
Kada merginoms susiformuoja seksualinio elgesio užuomazgos ir kaip šis procesas vystosi per gyvenimą? Kaip fiziologiniai ir socialiniai veiksniai veikia moters seksualumą? Atsakymai seksologo Liudviko Petravičiaus akimis.
Pradinės mokyklos klasėse įprasta kalbėti apie latentinį seksualumą
Anot jo, merginos požiūris apie moterišką ir vyrišką elgesį, gyvenimo būdą, bendravimą ir santykius formuojasi labai anksti. Ir ne tik iš tėvų ir artimų giminaičių santykių pavyzdžio, bet ir iš vaikiškų pasakų, legendų, parabolių, anekdotų, pasakojimų.
Pradinės mokyklos klasėse įprasta kalbėti apie latentinį seksualumą. Tačiau būtent šiuo laikotarpiu vaizdiniais ir žodžiais susiformuoja požiūris apie pasaulį, įskaitant artimus suaugusiųjų santykius, sistema. Atsiranda susidomėjimas subjektyvių jausmų, idealių idėjų ir simpatijų ugdymu. Merginos pamažu susikuria stereotipinį norimo seksualinio partnerio įvaizdį jo idealia išraiška.
Tuo tarpu paauglystėje iškyla seksualumo ir santykių su priešinga lytimi problema dėl anatominių ir fiziologinių pakitimų bei atitinkamų lytinių požymių atsiradimo. Reikšmingiausia – savęs ieškojimas, intymus ir asmeninis bendravimas, tarpusavio supratimas, reagavimas ir pasitikėjimas. Supratimas, kad būsi priimtas, įvertintas, pasirūpinta, kad tau niekas negresia. Todėl sunkus pirmojo įsimylėjimo, draugystės, meilės, apgaulės ir išdavystės, pasitikėjimo ir kito priėmimo, savęs saugojimo ir tobulėjimo laikotarpis yra siejamas su merginos savęs priėmimu suaugusiai, įskaitant pirmąją seksualinę santykių patirtį. Paauglystėje romantiški santykiai lemia seksualinės patirties vystymąsi, savireguliaciją, pirmąjį nuolatinį seksualinį partnerį ir kt.
Atsiranda įvairių seksualinių profilių
Jaunystėje suaugusi mergina paprastai stengiasi susikurti vientisą savo gyvenimo sistemą,
priklausomai nuo savigarbos išsivystymo lygio, pasitikėjimo savimi, santykių su partneriu, išsilavinimo ir socialinės padėties. Šiuo laikotarpiu ypatingą įtaką pradeda daryti partnerių santykių statusas, kurio nereikėtų nuvertinti. Atsiranda įvairių seksualinių profilių, nusistovėjusių pageidavimų, santykių ypatybių ir jų socialinio įsišaknijimo būdų. Seksualumas integruotas į gyvenimo būdą ir veiklą: vienos labiau mėgsta laisvą meilę, kitos – santuoką ir t.t.
Suaugusiame amžiuje seksualumui daro įtaką ir fiziologiniai pokyčiai, ir socialiniai veiksniai,
kurie pirmiausia veikia seksualinį potraukį. Moterims tai asocijuojasi su motinystės laikotarpiu, vaikų skaičiumi, finansine padėtimi ir užsiėmimu. Bet, svarbiausia, su aktyvia gyvenimo pozicija, kurią ji gali užimti. Pastaroji yra susijusi su savo sveikatos, įskaitant seksualinę, palaikymu. Tam turi įtakos turima seksualinė patirtis, seksualinis pasitikėjimas, laimė ir gerovė. Šios savybės pradeda įgyti patirtį vadinamuoju „antrosios jaunystės“ laikotarpiu. Taip pat su amžiumi susijusių krizių laikotarpiais.
Vėlyvoje pilnametystėje (senatvėje) pasikeičia seksualinio susidomėjimo, lytinio potraukio ir orgazmo dažnumo srityse.
60 metų moters organizme vyksta natūralus laipsniškas testosterono mažėjimas, dėl kurio sumažėja normalus seksualinis funkcionavimas. Daugybė tyrimų parodė, kad seksualumą vis labiau įtakoja kultūriniai veiksniai, susiję su vertybėmis, įsitikinimais, paskata ir motyvacija. Vis dėl to svarbu, kad tada seksualinis potraukis nebūtų galutinai prarastas.