Anksčiau buvo tikima, kad norint geriau pažinti žmogų, reikia suvalgyti pūdą druskos. Tai taip pat reiškia, kad gali susidurti ir su daugybe bėdų (nes tai yra druska, o ne cukrus).
Bet žmogus ne visada turi laiko, gilintis į kitus žmones, todėl vieni tyrinėja suderinamumo astrologines prognozes, kiti – šeimos, kurioje buvo auklėtas žmogus, gyvenimo būdą.
***
Žinia, obuolys negali nukristi toli nuo obels, bet jis gali nuriedėti po krūmu. Bet paslėpti įpročiai ir manieros, anksčiau ar vėliau, vis tiek atsiskleidžia.
Tiesa, nėra nieko gero bandant pergudrauti likimą. Ji nemėgsta tokių „gudrių“ žmonių ir siunčia jiems keblius išbandymus, kurie neatpažįstamai keičia jų išvaizdą, temperamentą ir charakterį.
Gatavą produktą galima nusipirkti parduotuvėje, susipažinus su jo savybėmis. O žmogus yra permaininga medžiaga. Dabar jis vienoks, o po penkerių metų – visai kitoks.
Yra posakis: „Su kuo susidėsite – iš to ir laimėsite“. Žmogus sugeba „pakelti save“ į dvasinį ir kultūrinį lygmenį, priklausomai nuo to, su kuriuo gyvena. Pradeda galvoti kitu mastu. Bet tas, kuris pasmerkė save gyventi su dogmatiku, egoistu, užsispyrusiu ar sukčiumi, anksčiau ar vėliau pradės perimti jo bruožus. Tada reikia spręsti ne tik apie tai, ar žmogus turi tinkamą charakterį, bet ir apie tai, kaip greitai atsiranda jo asmeninės metamorfozės.
Norint gyventi harmonijoje su žmonėmis, nesvarbu, tai būtų kolegos, giminaičiai ar sutuoktiniai – reikia „augti“ tuo pačiu tempu arba… degraduoti.
Priešingu atveju vieni nesusipratimai. Ir tai ne apie charakterį, o apie mūsų vidinio procesoriaus galią.
Jūsų dėmesiui anglų filosofo, istoriko ir politiko Franciso Bacono citata: „Žmogus geriausiai atpažįstamas trijose situacijose: vienumoje, kadangi tada jis tampa savimi, aistros įkarštyje, nes tada jis pamiršta visas taisykles ir naujomis aplinkybėmis, nes tada jis palieka savo įpročius“.