Kodėl ilgai negalite užmegzti santykių?

Gavome skaitytojos paklausimą, kuri daugiau nei dvejus metus negali užmegzti santykių. Ji klausia, kas  su ja negerai. Jei mergina ilgą laiką buvo viena, gali būti kelios priežastys.

Pirmiausia tai santykių baimė. Mat po skausmingo išsiskyrimo (vaikinas ar partneris buvo smurtautojas, manipuliatorius ar apgavikas) merginai kyla baimė vėl suklysti.

Psichologijoje yra toks dalykas kaip „savaime išsipildanti pranašystė“. Kai baimė vėl suklysti sukelia nerimą ir nepasitikėjimą savimi. Dėl šio netikrumo žmogus pradeda klysti. Ir šios klaidos patvirtina baimes. Taip išsipildo pati pranašystė, kurią žmogus sugalvojo sau.

Moterys, kurios bijo užlipti ant to paties grėblio, griebiasi taktikos: „Geriau nieko nedaryti, nei suklysti“.

Šios problemos priežastis psichologinė – mergina nežino, kaip įveikti klaidų patiriamus sunkumus. Ji neturi patirties ir neturi pavyzdžio, kaip teisingai elgtis. Dėl to kaltas ir požiūris, kurį labai dažnai mamos „užprogramuoja“ savo dukroms: „Tu pati kalta!“.

Ir tada programa veikia pasąmonę: kaltina save (aš esu kvailė) ir išgyvena dėl savo elgesio (na, kodėl aš taip pasielgiau). Tokiu būdu mąstymas nukreipiamas į vidinį įvertinimą. Mergina užsidaro ir įstringa praeityje.

Teisingas būdas elgtis su klaidomis – atpažinti patį klaidos faktą ir suprasti, ką galima padaryti, norint ją pataisyti. Ir ką daryti, kad šios klaidos išvengtų ateityje. Be jokių kritiškų vertinimų savo adresu.

Jei ilgą laiką neturite santykių, tai, greičiausia, neturite žinių ir patirties, kaip juos kurti! Mūsų nemokė kurti santykių. Daugelis suvokia santykių kūrimą kaip kažką paprasto ir primityvaus. Kaip katės – susiuostė ir susibūrė. Mokykloje mus moko fizikos, chemijos, kitų dalykų, bet nemoko kurti asmeninio gyvenimo. Nei mokykloje, nei kolegijoje. Dažnai tėvai taip pat nemoko. Ir jie taip pat nežinojo. Suprasti užsitęsusios vienatvės priežastis ir ją ištaisyti  gali padėti lyčių psichologijos, partnerio psichologijos studijos ir darbas su savimi.

Daugelis merginų savo pasaulio vaizdą kuria pasakų pavyzdžiu. Visi vaikystėje skaitė pasakas. O moterys vis dar žiūri pasakas Holivudo melodramų pavidalu. O ten tokia koncepcija aktyviai propaguojama: princesė bokšte laukia savo princo, kuris ją suras, nugalės drakoną ir iškels vestuves. Dėl to mergina užima pasyvią poziciją: aš esu princesė. Ir ji laukia, kada tikras vyras atjos ant balto žirgo, atliks žygdarbį ir ją užkariaus. Tačiau gyvenimas nėra pasaka. Ir šis scenarijus neveikia.

Daugelis moterų metų metus sėdi savo įsivaizduojamuose bokštuose ir laukia princų. Bet princai neateina. Nesulaukusios jo, mergina skuba ištekėti už kone pirmojo sutikto žmogaus. Ir tada ji atsipeikėja ir supranta, kad jis visai ne princas. Nusivylusi ji užima naują poziciją, galvodama, kad  „visi vyrai yra ožiai“.

Vėlgi, viskas priklauso nuo nežinojimo, kas yra vyrai, kaip jie galvoja, kaip atskirti tikrą vyrą, kur jį sutikti?

psichologė Angelė Kazlauskienė