Mokslininkas, klinikinis ir teismo psichologas Karališkojoje Otavos sveikatos grupėje, dr. Michaelas Seto vis dėlto bandė įvertinti pedofilijos reiškinį. 2008 metais jis parašė knygą, kurioje ir įvertino, kad pedofilija yra paplitusi tarp 5 proc. planetos gyventojų. Archyvo nuotrauka

Ne taip seniai Vatikano Popiežius Pranciškus pranešė, kad apie 2 proc. katalikų dvasininkų yra pedofilai. Bet  lyginant su visa visuomene – tai daugiau ar mažiau nei vidurkis?

Kai tik užduosite šį klausimą, suprasite, kad nebus lengva atsakyti. Pedofilus sunku nustatyti, rašo fullfact.org.

 

Pedofilija yra paplitusi tarp 5 proc. planetos gyventojų

„Kadangi pedofilija yra labai slaptas reiškinys ir tik nedaugelis žmonių tai pripažįsta, todėl nėra tinkamų būdų gauti patikimą įvertinimą“, – sako Toronto universiteto psichologas ir seksualinės elgsenos mokslininkas, dr. Jamesas Cantoras.

Anot jo, nėra jokio protingo ir etiško būdo paimti kad ir 200 vyrų, susieti juos su detektoriais, parodyti jiems suaugusiųjų ir vaikų nuotraukas, ir stebėti, kiek daugelis jų labiau reaguos į vaikus.

Mokslininkas, klinikinis ir teismo psichologas Karališkojoje Otavos sveikatos grupėje, dr. Michaelas Seto vis dėlto bandė įvertinti pedofilijos reiškinį. 2008 metais jis parašė knygą, kurioje ir  įvertino, kad pedofilija yra paplitusi tarp 5 proc. planetos gyventojų.

Šis skaičius pagrįstas Vokietijoje, Norvegijoje ir Suomijoje atliktais tyrimais, kurių metu buvo klausiama, ar jie kada nors turėjo seksualinių minčių ar fantazijų apie vaikus, ar turėjo seksualinę veiklą su vaikais.

Tačiau Seto pabrėžia, kad 5 proc. įvertinimas yra labai aukštas ir kad jų tyrimai buvo riboti.

„Šios apklausos neapima klausimų apie šių minčių ir fantazijų intensyvumą, nesvarbu, ar jie kartojasi, ar ne. Tai yra mintys ir fantazijos apie vaikus“, – teigė jis.

Dabar, turėdamas daugiau duomenų ir geresnę metodiką, jis patikslino šį skaičių iki maždaug 1proc. gyventojų, nors jis aiškiai nurodo, kad tai vis dar tik mokslinis atspėjimas.

Kita problema yra ta, kad terminas „pedofilija“ reiškia skirtingus dalykus skirtingiems žmonėms.

„Daugeliui vyrų 16 metų amžiaus  paauglių patrauklumas yra neįprasta, todėl vis mažiau ir mažiau vyrų, kuriems ši amžiaus grupė pritraukia“, – sako dr. Jamesas Cantoras.

Jis mano, kad jei kalbėtume apie tai, jog pedofilą  labiau traukia 14 metų ir jaunesni vaikai, tai, jo manymu, galėtume pasiekti 2 proc.

„Jei naudosime labai griežtą apibrėžimą ir sakysime, kad pedofilija reiškia tik potraukį nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tikėtina, kad šis skaičius bus dar mažesnis nei 1 proc.“, – teigė jis.

Anot jo, šis terminas dažnai taikomas asmeniui, kuris seksualiai išnaudoja jaunesnį nei 16 metų asmenį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose šalyse – ir net kai kuriose JAV valstijose – galima tuoktis sulaukus 16 metų, šis apibrėžimas akivaizdžiai tiksliai apibūdinamas.

 

Pedofilija serga ne tik vyrai – kai kurios moterys seksualiai išnaudoja vaikus

Tuo tarpu Michaelas Seto ir jo kolegos sutinka, kad pedofilas yra tas, kuris seksualiai domisi vaikais iki brendimo, dažniausiai jaunesniais nei 11 ar 12 metų.

Bet ar paplitimas naudojant šį apibrėžimą yra 0,5 proc., kaip teigia Jamesas Cantoras, ar 1proc., kaip sako Michaelas Seto, galite būti tikri, kad bet kurioje didelėje žmonių grupėje – nesvarbu, ar tai būtų politikai, menininkai ar katalikų dvasininkai – labiausiai tinka.

Pedofilija serga ne tik vyrai – kai kurios moterys seksualiai išnaudoja vaikus, nors tyrimai rodo, kad taip nutinka daug rečiau.

Yra vienas žymus tyrimas apie vaikų išnaudojimą tarp katalikų dvasininkų, kurį atliko Kriminalinės justicijos kolegijos Niujorke tyrėjas Johnas Jay. Jis su kolegomis lankėsi visose JAV vyskupijose ir rado kiekvieną įtikinamą seksualinės prievartos atvejį, susijusį su dvasininkais, tarnavusiais 1950–2002 metais, ir nustatė, kad 4,2 proc. jų buvo patikimai apkaltinti piktnaudžiavimu. Tai apėmė kaltinimus dėl seksualinės prievartos ir išnaudojimo prieš paauglius ir vaikus iki brendimo.

Anot Teksaso Bayloro universiteto Religijos studijų instituto mokslininko,  prof. Philipo Jenkinso, jei jie būtų vartoję kitą žodį, pavyzdžiui, „dvasininkų piktnaudžiavimas“, turėtų būti daug didesnis nukentėjusiųjų skaičius.

Be to, paaiškėjo, kad dėl tam tikrų priežasčių 40 proc. kaltinimų yra susiję su piktnaudžiavimu, įvykusiu šešerių metų laikotarpiu – nuo 1975 iki 1980 metų.

Mažai tikėtina, kad vaikų išnaudojimo atvejai dvasininkijoje būtų taip stipriai susitelkę viename laikotarpyje. Be to, net jei aštuntajame dešimtmetyje buvo pikas, daugelis nusikaltėlių tikriausiai nebetarnauja bažnyčiose.

Galime tvirtai pasakyti tik tiek, kad skaičiai yra netobuli – tiek pagal aktyvių pedofilų skaičių tarp katalikų dvasininkų, tiek pagal pedofilų skaičių visoje populiacijoje, ir juos labai sunku palyginti.

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą