Dviejų berniukų pasivažinėjimas dviračiais baigėsi tragedija: žmogžudystė buvo išaiškinta tik po 8 metų

1993 metais kovo 27 d. du berniukai – Charliesas Keaveris  ir Jonathanas Sellersas išvyko pasivažinėti dviračiu ir dingo kaip į vandenį. Kas jiems nutiko, paaiškėjo tik po 8 metų, rašo fb.com.

Vietoj Jonathano turėjo būti jo pusbrolis

Charlesas Allenas Keaveris (1979 m. lapkričio 1 d. – 1993 m. kovo 27 d.) gimė daugiavaikėje Mary ir Davido Keaverų šeimoje. Jis buvo jauniausias vaikas šeimoje, turėjo vyresnę seserį Lisą ir brolį Michaelą. Jo tėvas ir du seneliai mirė iki tol, kol buvo atrastas Charlieso žudikas.

Jonathanas Lee Sellersas (1983 m. balandžio 18 d. – 1993 m. kovo 27 d.) taip pat gimė didelėje, tvarkingoje šeimoje. Jo tėvai Dennisas ir Milena Sellersai užaugino septynis vaikus. Jonathanas buvo ketvirtas pagal amžių, tik dviem minutėmis jaunesnis už savo dvynę seserį Jennifer.

„Jis buvo juokingas, nuostabus. Jis turėjo dideles rudas akis, ilgas blakstienas ir šypseną, kuri galėjo apšviesti kambarį“, – sakė sesuo.

Šeštadienio rytą 13 metų berniukai Charlesas ir Eltonas (vyresnysis Jonathano pusbrolis) norėjo pasivažinėti visiškai naujais dviračiais po savo Palm Sičio rajoną. Tačiau paskutinę minutę Eltono planai pasikeitė ir jam teko likti namuose.

9-metis Jonathanas taip pat mėgo važinėti dviračiu ir, nepaisant to, kad berniukų amžiaus skirtumas buvo 4 metai, jie buvo labai draugiški vienas su kitu.

Jennifer (Jonathano sesuo dvynė) taip pat norėjo vykti su jais, tačiau brolis buvo prieš, nes  nenorėjo, kad ji kištųsi į jų „berniūkščius reikalus“.

Mama liepė Jennifer leisti berniukams mėgautis diena dviese, o kitą kartą ji galės važiuoti su jais.

Ir Jennifer liko namuose.

Apie vidurdienį berniukai sėdo ant savo mėlynų dviračių ir nuvyko į greitojo maisto restoraną „Rally’‘“ Palm City rajone San Diege.

Jie suvalgė sočius mėsainius, čiupo kolos taures ir nuėjo į netoliese esančią naminių gyvūnėlių parduotuvę. Berniukai pakankamai pažaidė su šunimis ir katėmis, pasikalbėjo su pardavėja, o paskui kažkur išvyko.

Išėjus iš naminių gyvūnėlių parduotuvės berniukų gyvų daugiau nebematė.

Tos pačios dienos vakarą berniukų šeimos  kreipėsi į policiją.

Policijos pareigūnai ir tėvai šukavo artimiausią apylinkę, ištyrė visus aplinkinių rajonų dviračių takus, prie paieškų prisijungė ir pasišovę padėti, neabejingi žmonės.

1993 metų kovo 29 d., pirmadienį, važiuodamas Otajaus upės pakrantėmis, vyras krūmuose pastebėjo paliktus mėlynus dviračius. Priėjęs arčiau, krūmuose jis rado kažką panašaus į trobelę, viduje buvo Charlesas, o Jonathanas gulėjo kiek toliau.

Policija spėliojo, kad kur nors pasivažinėjimo dviračiu metu berniukai buvo suvilioti  ir nuvežti į laikiną vietą, padarytą iš krūmų, kur jie ir buvo nužudyti. Be to, paaiškėjo, kad prieš tai berniukai buvo išprievartauti.

Motina nusprendė imtis privataus detektyvo vaidmens

Tai buvo vienas ilgiausių, intensyviausių ir brangiausių tyrimų vietos teisėsaugos istorijoje.

Dėl įvykdytų nusikaltimų detektyvai sumažino apie 6000 apskrityje registruotų nusikaltėlių sąrašą iki maždaug 300.

Jie apklausė dešimtis prie upės gyvenusių benamių. Jie rinko, užšaldė ir saugojo šimtų įtariamųjų DNR mėginius. Po to, kai nusikaltimas kurį laiką buvo neišaiškintas, Charlieso motina nusprendė šioje byloje imtis privataus detektyvo vaidmens.

Ji įsigijo ginklą, persirengė bename ir galiausiai nuvedė policiją pas savo pasirinktą įtariamąjį, kurį policija vėliau išteisino.

2001 metais kovo mėnesį DNR duomenų bazė identifikavo Scottą Erskine’ą kaip įtariamąjį pagal DNR, rastą 1993 metais žmogžudysčių vietoje.

Scottas Erskine’as užaugo Kalifornijoje. Kai jam buvo penkeri metai, jį partrenkė automobilis. Komos būsenos jis išbuvo 60 valandų. Nors fiziškai atrodė, kad jis atsigavo, dažnai skųsdavosi mamai galvos skausmais, ištikdavo „aptemimo“ akimirkų, kai neprisiminė, ką veikė paskutinį kartą.

Būdamas 10 metų jis pradėjo „tvirkinti“ savo 6 metų seserį, o paskui ir draugus, grasindamas nužudyti, jei kam nors pasakys.

Būdamas 15 metų jis pabėgo iš nepilnamečių pataisos namų, užpuolė ir smurtavo prieš 13 metų mergaitę.

Nepaisant motinos prašymų nusiųsti sūnų į psichiatrijos ligoninę, Erskine’as buvo nuteistas kalėti ketverius metus, o 1984 metais buvo lygtinai paleistas.

1993 metais Erskine’as pasikvietė moterį į savo namus ir keletą dienų laikė ją įkaite, kol ją nužudė. Vyras buvo greitai sulaikytas. Jis buvo pripažintas kaltu dėl kelių kaltinimų, įskaitant užpuolimą ir pagrobimą, ir nuteistas 70 metų kalėjimo. Aišku, nuteistojo Erskine’o DNR  buvo įvestas į duomenų bazę.

Iki 2001 metų, kai buvo rastas DNR atitikmuo iš berniukų nužudymo vietos, Erskine’as kalėjo už šios moters nužudymą 1993 metais. Tačiau 2020 m. liepos 3 d. jis mirė kalėjime nuo ligos padarinių.

„Sapnas vis kartojasi, kai į namus įeina Jonathanas, –  interviu sakė jo motina Milena Phillips. – Jis paprašė dviračio užrakto, priminė, kad jam tuoj bus 10 metų ir pabučiavo mane“.