Nepavykusio aborto auka Gianna Jessen: „Niekas neturi teisės nuspręsti, kam gyventi, o kam negyventi“

Gianna Jessen gimė 1977 metais. Po nepavykusio druskos tirpalo aborto, išvydusi šį pasaulį, išvien į jos sveikatos kortelę buvo įrašyta ir diagnozė – cerebrinis paralyžius.  Gianna žinoma lektorė. Visą savo gyvenimą  pašventė  kovodama už negimusių vaikų teisę gyventi.

Gydytojo įkurtose klinikose atlikta apie milijonas abortų

Gianna pasakojo, kad, jos biologinei motinai buvo 17 metų, kai pastojo. Tiek pat metų buvo ir jos biologiniam tėvui.

Moteris neslėpė, iš savo įtėvių sužinojusi, kad kai jos biologinė motina jau buvo 7,5 mėnesio nėštumo, nusprendė atsikratyti kūdikiu. Draugės patarė padaryti druskos tirpalo abortą. Tai yra,  kai sūrus tirpalas suleidžiamas į motinos įsčias, vaisius apnuodijamas skysčiu  ir sudegina jį iš vidaus ir išorės. Po to motina pagimdo numarintą kūdikį per 24 valandas.

Tačiau daugelio nuostabai, Gianna gimė gyva 1977 metais, balandžio 6 dieną Los Andželo klinikose.

Laimei, kad gydytojas ginekologas neturėjo galimybės patikrinti ir prireikus pakartotinai suleisti mirtiną druskos tirpalo dozę. Mergytė gimė gyva, praėjus 18 valandų po druskos tirpalo injekcijos. Ji turėjo gimti akla, ją turėjo sudeginti druskos tirpalas, bet tas neįvyko.

Giannos sveikatos kortelėje taip ir nurodyta: „gimė po druskos tirpalo injekcijos“.  Abortų „specialistas“  ir toliau sėkmingai ar nesėkmingai atlikdavo išvalymus.

Praėjus daug metų Gianna Jessen surinko informaciją apie gydytoją, kuris norėjo ją nužudyti. Anot moters, jo vadovaujama moterų klinika – didžiausias tokių klinikų tinklas JAV ir kurio pajamos siekia 70 milijonų JAV dolerių per metus.

„Kai prieš pora metų susiradau  šį gydytoją ir norėjau tiesiog su juo pakalbėti, jis neslėpė, kad jo klinikose buvo atlikta daugiau kaip milijonas abortų ir kad už tai moterys jam yra labai dėkingos“, – sakė Gianna Jessen viename savo interviu.

Moteris džiaugėsi, kai 2002 metais, rugpjūčio 5  dieną tuometinis JAV prezidentas George Bushas  jaunesnysis pasirašė atitinkamą įsaką dėl negimusių kūdikių, vėlyvojo nėštumo laikotarpiu, apsaugos ir kad daugiau tokių dalykų nebepasikartotų.

„Galvoju, kad iki gyvenimo pabaigos kai kas manęs nekęs už tai, kad sugebėjau išgyventi, kad labai norėjau gyventi, nors buvau pasmerkta mirti. Bet neturėtų manęs nekęsti, nes taip nutiko dėl to, kad iš visų jėgų kovojau dėl gyvenimo“, – sakė  Gianna.  Nepaisant to, kad jos gyvenimo kelias nuo gimimo  nebuvo rožėmis klotas.

Pradžioje mergytė buvo atiduota laikinai globai  vienai šeimai. Bet netrukus paaiškėjo, kad Gianna dažnai serga, sunku prižiūrėti ir grąžino. Aišku, mergytė pajuto, kad jos nemyli, bet tada nesuprato, kas ne taip su tais žmonėmis?.. „Užtat esu Aukščiausiojo mylimiausia mergytė.  Negalima skriausti Dievo vaikelio“, – sakė Gianna.

Taigi, ją paėmė iš vienų blogų namų ir po kiek laiko apgyvendino kituose, geruose namuose…  Praėjus nemažai metų naujieji įtėviai papasakojo Giannai, kad jai  buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius, kurį tiesiogiai sukėlė atliekant abortą ir nepakankamai aprūpinus smegenis deguonimi. Ir  po to negalėdavo palikti mažylės be priežiūros nė akimirkai.  Bet naujieji tėvai neprarado vilties, jie mankštino kūdikį kelis kartus per dieną! Po kiek laiko  mergytė pradėjo pati laikyti galvytę. Sulaukusi trijų su puse metų, ėmė žengti pirmuosius žingsnius, padedant vaikštynei ir kojų fiksatoriams.

Buvo susitikusi su savo biologine motina ir viską atleido jai

Gianna Jessen vienoje savo lekcijoje kreipėsi į sėdinčius salėje: „Jei abortas yra vienas iš moterų teisių ir pasirinkimų, tai pasakykite, o kur tada, atliekant abortą, buvo mano teisė?“ Anot jos, neatsirado nei vienos aktyvios feministės, kuri būtų pakilusi iš savo vietos ir pasakiusi, kad tada buvo pažeistos Giannos teisės. Todėl lektorei girdint moteris kalbančias, kad abortai turi išlikti vien dėl to, nes kūdikis gali gimti nesveikas, jos širdis apsipila krauju. „Kuo jis blogesnis už sveiką kūdikį“, – retoriškai klausė Gianna.

Anot pašnekovės, yra dalykų, kurių galima išmokti padedant silpnesniems. O kai naikinami silpnieji, nepajėgiantys patys apsiginti, pralaimi stiprieji. „Aukščiausiasis pasirūpins silpnesniais, bet stiprieji neturi teisės nustatyti, kam gyventi, o kam negyventi“, – sakė Gianna.

Ir dabar moteris kiek šlubčioja, bet vaikšto be vaikštynių ir kojų fiksatorių. Kartais neišlaiko pusiausvyros ir „gracingai“ nukrenta ant žemės. Sako, bet dėl to neišgyvenanti.

„Ką reiškia pargriūti, lyginant su tuo, kad regi pasaulį, gali jausti ir  mylėti, liūdėti ir džiaugtis“,- sakė moteris.

Gianna prasitarė, kad buvo susitikusi ir su savo biologine motina ir viską atleido jai.

„Ji yra gyvenimo sugniuždyta moteris. Bet susitikus, neištarė nė žodžio. Nepriėjo ir neapkabino.  Ir aš neturėjau jėgų ką nors jai pasakyti. Žiūrėjau kažkur pro šalį ir raminau save: „Aš niekada nepriklausiau tau. Todėl visai nesvarbu, nei ką tu galvoji, nei ką tu nori man pasakyti. Žinau tik viena, kad kai buvai nėščia, galvojai kokiu būdu atsikratyti manimi…“.

Užtat Gianna turėtų ką pasakyti savo biologiniam tėvui: „Vyrai sutverti ne dėl to, kad pasinaudotų moterimis ir po to jas paliktų vienas bėdoje. Vyrai sutverti būti vyrais, galinčiais ir turinčiais pasirūpinti ir apginti savo moteris ir vaikus.  Vyrai sutverti būti stipriais ir tvirtais, kad  moterys galėtų jaustis už jų, kaip už mūro sienų“.

„Tačiau net ir eidama per gyvenimą šlubčiodama, esu dėkinga savo biologinei motinai, kad ir ne savo noru, bet davė man gyvenimą“, – pridūrė pašnekovė.

parengta pagal giannajessen.com

Nuotr. Facebook