sniegopilys.lt
XXI amžiuje santykiai suvokiami labai kitaip nei prieš 100 ar 200 metų. Šeima vis dažniau laikoma partneryste, prie kurios žmonės nori prisijungti ne todėl, kad neišgyventų patys. Todėl kai kurie patarimai, pateikiami kaip patikrinti laiko, nebeveikia.
- Būkite protingesni, tiesiog patylėkite
Kaip konfliktų sprendimo būdas dažnai siūlomas tylėjimas: jei nesutarimams neleidžiama peraugti į ginčus, jie iš tikrųjų neegzistuoja. Tačiau tai labiau panašu į slėpynių žaidimą su vaiku: jis užsidengia akis rankomis, manydamas, kad niekas jo nemato. Skirtumas tas, kad liepiama užsičiaupti ir konfliktas baigtas.
Jei problema neverta nė skatiko, šis metodas suveiks: jūs tiesiog pamiršite incidentą ir judėsite toliau. Tačiau jei ginčo tema yra bent kiek svarbi, jūs prie jos grįšite nuolat – bent jau mintyse. Tylėsite, bet problema pati neišsispręs: liks daug neaiškumų, nežinosite kitos šalies nuomonės ir negalėsite perteikti savo pozicijos.
Taip pat partneris, tikėtina, gali neįvertinti jūsų išmintingos tylos ir nesuprasti, kodėl jūs tylite ir nekalbate apie tai. Tada neigiamos emocijos tik kaupsis, ypač jei situacija pasikartos, ir vieną dieną jos sprogs. Gali nutikti taip, kad išliesite savo pyktį ant nekaltų žmonių – vaikų, tėvų, kolegų. Taigi, ši strategija gali sukelti daugiau problemų, nei atnešti naudos.
- Tylėkite ir toliau darykite savo
Tai ankstesnio patarimo variantas, bet jis skirtas ne jums, o jūsų partneriui. Jūs tiesiog ignoruojate jo nuomonę, užuot aptarę problemą ir apsikeitę argumentais. Iš tiesų, kam rūpi, ką galvoja žmogus, su kuriuo gyvenate po vienu stogu? Jie tiesiog nieko nesupranta, tad kam jo klausytis?
Tačiau tiesa anksčiau ar vėliau išaiškės, ir jūsų partneris pagrįstai jausis apgautas. O tai nepadeda palaikyti darnių santykių.
Žinoma, kalbame apie svarbius dalykus, kurie turi įtakos visai šeimai. Jei paklausite apie geriausios spalvos kelnes ir galiausiai išsirinksite netinkamas, nieko tokio. Bet jei nieko nesakius, nupirksite kelionę į Tunisą, jei jūsų partneris prašė į Maroką – konfliktas neišvengiamas. Ar jums to reikia?
- Stumtelėjimas teisingo sprendimo link
Daugelis manipuliavimą laiko neatsiejama santykių dalimi. Ir kartais ši „išmintis“, perduodama iš kartos į kartą, turi pagrindą.
Pavyzdžiui, tradicinėje patriarchalinėje šeimoje moters nuomonė nebuvo laikoma reikšminga. Todėl vienintelis jos svertas buvo manipuliavimas. Ir tik tokiu būdu, kad vyras manytų, jog sprendimą priėmė savarankiškai, kitaip tai galėjo jai blogai baigtis. Todėl ir kilo posakis: „Vyras – galva, žmona – kaklas: jis jį pasuks, kur tik nori.“
Dabar jėgų pusiausvyra keičiasi, bet žmonės vis dar naudoja manipuliavimą. Pavyzdžiui, žmona siūlydama vyrui pasirinkimą, nurodydama sau palankų sprendimą: „Ar eisime į tas tavo kvailas futbolo rungtynes, ar pagaliau išsirinksime ką nors ne idiotams ir eisime į operą?“
Arba vyras gali primesti žmonai kaltės jausmą, kad vėliau galėtų tuo pasinaudoti savo tikslams. Pavyzdžiui, sakydamas: „Jei būtum gera mama, augintum vaikus, o ne skubėtum eiti į darbą.“
Tie vienas, tiek ir kitas gali kelti ir ultimatumus: „Jei to nepadarysi, aš pateiksiu skyrybų prašymą.“
Deja, ne visi moka kitaip bendrauti, todėl manipuliaciją priima kaip savaime suprantamą dalyką.
Susitarti iš tiesų sunkiau. Reikia ginčytis, įtikinėti, diskutuoti ar net stumtelėti teisingo sprendimo link. Tačiau ilgainiui toks požiūris tik suartina, nes kartu priėmėte sprendimą ir neįmanoma už jį perkelti atsakomybės ant kurio vieno iš jūsų pečių.
- Slėkite savo trūkumus, parodykite save tik iš geriausios pusės
Pagrindinė veikėja romane „Nuostabioji ponia Maisel“ atsibunda anksčiau nei jos vyras, kad pasidažytų ir susišukuotų, o tada apsimestų, jog yra natūraliai graži. Tai pateikiama kaip humoras, tačiau panašūs patarimai vis dar retkarčiais pasirodo žiniasklaidoje.
Tai taip pat apima rekomendacijas mylėtis apsirengus, jei turite kokių nors figūros trūkumų, derinti savo pomėgius prie partnerio skonio ir visada būti geros nuotaikos. Jei pasiseks, galėsite meluoti iki mirties.
Tai daryti pačiam ir tikėtis to paties iš savo partnerio yra mažų mažiausiai nelogiška. Toks apgaudinėjimas – ypač jei ketinate suvaržyti savo prigimtį tik ankstyvaisiais metais – trukdo jums tinkamai įvertinti savo pasirinkimus ir rasti tinkamą žmogų.
Kalbant apie išvaizdą, tobulumo apsimesti čia taip pat nėra jūsų naudai. Jei tikrai norite gyventi kartu daugelį metų, pasiruoškite kartu sirgti, pasenti ir galbūt net vieną dieną pakeisti vienas kito sauskelnes. O jei norite, kad kas nors būtų tobulas ir visada geros nuotaikos, pasiskolinkite iš kino teatro natūralaus dydžio kartoninę mėgstamo aktoriaus ar aktorės atvaizdą.
- Namų ruoša – ne vyrų darbas
Pavyzdžiui, akivaizdu, kad vidutinis vyras yra fiziškai stipresnis už vidutinę moterį, ir jam greičiausiai teks sunkūs krepšiai. Tačiau jėgos kilnotojas gali pakelti daugiau nei 50 kilogramų sveriantį daiktą. O jei vyrui buvo atlikta pilvo operacija, jis neturėtų kelti nieko sunkaus.
Daugumai namų ruošos darbų nereikia jokių įgūdžių ar specializuotų žinių: kiekvienas gali išplauti indus, įkalti vinį ir įsukti lemputę. O teisingas darbo pasidalijimas (atsižvelgiant į kitus įtemptus grafikus) daro santykių partnerius laimingesnius – abu. Bet ar tai tikrai svarbu tiems, kurie propaguoja lyčių stereotipus?
- Neskalbkite nešvarių skalbinių viešumoje
Kai kurių dalykų tikrai geriausia nesakyti. Jei galite patys išspręsti nesutarimus, nereikia įtraukti nepažįstamų žmonių į buitinius konfliktus.
Tačiau rimtose situacijose šis patarimas gali būti žalingas. Tai ypač pasakytina apie smurto artimoje aplinkoje atvejus – fizinį, psichologinį ir ekonominį. Auka retai gali išsigelbėti be pašalinės pagalbos, nes neturi kur eiti, kuo pasikliauti, yra nuolat veikiama neigiamos įtakos ir nepasitiki savimi. Žmogus ne visada gali tinkamai išanalizuoti situaciją, nes smurtautojas aplink save sukuria visiškai kitokią realybę, kurioje norma yra pasikeitusi.
Ir dažnai patarimas neskalbti nešvarių skalbinių viešumoje nėra duodamas siekiant išsaugoti santykius (tai neįmanoma). Čia veikia sudėtingas išankstinių nuostatų rinkinys: „Ką žmonės pagalvos?“, „Nereikėtų griauti šeimos?“, „Jūs turite vaikų“. Tačiau kvaila slėpti fasado įtrūkimus, kai griaunami pamatai.
- Pradurkite prezervatyvą! Jis/ji vėliau pamils vaiką
Atrodo, kad to nereikia aiškinti: tai gryna nesąmonė. Tačiau reprodukcinis smurtas nėra retas tarp abiejų lyčių, o tikslas visada tas pats: pririšti partnerį prie savęs.
Tačiau visuomenės požiūris į tai šiek tiek skiriasi priklausomai nuo lyties. Kai moteris praduria prezervatyvą, ji dažnai laikoma „kale, kuri nori pasinaudoti savo partneriu“. O kai vyras taip daro, jis „tiesiog įsimylėjęs ir nori vaikų, todėl turėtų būti laimingas“.
Taigi, tas, kas bandė apgauti ką nors, kad pastotų, nėra geras žmogus. Tai baisu, net jei auka apie tai niekada nesužino. Vaiko turėjimas yra rimtas sprendimas, kuris turi būti savanoriškas ir sąmoningas. Juk naujo žmogaus gerovė priklauso nuo to, kaip pora tam pasiruošusi.
Vaikai ne visada padaro savo tėvus laimingesnius ar užtikrina tvirtesnius santykius. Priešingai, vaiko turėjimas sumažina santuokinį pasitenkinimą. Iš dalies taip yra dėl to, kad pora visą savo dėmesį skiria vaikui, o ne vienas kitam. Jei santykiuose jau yra problemų – o jų yra, kitaip jie net nepagalvotų pradurti prezervatyvų – juos sugadinti daug lengviau.
- Gauna tai, ko nusipelnė, nesiskundžia ir su tuo gyvena
Tikėjimas teisingu pasauliu yra psichologinis gynybos mechanizmas. Jis verčia žmones manyti, kad jei kam nors nutinka kažkas blogo, jis to nusipelno. O tie, kurie elgiasi „teisingai“, niekada neatsidurs blogose situacijose. Iš tiesų, nuolatinis galvojimas apie tai, kaip bet kurią akimirką be jokios aiškios priežasties gali nutikti kažkas blogo, gali rimtai pakenkti tavo protui.
Žmogiškas polinkis kaltinti aukas yra susijęs būtent su tikėjimu teisingu pasauliu. Tačiau tie, kurie buvo skriaudžiami, ne visada apsirengę provokuojančiai (nors joks drabužis nesuteikia jiems teisės smurtauti). Ne tik neatsargūs vairuotojai žūsta autoįvykiuose, o maži kūdikiai, kurie net negalėtų pagalvoti apie tai, kad kam nors pakenktų, miršta nuo ligų.
Taigi, ne, žmonės ne visada gauna tai, ko nusipelnė. Ir jie ne visada sugeba suprasti, su kuo susitikinėja santykių pradžioje. Ir tam yra kelios priežastys. Daugelis ilgą laiką pristatinėja savo partneriui parodomąją versiją (žr. 4 punktą).
Galite susidurti su smurtautoju artimoje aplinkoje, ir tai yra tipiškas mechanizmas – būti maloniam, kol auka užmezga su juo tvirtą ryšį. Norėdami tai pasiekti, jie sugriauna savo savigarbą, sunaikina socialinius ryšius, kad neturėtų į ką kreiptis pagalbos, ir įstumia auką į emocinius kalnelius.
Žmonės keičiasi. Ir ne visada į gerąją pusę. Jei santykiuose viskas blogai, vis tiek neturėtumėte su tuo taikstytis – gaivinkite juos arba nutraukite.
- Bet kas, tik ne skyrybos
Senamadiško mąstymo šalininkai dažnai atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau žmonės pusę amžiaus būdavo susituokę ir niekada neišsiskirtų. Tačiau ilgi santykiai nebūtinai reiškia laimingus. Skirtingais laikais poros turėjo savo priežasčių likti kartu: skyrybų ir paveldėjimo teisių nebuvimas, negalėjimas įgyti išsilavinimo ar darbo arba bendra 30 metų būsto paskola. Ir apskritai laimė kai kurių žmonių mentalitete yra antraeilis dalykas.
Santykių krizės būna įvairiausios. Vaizdžiai kalbant, kai nuo fasado nusilupa šiek tiek tinko, jį lengva užlopyti, bet tik bendromis pastangomis: vienas žmogus yra bejėgis. Būtent tai ir turėtumėte daryti, jei abu esate pasiryžę „ilgai ir laimingai gyventi“.
Jei viskas griūva jūsų akyse, o apmaudas auga, galbūt skyrybos nėra tokia bloga mintis. Ir geriau pabėgti nuo griūvančio namo, kol stogas neužgriuvo ant jūsų galvų ir neapykantos vienas kitam. Tai ypač svarbu, jei turite vaiką: geriau išsiskirti taikiai ir palaikyti normalius santykius, nei pradėti karą, kuriame vaikai neišvengiamai pateks į jo epicentrą.
Kadaise skyrybos buvo smerkiamos, o išsiskyrimas buvo laikomas visų vilčių pabaiga. Tačiau santuoka, kupina abipusių kaltinimų, apmaudo ir neapykantos, yra daug blogesnė.
Harmoningi santykiai kuriami abipuse pagarba, rūpesčiu ir meile. Nėra vietos melui ar manipuliacijoms.
