Gyvenimo paradoksas: gauni tada, kai nelauki – išsipildo, kai nesitiki

Taip jau gyvenime surėdyta: kai žmogus turi lūkesčių, jis daug tikisi, dažniausiai viskas įvyksta priešingai. Iš čia ir kyla paradoksas: žmogus stengiasi, deda pastangas, viliasi ir še tau  – šnipštas.

Tikėjimas yra tada, kai žengi žingsnį į priekį ir nesižvalgai į šalis

Pasitelkime fiziką: kai tik mes stebėdami bandome kontroliuoti ir išmatuoti šviesos pluoštą, jis iškart suyra į šviesos fotonus, keičia jo savybes. Tai mažų sąveikų pasaulis (kvantinė mechanika). Būtent šiame lygyje mūsų mintys sąveikauja.

Bet kai  laukiame teigiamo rezultato, kaip rodo praktika, jis dažnai būna priešingas. Taigi, akivaizdu, kad mūsų „gero ar blogo“ suvokime yra du kraštutinumai.

Išeina, kad geriau būti „neapibrėžtumo būsenoje“ (ir „taip“, ir „ne“ vienu metu). Tai yra verčiau  nustoti bandyti įvaldyti situaciją ir kontroliuoti tai, kas vyksta. Kadangi bandant ją įvaldyti, ji atsakys priešinga reakcija. Kitaip tariant, veiksmas sukelia prieštaravimą. Todėl neįmanoma primesti savo nuomonės kitiems, nes ji susiduria su pasipriešinimu ir nesutikimu.

Tačiau vadinamoji „neapibrėžtumo būsena“ rodo, kad kito žmogaus nuomonė taip pat gali būti teisinga, kaip ir jūsų.

Žinia, tikėjimas yra besąlygiškas veiksmas: matau tikslą, nėra kliūčių. Tikėjimas yra tada, kai žengi žingsnį į priekį ir nesižvalgai į šalis. Bet jei tik sutelksite dėmesį į kliūtis ir mėginsite pateisinti  jomis savo nesėkmes, kliūtys kils vėl ir vėl. Atsiranda rizika patekti į užburtą ratą.

Išvada paprasta: nesitikėkite, nelaukite, tiesiog sekite pasirinktą kryptį. Kelias ves jus ten, kur jums reikia. Ir tada viskas vyks  tarsi savaime – geriausiu būdu ir tinkamu laiku.

Kuo ilgesnis kelias iki norimo ar siekiamo tikslo, tuo mažesnė sėkmės tikimybė

Taigi, iš čia  ir atsiranda gyvenimo paradoksas: sėkmingą rezultatą pasieki tada, kai nesitiki. Arba dar vadinamoji Aleksandro Makedoniečio strategija: galvoja apie mūšį tada, kai atsiduri mūšio lauke.

Įsivaizduokite gyvenimišką situaciją. Pamatėte laisvą vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, norėjote ten pastatyti mašiną,  bet iškart, tiesiai po nosimi ji buvo užimta. Pažįstama situacija?

Kodėl taip yra? Tai žmogaus per didelio pasitikėjimo savimi ir net arogancijos ženklas.

Jei nevažiuoji į automobilių stovėjimo aikštelę, bet stebi iš tolo ir galvoji: „čia mano vieta“, tada  greičiausiai ta vieta nebus jūsų.

Nors iš tolo atrodo, kad viską padarėte teisingai, pasiruošėte, vairuojate pasitikėdami savimi ir tikėdamiesi, kad viskas bus taip, kaip galvojate, bet iš tikrųjų viskas gaunasi priešingai. Kita vertus, kuo ilgesnis kelias iki norimo ar siekiamo tikslo, tuo mažesnė sėkmės tikimybė.

Todėl per daug nepasikliaukite ir neapgaudinėkite savęs. Geriau būti netikrumo būsenoje bei parodyti pasitikėjimą paskutinę akimirką.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į savo mintis. Valdykite ir kontroliuokite jas. Perjunkite jas į režimą „tegul viskas vyksta tinkamu laiku ir  geriausiu būdu“ ir tada galite tikėtis sėkmės.

parengta pagal psichologytoday.com