Kaip įtikinti paauglius, ypač merginas, kad neverta rūkyti (vaizdo įrašas)

Panašu, kad gyvenimo taisyklė liudijanti, jog blogas pavyzdys – užkrečiantis, pasitvirtino šimtu procentų. Imant blogą pavyzdį iš suaugusiųjų ir savo  rūkančių tėvų arba vieno iš tėvų, šis žalingas įprotis gana paplitęs tarp paauglių.

Tik nevykęs mėginimas atrodyti vyresniais,  užtraukus cigaretės dūmą

Britų atlikti tyrimai parodė, kad tarp 10–11 metų vaikų užtraukia dūmą mažiau nei 1 proc. berniukų,  12 metų  — 1,4 proc., 13 metų – 3,2 proc., 14 metų — 7,5 proc.  jau mergaičių ir berniukų, 15 metų — 12,5 proc.,  16-metų — 19,3 proc., o 17 metų — 30,4 proc. Tarp kitų priežasčių, tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad  vaikai ar paaugliai pradeda rūkyti ir smalsumo vedami. Rūkančių paauglių skaičius nemažėja ir dėl to, kad nepravedamas švietėjiškas darbas mokyklose apie rūkymo žalą ir pasekmes. Taip pat, kad kiti bendraamžiai rūko ir noras atrodyti suaugusiu.

Anot psichologų, paaugliai net nesupranta, kad nevykęs mėginimas atrodyti vyresniais, lygiuotis į suaugusius, užtraukus cigaretės dūmą. Kadangi žvelgiant iš šalies, jie atrodo apgailėtinai ir net juokingai. Taip pat parodo ir jų ne brandą bei nesugebėjimą pasipriešinti neigiamai ir žalingai įtakai.

Be to, paaugliai turėtų žinoti, kad  ypač pavojinga anksti pradėjus rūkyti, kadangi jie greičiau pripranta prie tabako ir ypač žalingai veikia jų organizmus nuodingos medžiagos, esančios tabake.

Todėl viena pagrindinių priežasčių, kodėl vaikas pradeda prasčiau mokytis – rūkant gerokai suprastėja galvos smegenų ląstelių aprūpinimas deguonimi. Tai yra  sumažėjus  hemoglobino kiekiui kraujyje bei padidėjus anglies monoksido kiekiui rūkant,  ir  sukelia smegenų badavimą dėl deguonies stygiaus. Tada paaugliai prastai įsimena užduotis, nepajėgia sutelkti dėmesio, trūksta energijos ir darbingumo. Be to, į galvą nuolat lenda įkyri mintis ir noras užtraukti dūmą dar pamokai ir neįpusėjus. Užtat nuskambėjus skambučiui,  rūkantis paauglys strimgalviais puola iš klasės ir kur nors už mokyklos kampo, atokesnėje vietoje godžiai užtraukia dūmą.

Dirbant protinį darbą – mokantis pamokoje taip pat trukdo susikaupti nevisavertis poilsis per pertrauką, nes prisitraukęs nuodingų medžiagų, esančių tabako dūmuose ir  dėl jų neigiamo poveikio smegenų funkcijoms, paauglys paprasčiausiai nepajėgia atlikti net ir nesudėtingos užduoties.

Besimokydami mokykloje, paaugliai nori būti fiziškai stiprūs. kad ne tik galėtų pasirodyti prieš merginas, bet ir, esant reikalui, nurungti savo bendraamžį ar ne tvirtesnio sudėjimo draugą. Kuris paauglys nesvajoja turėti atletiško kūno sudėjimą ir pasiekti sporto rekordų?! Tačiau rūkant tikrai nepavyks turėti nei vieno, nei kito.

Suaugusios moterys neretai prisimena rūkymą, kaip savo jaunystės klaidą

Specialistų tvirtinimu, o merginos  pradeda rūkyti ne dėl paties rūkymo, o norėdamos atrodyti pranašesnės už savo nerūkančias bendraamžes – pilkas pelytes ir mokslo „graužikes“.

Be to, rūkymas tokioms merginoms – tai ir savotiškas ritualas. Joms pirmiausiai patinka pati procedūra: neskubant atplėšti naują cigarečių pakelį, grakščiai ištraukti savo lakuotais nagučiais iš jos cigaretę ir prisidegti nuo gražaus žiebtuvėlio liepsnos ar manieringai prikišto degtuko. Galų gale  rūkant, elegantiškai, stuktelėjus piršto per cigaretę, nukratyti pelenus…   Anot psichologų, tokiu būdu  merginos demonstruoja ne tik esančios pranašesnės už kitas, bet ir moteriškos, seksualios ir nepriklausomos. Tačiau nei viena jų nesusimąsto, kaip kenkia  ir kokios laukia pasekmės, nuodijant nikotinu organizmą. Pirmiausiai pastebimi išoriniai pokyčiai: pamažu keičiasi odos spalva, ji suglemba, atsiranda daug smulkių raukšlelių,  krūtys praranda elastingumą, balsas tampa prikimęs ir praranda mergaitišką švelnų skambesį. Pagelsta ir dantys, o iš burnos juntamas nemalonus kvapas. Ilgainiui rūkant, gali atsirasti skausmai širdies plote. Dusulys ir kosulys bei atsikosėjant su skrepliais – tampa  neatskiriami palydovai. Todėl stabtelėkite ir paklauskite savęs: ar verta?

Paaugliai, įsitraukę į rūkymą, po kiek laiko, ypač merginos, gailisi  neatsispyrusios pagundai  ir sekusios  savo vyresnių draugių ar madingų kino filmų herojų pavyzdžiu.

Suaugusios moterys neretai prisimena rūkymą, kaip savo jaunystės klaidą ir džiaugiasi atsikračiusios šio žalingo įpročio. Kaip sakoma, geriau vėliau, negu niekada. Tačiau ne visoms, deja, pavyksta atsikratyti šios priklausomybės.

Todėl mergaitėms labai svarbu žinoti, kad rūkymas – tai ne pranašumo, moteriškumo įrodymas, o greičiau lengvabūdiškumo ir neatsakingumo dėl savo sveikatos išraiška. Mergaitės turėtų žinoti, kaip iš tikrųjų pranašesnė ne ta, kuri moka elegantiškai nukratyti pelenus ir pūsti dūmus, o  spindinčio veido, plaukų, dailios figūros, gražios laikysenos ir pakylėtos eisenos mergina.

Dar viena priežasčių – merginos galvoja, kad rūkydamos jos atkreipia didesnį vaikinų dėmesį ir labiau patinka jiems. Iš tikrųjų merginos turėtų žinoti, kad dauguma vaikinų nori draugauti su nerūkančiomis merginomis. Vaikinams visai nepatinka, kai nuo parūkiusios merginos sklinda  tabako tvaikas. Vaikinų manymu, rūkanti mergina atrodo vulgariai.  Ir apskritai verta susimąstyti dėl jų dorovingumo.

Šio žalingo įpročio vedami, paaugliai apriboja ir savo būsimos profesijos pasirinkimą

Taip jau surėdyta gamtos, kad moters misija – tapti mama, susilaukti palikuonių ir pratęsti giminę. Bet jei moteris rūko ir per nėštumą, ji nuodija ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio organizmą.  Tabako dūmo nuodai per placentą patenka į dar negimusio kūdikio kraują. Gali sutrikti jo normalus vystymasis. Tyrimų duomenimis, tarp rūkančių moterų  – trečdaliu daugiau persileidimų, 6 kartus daugiau priešlaikinių gimdymų ir net 9 kartus didesnė tikimybė, kad ji gali būti nevaisinga.

Gimęs kūdikis toliau nuodijamas ir tada, jei motina rūko patalpose, kur yra mažylis. Tada vaikelis prastai miega, dažnai būna kaprizingas, nenori žįsti. O motina net nesusimąsto,  kad kūdikio tokios būsenos priežastis slypi jos rūkyme.

Atlikti tyrimai taip pat parodė, kad nerūkantys, bet priversti kvėpuoti tabako dūmai, suserga vėžiu taip pat, kaip ir rūkantys. Būtent dėl  šio reiškinio atsirado ir terminas: „pasyvūs rūkoriai“. Ypač kenkia „pasyvus rūkymas“ vaikams ir paaugliams, kai jų tėvai rūko, šeimos nariams esant  vienoje patalpoje.

Be to, rūkantys paaugliai turėtų nepamiršti, kad šio žalingo įpročio vedami, jie apriboja ir savo būsimos profesijos pasirinkimą. Žinia, rūkymas nesuderinamas  su lėktuvo piloto, sportininko, karininko profesijomis. Labiau moralinė rūkymo našta gula ir ant gydytojų, mokytojų, sporto trenerių pečių, kadangi dėl savo veiklos jie turi aktyviai kovoti su šiuo žalingu įpročiu.

Taigi, kaip mesti rūkyti? Deja, bet yra bene vienintelis kelias – tik savo valios pastangomis.

parengta pagal „Journal of Paediatrics and Child Health“