Tyrimas: sėkmingiausi žmonės pasaulyje laikosi keturių pagrindinių principų

Ko gero pažįstate nemažai žmonių, kuriems sekasi dažniau ir daugiau, nei kitiems. Žodžiu, jie iš tų žmonių, kuriuos aplinkiniai pavydžiai vadina „laimingais“. Kokia jų paslaptis? Ar jie tiesiog gimė po laiminga žvaigžde, o mes, mirtingieji, turėtume su tuo susitaikyti ir mažiau pavydėti?

Ar dievai šypsosi tik išrinktiesiems, o mes niekaip negalime to paveikti? Mokslininkai mano, kad taip nėra, rašoma straipsnyje „People who are always lucky follow these 4 basic principles, according to science via“.

Nauji žmonės visada yra naujos galimybės

Išsamiausią šio klausimo tyrimą atliko Richardas Wisemanas, žinomas psichologas ir Hertfordšyro universiteto profesorius. Savo knygoje „Sėkmės faktorius“ Wisemanas paaiškina, dėl ko vieniems pasiseka, o kitiems – ne. Anot jo, žmonėms pasiseka visai ne gerosios fėjos burtų lazdelės dėka. Kiekvienas iš mūsų gali įnešti daugiau sėkmės į savo gyvenimą.

Po kelerius metus trukusių interviu ir eksperimentų su daugiau nei 400 savanorių Wisemanas padarė gana netikėtą išvadą – jo nuomone, mes patys esame savo sėkmės kūrėjai. Jis taip pat išdėstė pagrindinius sėkmės kūrimo principus. Taigi, dabar mes visi, jei norime, galime tapti žymiai sėkmingesni.

Jo tyrimų rezultatai įrodė, kad sėkmė nėra kažkokia stebuklinga supergalia ar, tarkime, aklo atsitiktinumo rezultatas. Ir juo labiau nebūna taip, kad kas nors gimtų laimingas arba priešingai.  „Nors laimingieji ir nelaimingi žmonės beveik niekada nežino, kas jiems pasisekė ar nepasisekė, iš tikrųjų didžioji mūsų sėkmės dalis tiesiogiai priklauso nuo mūsų pačių minčių ir elgesio“, – rašo Wisemanas.

Jo tyrimai rodo, kad laimingi žmonės patys kuria savo sėkmę remdamiesi keturiais pagrindiniais principais:

1. Jie sugeba pastebėti esamas galimybes ir, kai įmanoma, jas sukurti.
2. Jie priima gerus sprendimus remdamiesi savo intuicija.
3. Jie prisiderina prie teigiamų dalykų ir taip sukuria savaime išsipildančias pranašystes.
4. Jie filosofiškai žiūri į bėdas, o tai leidžia iš jų gauti naudos.

Anot knygos autoriaus, tai parodo, kad laimė visada yra mūsų rankose – jei, žinoma, esame pasiruošę atkreipti dėmesį į šiuos keturis principus.

Be to, laimingi žmonės niekada nepraleidžia progos pabendrauti su visais nepažįstamais žmonėmis, nebijo susitikti su naujais žmonėmis, nes žino, kad nauji žmonės visada yra naujos galimybės, o naujos galimybės yra gerai.

Wisemanas prisimena vieną eksperimento dalyvį, nusprendusį, kad jam reikėtų atsisakyti įpročio bendrauti su tais pačiais žmonėmis vakarėliuose, susitikimuose ir panašiai. Priėmęs sprendimą, pasielgė taip: prieš eidamas į renginį išsirinko tam tikrą spalvą, o po to kalbino tik tos spalvos drabužius vilkinčius žmones, net jei jie jam buvo visiškai nepažįstami!

Knygos autoriaus teigimu, laimingi žmonės linkę būti ekstravertai ir mėgsta bendrauti su kitais bei užmegzti naujus ryšius. Būdami apsupti kitų žmonių, jie neapsiriboja savo socialiniu ratu tik pažįstamais žmonėmis. Jie yra pasirengę kalbėtis su bet kuo.

Be to, laimingi žmonės mato galimybes ten, kur kiti nemato. Norėdamas atrasti šį sugebėjimą laimingiems žmonėms, Wisemanas atliko labai paprastą ir linksmą eksperimentą. Jis paprašė dalyvių pavartyti laikraštį ir sužinoti, kiek nuotraukų jame išspausdinta. Tai buvo paprasta, bet tuo pačiu nuobodi kruopštaus skaičiavimo užduotis, kuri, iš pirmo žvilgsnio, neturėjo nieko bendra su sėkme.

Nelaimingieji buvo linkę to nepastebėti, o laimingieji pastebėjo iš karto

Nelaimingųjų grupei prireikė maždaug dviejų minučių, kol suskaičiavo visas nuotraukas, o  laimingieji tai padarė per dvi sekundes. Kodėl?

„Nes antrajame laikraščio puslapyje buvo žinutė: „Liaukitės skaičiuoti. Šiame laikraštyje yra 43 nuotraukos. Ši žinutė užėmė pusę puslapio ir buvo išspausdinta didžiulėmis raidėmis. Nebuvo įmanoma to praleisti, bet nelaimingieji buvo linkę to nepastebėti, o laimingieji pastebėjo iš karto“, – rašo Wisemanas.

Bet tai dar ne viskas. Kad eksperimentas būtų dar įdomesnis, dar viena didelė žinutė buvo patalpinta maždaug laikraščio viduryje. Jame buvo parašyta: „Liaukitės skaičiuoti, pasakykite eksperimentuotojui, kad matėte šį pranešimą, ir gausite 250 JAV dolerius“. Ir vėl nė vienas iš nelaimingųjų grupės jo nepastebėjo, nes buvo per daug užsiėmęs nuotraukų paieška.

Mokslininkas taip pat išsiaiškino, kad laimingi žmonės praktikuoja vadinamąjį „kontrafaktinį mąstymą“. Tai yra mąstymas, kuris prieštarauja faktams. Psichologai dažnai vartoja šį terminą, kai kalba apie mūsų gebėjimą įsivaizduoti, kas galėjo nutikti, o ne tai, kas atsitiko.

Laimingų žmonių atveju šis terminas reiškia, kad kai jiems atsitinka kažkas blogo, jie įvykį interpretuoja taip,  tarsi jiems pasisekė.

Viename iš savo psichologinių eksperimentų Wisemanas paprašė tiriamųjų įsivaizduoti, kad jie yra vienoje iš jo aprašytų situacijų, ir stebėjo jų reakciją. Taigi, vieną dieną jis paprašė jų įsivaizduoti, kad jie buvo sužeisti per banko apiplėšimą. Kaip manote, kaip į tokį įvykį reaguoja laimingieji ir nelaimingieji?

„Dažniausiai nelaimingi žmonės sakydavo, kad patekę į tokią bėdą laikys, kad jiems labai nepasisekė, nes per apiplėšimą atsidūrė banke. Laimingi žmonės tikėjo, kad jei tokioje situacijoje būtų išvengę paprasčiausios traumos, jie laikytų save laimingu, nes galėjo būti daug blogiau“, – teigė tyrimo autorius.

„Laikysiu save laimingu, nes galėjau būti nužudytas. Taip pat galėčiau parduoti savo istorijos teises laikraščiams ir užsidirbti pinigų“, – taip komentavo vienas laimingųjų grupės narys.