Patikimas arba normalus prieraišumo tipas yra tada, kai žmogus siekia intymumo, bet tuo pačiu pasitiki partneriu, suteikia jam asmeninės erdvės, tačiau jis pats sugeba pabūti vienas. Archyvo nuotrauka

Santykių pradžioje visada jaučiu, kaip man elgtis. Paprastai apie nieką negalvoju ir mėgaujuosi tuo, kas vyksta. Bet tada  ir pati nepajuntu, kaip prisirišu ir net pradedu bėgioti paskui jį. Nesuprantu, kaip negaliu  bent pora dienų palaukti ir nesiųsti jam SMS. Nors visada sau sakau, kad nereikia tiek jaudintis, bet viskas veltui. Ir galų gale mane palieka… Tiesiog negaliu suvaldyti to, negaliu likti  abejinga. Nesuprantu, kodėl  vaikinai šalinasi. Aš tai jaučiu ir bėgu iš paskos…

                                                                                                  Amina, 17 metų

 

Šiandien analizuosiu merginos laišką, kuri sako, kad vaikinai bėga nuo jos. Amina, apibūdinote žmogaus, turinčio nerimą keliantį prieraišumo tipą, santykių scenarijų.

Beje, žinomi psichologai Johnas Bowlby ir Mary Ainsworth tyrinėdami nustatė, kad žmonės užmezga kelių tipų artimus santykius, kai labai prisiriša.

Skiriami trys prieraišumo tipai: nerimastingas, vengiantys santykių ir normalus, patikimas.  Pirmajam tipui priklausantys žmonės dažnai nerimauja, siekia nuolatinio intymumo, bijo, kad bus palikti. Šis prieraišumo tipas iš dalies formuojasi su žmogaus psichotipu gimimo metu, bet dažniau, priklausomai nuo tėvų santykių šeimoje. Kitaip tariant, jei mama vaiko atžvilgiu elgėsi nestabiliai, emocinis intymumas buvo tarsi sūpuoklės, tai vaikui išsivystė baimė prarasti ryšį su mama. O kai mamos jausmai kiek atvėsdavo, ji nebeskirdavo tiek daug dėmesio, gal retsykiais net buvo abejinga, vaikas visais įmanomais būdais stengdavosi ją išlaikyti. Šiomis akimirkomis santykiuose susiformuoja nerimą keliantis prieraišumo tipas.

Jūsų atvejis yra puikus to pavyzdys. Šie mechanizmai veikia nesąmoningai, nes susiformuoja vaikystėje. Jūs negalite jų kontroliuoti ar žinoti. Tokiems žmonėms būdingas intymumo troškimas, nuolatinis nerimas, baimė, kad partneris paliks ar išeis.

Žmonės, turintys nerimą keliantį prieraišumo tipą, pradeda persekioti partnerį, atakuoja juos žinutėmis ir skambučiais. Jie ramūs tik tada, kai šalia yra partneris. Vos išėjus iš namų, iškart kyla nerimas ir baimė.

Tokie žmonės yra nepasitikintys savimi, pavydūs, reikalauja dėmesio, nereti pykčio pliūpsniai ir  kivirčai, kad parodytų, koks svarbus jiems yra artumo jausmas.

Antrajam prieraišumo tipui priklausantys žmonės išmoko tokiu pat šaltumu reaguoti į emocinį tėvų šaltumą ir apskritai vengia santykių. Tiesa, iš pradžių jie siekia intymumo, bet tik tam, kad patvirtintų vaikystėje susiformavusį jausmą, kad jų vis tiek niekas nemylės, kad nusivils.

Taip atsitinka, kad žmonės, turintys nerimą keliantį prieraišumo tipą, dažniausiai savo partneriu pasirenka vengiančio santykių tipo asmenį. Ir tada poroje prasideda nesantaika.

Nerimastingo prieraišumo tipo žmogus įsitikinęs, kad santykiai yra kontrolė, spaudimas, apribojimai, skandalai. Ir todėl jis nori nutraukti tokius santykius. O vengiančio prieraišumo tipą turintis žmogus taip pat įsitikinęs, kad jo nemėgsta, kad jis nėra pakankamai geras. Tai užburtas ratas.

Patikimas arba normalus prieraišumo tipas yra tada, kai žmogus siekia intymumo, bet tuo pačiu pasitiki partneriu, suteikia jam asmeninės erdvės, tačiau jis pats sugeba pabūti vienas.

Asmuo, turintis nerimą keliantį prieraišumo tipą, turi ieškoti būtent tokio partnerio. Tačiau gyvenime tokios poros susikuria retai. Nes patikimi žmonės, anot nerimastingo prieraišumo žmonių, yra nuobodūs ir neįdomūs, todėl nori  charizmatiškų ir nepriklausomų asmenybių, kurie, jūsų įsitikinimu, bus ne tik patikimi, bet ir suteiks jums tai, ko jums reikia.

Rekomenduoju perskaityti kurią nors knygą apie  tai. Ji turėtų padėti susitvarkyti su savo prieraišumo tipu, koreguoti elgesį, išvengti pasikartojančio scenarijaus santykiuose ir nebekentėti. Trumpai kalbant – padėti sukurti harmoningus santykius.

Žinoma, tai nėra faktas, kad knyga visiškai pakeis jūsų elgesio scenarijus. Tam reikia terapijos su psichologu arba edukacinių programų, skirtų savigarbai padidinti.

 

Psichologė Angelė Kazlauskienė

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą