Šešios žydų išmintys, kad vaikai nesėdėtų tėvams ant sprando

30-metis „vaikas“, kuris per dienas žaidžia kompiuterinius žaidimus ir gyvena tėvų sąskaita, yra liūdnas vaizdas, bet, deja, gana dažnas. Tačiau žydai neturi tokios problemos. Arba beveik neturi. Daugelis sėkmingų žmonių – verslininkų, aktorių, rašytojų, mokslininkų – turi žydiškas šaknis. Tokių pasiekimų paslaptis yra teisingas auklėjimas. Štai jūsų dėmesiui kelios išmintys, padėjusios žydams šimtmečiais pasiekti didelės sėkmės ir laimėjimų.

1. „Patirtis yra žodis, kurį žmonės naudoja apibūdindami savo klaidas“

Mes taip dažnai priekaištaujame vaikams, kad jie kažką daro ne taip. Mes teisinamės, kad tai jų pačių labui, nes esame susirūpinę dėl jų ateities. O jei dėl gauto trejeto iš matematikos kontrolinio sūnus tesugebės šluoti gatves?! Problema ta, kad mūsų pamokslavimai vaikams sukelia ne norą stengtis, siekti savo tikslų, o geriausiu atveju – suerzinimą, blogiausiu atveju – baimę suklysti.

Galima parašyti puslapį be klaidų, tačiau neįmanoma pragyventi nepadarius nė vienos klaidos. Tik į jas kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja. Kol vienas žmogus yra sunerimęs, baudžia save už neteisingą poelgį ir kankina kaltės jausmas, kitas daro išvadas ir eina toliau. Nesunku atspėti, kuriam iš jų galiausiai pasiseks.

2. „Tas, kuris ilgai miega, turi trumpas dienas

Visi turi vienodą valandų skaičių per parą. Bet vieni sugeba įveikti daugybę dalykų per šias 24 valandas, o kiti tiesiog verkšlena ir nieko nedaro.  Šio reikalo esmė pirmiausia yra noras, o ne aplinkybės. Vaikus reikia mokyti vertinti savo laiką. Ir, žinoma, geriausia tai daryti ne pamokslavimais, o  savo pavyzdžiu.

3. „Barzda nepadaro ožkos rabinu“

Kaip sakoma, sutinkama pagal drabužius, o išlydi… Tačiau neturėtumėte nei per daug tikėti pirmu įspūdžiu, nei bandyti atrodyti geriau nei esate.

Yra daug pavyzdžių, kai apsišaukėliai apsimetė  esantys kažkuo kitu, tačiau šios istorijos visada baigdavosi liūdnai. Gali gudrauti ir leisti dūmus į akis ilgą laiką, bet galiausiai paslaptis paaiškės. Svarbu tik tai, kas tu iš tikrųjų esi. Ir kuo anksčiau vaikas tai supras, tuo daugiau jis pasieks gyvenime.

4. „Jei numesi auksą ir knygą, pirmiausiai pakelk knygą“

Tai, kad žydai yra protinga tauta, nėra stereotipas, o gryna tiesa. Jie sudaro  22 proc. visų Nobelio premijos laureatų – daugiau nei bet kuri kita tauta.

Meilė žinioms mažyliams žydams skiepijama nuo vaikystės. Jie kaip niekas kitas žino, kad ir koks sunkus būtų gyvenimas, geras išsilavinimas padės išsiveržti į žmones. Ir jei vaikas įpratęs mokytis, vaizdžiai kalbant, nuo lopšio, jis neprapuls gyvenime ir juo labiau nesės ant pagyvenusių tėvų sprando.

5. „Žirgas nuves tave į mūšio lauką, bet nekovos už tave“

Žydai labai myli savo vaikus, yra net pokštų apie žydų motinų rūpestingumą. Tačiau tuo pat metu tėvai supranta, kada reikia sustoti. Jie duos geriausią pradžią, kokią tik įmanoma, bet jie puikiai žino, kad viską daryti dėl vaiko yra meškos paslauga. Juk kiekvienais metais jis pareikalaus vis daugiau, o tėvams bus sunkiau.

6.„Geriausi obuoliai kabo aukštai“

Žinoma, galima tenkintis nedaugeliu, gyventi ramų ir nepastebimą gyvenimą, bet žydai moko savo vaikus, kad visada reikia siekti daugiau. Pinigai, šlovė ir sėkmė laukia tik tų, kurie nebijo kliūčių ir drąsiai žengia savo tikslo link.

Tikslingo ir sėkmingo vaiko auginimas nėra lengva užduotis, bet tai gali padėti žydų tautos patirtis.