, padariusios tiek daug sunkių nusikaltimų“, – sakė detektyvas, gerai susipažinęs su byla. Fabianovos bylos statistika byloja tą patį: trys vyrai buvo žiauriai nužudyti keliais skirtingais ginklais, įskaitant plaktuką. O ketvirtasis buvo pasiųstas į amžinybę po to, kai „švelnus mirties angelas“ pavaišino jį mirtina doze migdomųjų, norėdama jį apvogti.
Įdomu tai, kad psichologijos ekspertai vėliau atkreipė dėmesį į Jaroslavos Fabianovos aukštą intelektą, retą tarp žmonių, gyvenančių tokį gyvenimo būdą kaip ji.
„Man patinka prisiminti savo vaikystę. Neturėjau problemų su kitais, nebėgau iš namų, neklaidžiojau. Tikrai buvau tobulas vaiko modelis“, – taip savo jaunystę komentavo Jaroslava. Taigi, kone idilė? Ar tai tik vienas, toks trapus ir mielas prisiminimas tarp jos padarytų nusikaltimų?
Šiaip ar taip, lūžio taškas įvyko trylikos metų amžiaus, kai Jaroslava su jaunesniuoju broliu ir seserimi tapo savo tėvų skyrybų liudininkais. Abu tėvai troško tikros laisvės ir mėtė savo vaikus vienas kitam kaip karštas bulves.
Fabianovos mokyklinis gyvenimas nebebuvo idiliškas. Ji pradėjo vogti net iš savo klasiokų ir negailestingai meluoti. Net ir pagauta nusikaltimo vietoje, ji viską neigė.
Tokį požiūrį į savo nusikaltimus ji tęsė ir suaugus, kai jos padaryti nusikaltimai baigdavosi aukų mirtimi.
Paauglystėje Jaroslava paliko namus ir metė mokyklą. Ji rado pakaitinę šeimą: gatvę. Ji ten buvo 24 valandas per parą, nenorėdama dirbti ar mokytis. Šešiolikos mergina pateko į romų paauglių grupę. Romų bendruomenė nenorėjo priimti „baltosios“ merginos, todėl Jaroslava turėjo sunkiai dirbti, kad pritaptų. Šioje grupėje ji vykdė smulkias vagystes, sukčiavo ir kartu su kitomis romų merginomis retkarčiais užsiiminėjo prostitucija. Netrukus Jara pribloškė savo naujus draugus – ji galėjo nužudyti!
Senolį subadė 20 dūrių peiliu ir batsiuvio yla
1981 metais spalio 20 d. 78 metų Vladimiras Z. sutiko Jaroslavą gatvėje Dečyne. Senolis dažnai kviesdavosi jaunas romų merginas ir vaikinus į savo palėpės butą, kad patenkintų savo seksualinį apetitą, kuris išliko nepaisant garbaus amžiaus. Jaroslava žinojo, kad paaugliai gauna iš jo pinigus už savo „paslaugas“. Norėdama užsidirbti papildomų pinigų, ji nuėjo su juo į jo butą. Tačiau paaiškėjo, kad senolis nenorėjo mokėti tiek, kiek norėjo Jaroslava. Tai ją taip įsiutino, kad kelis kartus trenkė Vladimirui Z. į galvą plaktuku. Po smūgių auka nukrito ant žemės, bet Fabiánova toliau mušė. Be smūgių plaktuku, ji taip pat padarė apie 20 dūrių peiliu ir batsiuvio yla. Visos šios žaizdos buvo nukreiptos į aukos veidą. Po to mergina kruopščiai apieškojo butą, tikėdamasi rasti pinigų ar vertybių. Ir pabėgo su pavogtais daiktais.
Nepaisant to, ji paliko vertingos informacijos teismo medicinos ekspertams – nusikaltimo vietoje rastus pirštų atspaudus, taip pat aukos kraujyje rastą bato atspaudą. Ekspertė prisiminė, kad neseniai panašų bato atspaudą matė romų įvykdyto apiplėšimo vietoje.
Dėl šių įrodymų Jaroslava Fabiánová buvo greitai sulaikyta ir nuteista. Nepaisant nepilnametės amžiaus ir ypatingo žiaurumo, su kuriuo buvo įvykdyta žmogžudystė, teismas jai skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę už šią žmogžudystę. Tačiau po apeliacijos bausmė buvo sumažinta iki ketverių metų ir šešių mėnesių.
Išėjusi į laisvę, Jaroslava nepadarė jokių sunkių kruvinų nusikaltimų iki 1994 m. vasaros pabaigos. Atlikusi bausmę, Jaroslava dirbo Čekoslovakijos geležinkelių iešmininke, tačiau kartais ji papildomai užsiimdavo prostitucija. Ji nesidomėjo vyrais kaip tokiais: kalėjime ji rado meilę tos pačios lyties atstovėms. Kaip bebūtų keista, mergina nebepuldinėjo vyrų peiliu ar plaktuku, o naudojo gerai sumaišytus raminamuosius vaistus, kurie leido jai išvengti mirtino kontakto su klientais ir juos apiplėšti. Pavyzdžiui, vienas jos klientų, amerikietis Bobas, kuris pasamdė prostitutę Jaroslavą, vietoj sekso gavo migdomųjų tablečių su alumi. Jis tiesiog buvo „išjungtas“ savo bute pietvakarių Prahoje. Kai vyras pabudo, suprato, kad iš jo buvo pavogta 7 tūkst. JAV dolerių, o jo elektronika verta 250 000 kronų (10317,38 Eur.). Du vengrų turistai prarado 150 000 kronų (6190,43 Eur.), kai viešbučio kambaryje su Jaroslava išgėrė migdomųjų tablečių prisotinto alaus.
1996 metais vienas iš Jaroslavos klientų, vengras Tiboras, sulaukė tragiškų pasekmių. Migdomieji sukėlė širdies sustojimą. Fabiánová buvo nuteista 10 metų kalėjimo, o po to jai buvo uždrausta penkerius metus lankytis Prahoje. Teismo metu mergina neneigė davusi jam per daug migdomųjų tablečių ir sumaišė jų dozę.
Naudojosi savo dokumentais
Jaroslava bausmę atliko Pardubicų moterų kalėjime. Tačiau atlikusi du trečdalius bausmės, ji pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo. Teismas patenkino jos prašymą, o likusi bausmės dalis buvo atidėta septyneriems metams. Ji buvo paleista 2001 metais rugsėjo 19 d.
Nors jai vis dar buvo uždrausta lankytis Prahoje, 2003 metų vasarį Jara pavogė mobilųjį telefoną ir pardavė jį lombarde. Kadangi mergina naudojosi savo dokumentais, greitai buvo sugauta ir nuteista vieneriems metams kalėjimo su trejų metų laisvės atėmimo bausme. Už gerą elgesį ji buvo greitai paleista.
Tačiau, kaip sakoma, įprotis yra antra prigimtis. 35 metų recidyvistė Fabiánová tęsė savo įprastą gyvenimą, toliau vogdama ir darydama kitus smulkius nusikaltimus. Nepaisant draudimo būti sostinėje, ji atvyko į Prahą 2003 metais gegužės 29 d. Atvykusi ji klaidžiojo po Florenco autobusų stotį, atsitiktinai susipažino su Augustínu K., kuris pakvietė ją į restoraną „Shatlava“. Restoranas buvo įsikūręs pastate, kur gyveno ir Augustínas K., todėl nenuostabu, kad jų susitikimas baigėsi Jaroslavos kvietimu į vyro butą. Žinoma, ji mielai sutiko. Tą dieną savo pažintį ji apibūdino taip: „Buvo karšta, laukiau tramvajaus pavėsyje. Ponas K. pakvietė mane išgerti alaus. Tada nuėjome į jo namus, kur jis man parodė nuotraukas iš viso pasaulio“.
Teigiama, kad vėliau Augustinas pasiūlė jai apsistoti pas jį. Vyresnio amžiaus vyras sirgo, todėl Fabiánova jam išvirė sriubos ir šnekučiavosi. Tada, anot jos, jis padovanojo jai tris paveikslus kaip padėką. Tai buvo Fabiánovos versija. „Gustavas man padovanojo paveikslus. Jis pats juos nuėmė nuo sienos ir iškirpo iš rėmų. Jis tiesiog norėjo man atsidėkoti. Aš jo nenužudžiau: kas žino, kas vėliau įėjo į jo butą po manęs!“ – teisme aiškino Jaroslava.
Pavogė tris paveikslus
Tačiau faktas lieka faktu: 2003 metais gegužės 31 d. Jaroslava Fabiánova paskambino meno ekspertui ir pasiūlė nupirkti tris iš rėmų iškirptus paveikslus. Per jį jai pavyko parduoti vieną paveikslą galerijai už 10 000 kronų (412,69 Eur.), antrą, kaip įtariama, pati pardavė už 2 000 kronų (82,54 Eur.) , o trečiąjį išmetė, nes šis buvo apgadintas pjaustant. Be paveikslų, iš buto buvo pavogtas ir aukos sūnui priklausęs elektrinis įrankis. Bendra žala siekė 50 000 kronų (2063,47 Eur.).
Tuo metu Augustino sūnus dirbo Vokietijoje ir kelias dienas negalėjo susisiekti su tėvu telefonu. Atsižvelgdamas į jo garbų amžių, jis paliko buto raktus pas draugą, dėl viso pikto. Šį kartą jis paprašė jo pasiteirauti apie tėvą.
Augustinas K. gulėjo kambaryje už virtuvės, nereagavo, ir iš karto tapo aišku, kad jis negyvas. Vyras buvo šešis kartus subadytas, matyt, virtuviniu peiliu. Nusikaltimo vietos apžiūros metu buvo rasti Jaroslavos Fabianovos pirštų atspaudai. Papildomų įrodymų pateikė liudytoja, kuri atpažino ją kaip moterį, kuri gegužės 29 d. sėdėjo su auka restorane „Shatlava“.
Deja, prieš suimant nusikaltėlę, jai pavyko įvykdyti dar vieną žmogžudystę. 2003 metais rugpjūčio pradžioje Jara buvo paguldyta į Apolinářes ligoninę Prahoje. Ten ji buvo hospitalizuota tris dienas, o išrašius, užuot vykusi į Dečyną, liko sostinėje.
Įrodymų pakako laisvės atėmimui iki gyvos galvos
2003 metais rugpjūčio 8 d. Richardas S. tariamai priėjo prie jos tramvajaus stotelėje susipažinti ir pakvietė į diskoteką. Daugiau informacijos apie jų susitikimą nežinoma. Tačiau neginčijamas faktas lieka faktu: tą vakarą jie atsidūrė jo bute. Trisdešimtmetis Richardas S. gyveno su savo mergina namelyje už miesto ribų. Remiantis jos parodymais, jis išėjo iš namelio 2003 metais rugpjūčio 8–9 naktį ir negrįžo. Rugpjūčio 10 d. Richardo viršininkas paskambino jo merginai ir pasakė, kad jis nepasirodė darbe, ko anksčiau niekada nebuvo nutikę. Susirūpinusi dėl šio neįprasto telefono skambučio, ji susisiekė su Richardo dukra ir nusiuntė ją pažiūrėti į jų bendrą butą. Dukra rado Richardo kūną vonios kambaryje. Jam buvo durta peiliu daug kartų į krūtinę. Ekspertai suskaičiavo 38 žaizdas. Iš buto dingo 6000 kronų (247,62 Eur.), vaizdo grotuvas ir kiti smulkūs daiktai. Žala siekė 24 000 kronų (990,47 Eur.). Nusikaltimo vietos apžiūros metu policija rado pirštų atspaudus, patvirtinančius Fabianovos buvimą bute. Įtaigiausias įrodymas buvo aukos nagų tepinėlis, kuriame buvo rastas biologinis pėdsakas, iš kurio buvo gauta įtariamosios DNR. Kaip įprasta, Jaroslava Fabianova teisme atkakliai viską neigė. Nors ji prisipažino buvusi Richardo bute, bet tvirtino, kad pavogė jo elektroniką, kol jis buvo vonios kambaryje. Po to ji pabėgo, teigdama, kad tai nebuvo jos darbas. Tačiau teismas pripažino, kad įrodymų pakanka laisvės atėmimui iki gyvos galvos, atsižvelgiant į ankstesnius jos nusikaltimus.
Pasirodė kaip pasitikinti savimi moteris
Pasak teismo medicinos ekspertų, Fabianova turi aukštesnį nei vidutinį intelekto koeficientą, tačiau kenčia nuo asmenybės sutrikimo. Teismo medicinos ekspertas apibūdino nusikaltėlę kaip lesbiečių orientacijos moterį su negrįžtamu asmenybės sutrikimu.
Jos pasitikinti savimi reakcija kalba pati už save. Pagrindinis jos argumentas buvo: „Kaip kas nors galėtų pagalvoti, kad aš pridengčiau nedidelę vagystę daug sunkesniu nusikaltimu – žmogžudyste, už kurią man gresia daug griežtesnė bausmė?“. Teismo metu Jara savais argumentais užsipuolė teismo medicinos ekspertus, prokurorą ir net teisėją. Anot jos, visi atliko netobulą darbą. „Taip, aš pavogiau. Bet iš tikrųjų aš nieko nenužudžiau. Mano rankos švarios“, – gynėsi ji.
Jaroslava Fabianova teisme pasirodė kaip pasitikinti savimi moteris, laikėsi aukštai pakelta galva, visiškai neigdama savo kaltę. Tačiau jos nekaltumo pareiškimai liko neišgirsti, ir pirmosios instancijos teismo sprendimu Jaroslava Fabiánová tapo trečiąja čeke nepriklausomos Čekijos istorijoje, nuteista kalėti iki gyvos galvos. Apeliacinis teismas, kaip ir tikėtasi, patvirtino, kad Fabiánovái negali būti skirta jokia kita bausmė, išskyrus įkalinimą iki gyvos galvos. „Tai išties išskirtinė byla. Ji gyvena nusikalstamą gyvenimą nuo 16 metų, ir jai įprasta žudyti žmogų dėl finansinės naudos“, – sakė Senato pirmininkas Jiří Lnenička.
Šaltiniai: chrudimsky.denik.cz/, cs.wikipedia.org/wiki/Jaroslava_Fabiánová, securitymagazin.cz, zena-in.cz. serialkillers.cz/jaroslava-fabianova, refresher.cz.
