Ir nepaisant to, kad Kinijos darželiuose, restoranuose, viešuose renginiuose ir daugelyje kitų vietų yra karšto vandens katilai (paprastai apie 40 °C), nėra jokių įrodymų, kad šis įprotis susijęs su ilgaamžiškumu. Archyvo nuotrauka

Azijiečiai garsėja savo ilgaamžiškumu, todėl tikrai turėtume perimti kai kurias jų paslaptis.

Karšto vandens gėrimo kultūra Kinijoje turi gilias istorines šaknis ir yra susijusi su tradicine kinų medicina ir sveikatos filosofija. Ši koncepcija pagrįsta idėja, kad žmogaus kūną persmelkia ypatingas, visur esantis kosminis principas – Qi energija, kuri gali būti „gera“ arba „bloga“, rašo „Science News“.

 

Skrandis yra šilumos rezervuaras

Žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo „geros“ ir „blogos“ Qi pusiausvyros, bet ir nuo natūralių kūno komponentų pusiausvyros: šilumos, šalčio, vandens, tulžies, ugnies. Taip pat išorinių veiksnių – žvaigždžių padėties danguje, garsų, vibracijų ir vėjo.

Pagal tradicinę kinų mediciną, skrandis yra šilumos rezervuaras, todėl netoleruoja šalčio. Todėl šioje sistemoje fiziologiškai būtina gerti šiltą vandenį.

Per tūkstančius metų Kinijos istorijos ši filosofinė sveikatos samprata šiek tiek keitėsi, stengiantis neatsilikti nuo laikmečio. Tačiau jos įtaka išlieka stipri ne tik gimtinėje, bet ir daugelyje kitų šalių. Žinome apie akupunktūrą, akupresūrą, aromaterapiją, muzikos terapiją ir daug daugiau – visa tai pas mus atkeliavo iš tradicinės kinų medicinos.

Kartu šiuolaikiniai Europos gydytojai gali racionaliai paaiškinti kinų šilto vandens vartojimą: pavyzdžiui, galima manyti, kad jis palengvina virškinimą, šildo žiemą ir padeda pašalinti medžiagų apykaitos atliekas iš organizmo. Tačiau tikrosios šio kinų įpročio priežastys yra daug proziškesnės.

 

Būdami toli nuo namų, šildėsi šiltu vandeniu

Be filosofinių pažiūrų, prieiga prie švaraus vandens daugumai Kinijos gyventojų buvo gana nauja, ir į šalį atvykę britų kolonizatoriai neatgrasė žmonių nuo šios tradicijos atsisakymo. Tai padėjo sumažinti epidemijų, kurių metu patogenai plito per vandenį, dažnumą. Visų pirma, tai padėjo kovoti su cholera. Tas pats pasakytina ir apie centrinio šildymo sistemą – beveik visada žmonės šaltuoju metų laiku, būdami toli nuo namų, šildėsi šiltu vandeniu.

Antras svarbus dalykas – visų žinomų arbatos rūšių prieinamumas Kinijoje. Ir, kaip gerai žinoma, patys kinai geria didžiulius kiekius šio gėrimo, žinoma, karšto. Atitinkamai, grynai techniniu požiūriu, eiliniam Kinijos piliečiui nesvarbu, ar jis geria didelius kiekius verdančio vandens su arbata, ar paprasto vandens.

Ir nepaisant to, kad Kinijos darželiuose, restoranuose, viešuose renginiuose ir daugelyje kitų vietų yra karšto vandens katilai (paprastai apie 40 °C), nėra jokių įrodymų, kad šis įprotis susijęs su ilgaamžiškumu. Taigi, jei norite įtraukti egzotišką įprotį į savo europietišką gyvenimo būdą, drąsiai gerkite šiltą vandenį visą dieną – tai jokiu būdu nepakenks jūsų sveikatai.

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą