Kas pavogė pusantrų metų mergytę?

2005 metų lapkričio 10 dieną iš savo tėvų namų Sidnėjaus priemiestyje dingo libaniečių kilmės 19 mėnesių mergytė. Jos dingimas atrodė taip keistai, kad iš karto sulaukė didelio viešumo. Vėliau mergytė bus vadinama „australiete Madeleine McCann“, kuri po 2 metų Portugalijoje dings ne mažiau paslaptingomis aplinkybėmis. Tačiau 19 mėnesių Rahmos atvejis – vienas paslaptingiausių dingimo istorijų Australijoje, rašo abc.net.au.

 

Nuėjo į dukterų kambarį ir iškart pamatė, kad mažoji Rahma dingo

Nepaisant rudens, lapkričio 9-oji Australijoje buvo labai karšta. Prieš kelerius metus iš Libano atvykusi gyventi šeima nuo karščio vadavosi atidarydama langus ir įjungusi ventiliatorius, kad šiek tiek išsklaidytų nedideliame privačiame name užsistovėjusį karštą orą.

20 val. iš darbo grįžo šeimos tėvas. Ant slenksčio jį pasitiko besišypsanti žmona ir keturi vaikai – trys dukros ir sūnus. Jie vakarieniavo ir nusprendė prieš miegą pažiūrėti animacinį filmuką „Karalius liūtas“, kurį taip mėgo maži vaikai.

Kai laikrodis rodė apie 23 val., tėvai pradėjo guldyti vaikus. Name buvo 3 miegamieji kambariai: vienas skirtas vyrui ir žmonai, antras – berniukui, trečias – trims mergaitėms. Paskutinis kambarys buvo gana erdvus (beveik 20 kv.m.), todėl  dukros laisvai tilpo.

Mergaičių kambaryje buvo vienas langas, tiesiai po juo stovėjo didelė dvigulė lova. Ant jo miegojo visos trys seserys. Mažylė Rahma dažniausiai buvo guldoma viduryje, kur įsitaisydavo su savo mėgstamiausiu žaislu Joey tigru.

Mergaitė visada  gana greitai ir lengvai užmigdavo, tačiau šį kartą, lyg nujausdama, kad kažkas ne taip, negalėjo užmigti, karts nuo karto prašydama mamos paskaityti pasaką. Mama neprieštaravo, bet po pusvalandžio pavargo ir ją pakeitė tėvas.

Apie vidurnaktį Rahma pagaliau užmigo, o pavargęs tėvas taip pat nuėjo miegoti. Atrodė, kad jis su žmona vos spėjo sumigti, kaip pabudo ir verkti pradėjo jų jauniausia dukra. Laikrodis rodė 2val. nakties. Tėvas pabudo pirmas, todėl nuėjo raminti kūdikio.

Paaiškėjo, kad Rahma pabudo nuo to, kad namuose buvo per karšta. Tada tėvas ir atidarė langą, kad į kambarį patektų grynas oras. Lango anga buvo uždengta tvirtu tinkleliu nuo uodų, todėl tėvai nesijaudino, kad dukra gali netyčia per jį iškristi.

Po kokių 5 minučių mergytė jau ramiai miegojo, apsikabinusi savo tigriuką. Jos seserys, matyt, jau sapnavo dešimtą sapną, nes net nepabudo, kai Rahma pažadino tėvus verkdama.

Tėvas ištiesino dukrelės baltus medvilninius marškinėlius, pabučiavo į kaktą ir atsargiai išėjo iš kambario, net nežinodamas, kad paskutinį kartą mato jauniausiąją dukrą.

Naktis praėjo ramiai, nė vienas iš tėvų ar vaikų nebepabudo ir nieko įtartino neišgirdo. Apie 8 valandą ryto tėvas nuėjo į dukterų kambarį pažadinti jų ir iškart pamatė, kad mažoji Rahma dingo.

Jo akys iškart nukrypo į langą – jis buvo atidarytas, tinkle nuo uodų tvyrojo didelė skylė. Beje, vėliau apie šį tinklelį kils karštos diskusijos, nes ekspertai negalės nustatyti, kaip jis buvo suplėšytas  ar nupjautas.

Tėvai pasakojo, kad mažoji dukrelė vaikščioti išmoko prieš kelis mėnesius, o vienas mėgstamiausių jos žaidimų buvo slėpynių, todėl gimdytojai pagalvojo, kad ji tikriausiai slepiasi kažkur namuose.

Tačiau po valandos, per kurią jie apieškojo visą namą, o vėliau ir kiemą, kuris buvo užgriozdintas statybinėmis medžiagomis ir nuo ankstesnių šeimininkų likusių šiukšlių dėžių, tėvai suprato, kad mažosios Rahmos niekur nėra.

9.00 val. policija sulaukė skambučio, pranešančio apie Rahma el-Dennawi dingimą. Iš karto buvo pradėtos visapusiškos paieškos: tiek žemėje, tiek iš dangaus. Iš viso jose dalyvavo daugiau nei 1000 žmonių.

Pagrindinis bylos įrodymas buvo minėtas tinklelis, kurį, kaip spėjo policija, nupjovė nusikaltėlis. Pasak jų, jis atsargiai ištraukė Rahmą pro langą ir pabėgo su ja nežinoma kryptimi.

Tačiau nebuvo atmesta galimybė, kad Rahma pati paliko namus. Tai ji galėjo padaryti ir pro langą, brolio peiliu perpjovusi tinklelį. Mat kartą tėvai pamatė, kad ji rado peilį sūnaus kambaryje ir žaidė su juo. Arba galėjo išeiti ir pro neužrakintas lauko duris.

 

Policijos dėmesį vis dėlto atkreipė faktai, kurie jiems pasirodė įdomūs

Tai, kad šeimos sklypas nebuvo aptvertas, policijos darbą gerokai apsunkino ir mergytei  buvo lengviau „pabėgti“. Tačiau pagalvokime, kiek toli gali nueiti 19 mėnesių kūdikis? Vieną kilometrą? Du?

Vietovė, kurioje dingo mergytė, yra gana tipiškas priemiestis. Ten yra tik kelios gatvės, namai ir kelios aikštelės su statybvietėmis. Jos buvo ieškoma nuo viršaus iki apačios apie 3 valandas, bet Rahma taip ir nebuvo rasta.

Artimiausias miškas yra už 1,5 kilometro nuo namo, taip pat buvo tikrinamas metras po metro. Tada policija nusausino kelis tvenkinius palei Georges upę ir patikrino visus drenažo kanalus, šulinius ir upelius. Viskas buvo veltui. Netgi šunys negalėjo paimti pėdsakų.

„ Pasiilgau dukrelės. Ji tokia graži mergytė. Mes nerimaujame dėl jos – aš, mano žmona, jos brolis ir seserys. Prašau, jei kas ką nors žino, kreipkitės į policiją. Rahma niekaip negalėjo išeiti iš namų viena. Tai buvo pirmas kartas. Ką nors žinančius, pastebėjus įtartino prašome kreiptis į policiją, – televizijos reportažuose apie dukters paieškas sakė nevilties apimtas tėvas.

Praėjus keliems mėnesiams buvo įvardytos visos įmanomos 19 mėnesių mergaitės dingimo versijos. Įskaitant tai, kad ją pagrobė nepažįstamasis arba šeimos nariai, kurių dauguma gyveno Libane. Dėl to nepavyko rasti nei motyvų, nei įrodymų. Nebent, žinoma, neskaitant Rahmos  3 metų sesers liudijimo.

Įdomu, kad apie tai ji pasakė ne iškart po sesers dingimo, o praėjus maždaug 2 savaitėms po tragiškų įvykių. Mergaitė prisipažino mamai, kad Rahmą pagrobė vagis.

„Aš pabudau, kai atėjo vagis. Jis manęs nepaėmė. Jis ją paėmė. Jis turėjo ilgus plaukus ir, manau, buvo pabaisa, nes neturėjo rankų. Rahma priplaukė prie jo oru, ir jie dingo“, – pasakojo mažylė.

Žinoma, klausant jos pasakojimą, per kūną perbėga šiurpulys. Tačiau jos pasakojimo  autentiškumo patvirtinti nepavyko. Psichologės teigimu, tai gali būti tiesiog traumuojančių išgyvenimų sukeltas sapnas.

Trūkstant įrodymų, liudytojų ir įtariamųjų, byla pamažu buvo numarinta.

Tačiau  2012 metų pabaigoje byla buvo perduota žmogžudysčių skyriui, ir detektyvai nusprendė dar kartą patikrinti visas jo detales, daugiausia dėmesio skirdami mergaitės artimiesiems.

Nors įrodymų, kad šeima inscenizavo pagrobimą, nerasta, policijos dėmesį vis dėlto atkreipė šie faktai, kurie gali pasirodyti įdomūs. Pasak vieno iš anoniminių liudininkų, Rahmos tėvas kažkada buvo susijęs su prekyba narkotikais (versija buvo kruopščiai tikrinama, tačiau jos patvirtinti nepavyko), jis galėjo turėti skolų, susijusių su nelegalia veikla.

Pasak vieno kaimyno, dieną prieš Rahmos dingimą šeimos namuose kilo rimtas kivirčas. Tikslių žodžių liudytojas neištarė, tačiau panašu, kad vyras pyko ant žmonos, nes ji neprižiūrėjo vienos iš dukterų, kuri kažką suvalgė, o po to pakilo aukšta temperatūra.

Kai kurios perimtos Rahmos tėvų žinutės, kuriose jie aptarinėjo dingusią dukrą, atrodė keistai – jie buvo pažymėti džiaugsmingais jaustukais. Taip pat rastas keistas pokalbio dialogas apie „prizo vagystę ir dalijimąsi“.

Vienoje žinučių mergaitės tėvas net prabilo kaip apie mirusią, o dėdės paklaustas, ar policija neketina atkasti jo kiemo, atsakė: „Gal, bet Dievas žino, kiek kūnų ras“.

Žinoma, pora visada neigė tokius įtarimus ir tvirtino, kad niekada neturėjo nieko bendra su narkotikais. Žinutėse esančius jaustukus jie aiškino noru nuimti įtampą tuo sunkiu metu, o pats tekstas turėjo visai kitą prasmę.

2019 metais sausio mėnesį buvo pasiūlytas 250 tūkst. JAV dolerių atlygis už informaciją, tačiau Rahmos likimas iki šiol nežinomas.

“Facebook” nuotraukos