Vakarų šalyse seniai gyvuoja tarnybos, kur teikiama psichologinė pagalba homoseksualiems paaugliams. Archyvo nuotrauka

Kai jaučiuosi blogai, susižaloju ranką, bet nedaug. Noriu patirti fizinį skausmą, nes mane tai ramina ir kiek palengvėja. Ką daryti?

 

Vakarų šalyse seniai gyvuoja tarnybos, kur teikiama psichologinė pagalba homoseksualiems paaugliams. Manau, kad geriausia pradėti nuo apsilankymo pas psichologą kartu su mama ar tėvais arba susirask žmonių, kuriais pasitiki ir kurie gali tave išklausyti, palaikyti ir patarti, ką geriausia daryti.

Kita vertus, reikia žinoti, kokia yra homoseksualumo problema. Gėjai mūsų šalyje yra socialiai stigmatizuoti. Tai reiškia, kad tu turi slėpti, kas esi arba kasdien patirti psichologinį tėvų spaudimą, draugų (jei prisipažinus apskritai  jų turėsi), bendraamžių  patyčias.  Šiuo atveju slėpimas yra ne tik žmonėms nesakyti: „Labas, aš gėjus“, bet ir aktyvūs veiksmai kuriant ir palaikant legendą, kuri neleistų žmonėms įtarti, jog su tavimi kažkas  ne taip ar negerai. O jei draugai vis dėlto ką nors pastebės, pradės įtarti ir klausinėti? Kas tada? Ką tu jiems atsakysi?

Vienaip ar kitaip, bet šios situacijos  gali sukelti didžiulį stresą bet kuriam. Dabar pridėkime šį stresą prie 15 metų paauglio psichikos, kuris  ir taip turi pakankamai paaugliškų problemų. Gaunasi gana liūdnas vaizdas.

Įvairių tyrimų duomenimis, homoseksualūs paaugliai tris kartus dažniau nusižudo nei kiti.

Jau suaugę ir savarankiški homoseksualūs žmonės gali  samprotauti, aptarti rūpimus klausimus su savo gėjais draugais ir nemato tame nieko, kas reikalautų giliai pasinerti į problemą. Pakanka šiek tiek pagalvoti, rekonstruoti situaciją ir viskas.

Žinoma, šis metodas dar netinka penkiolikmečiui, kuris save laiko gėjumi.

Taigi, gal tu iš tikrųjų ir nesi gėjus. Manau, kad būdamas 15 metų  dar neturi patirties, kad galėtum palyginti. Abiejų lyčių homoseksualūs eksperimentai dažniausiai yra savo kūno pažinimo patirtis, o ne tikroji seksualinė orientacija.

Bet jei tikrai nusprendei, kad geriau būti gėjumi, tai nėra priežastis žaloti sau rankas. Tiesiog žinok, kad nesi toks, kaip visi ir nesigėdyk  to.

 

psichologė Angelė Kazlauskienė

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą