Psichologai jau seniai rado trumpą atsakymą į šį klausimą. Pirmuoju atveju žmogus susitelkia tik į savo jausmus, gaudamas iš jų emocinį pasitenkinimą. Antruoju atveju jis pirmiausia galvoja apie savo partnerį. Kitaip tariant, problemą galima tiesiog suvesti į savanaudiškumo laipsnį santykiuose.
Ši būsena neleidžia aiškiai mąstyti
Sunku ginčytis su šiuo teiginiu. Tai tiesa. Tačiau be šio skirtumo tarp šių dviejų jausmų yra ir daug kitų. Taip, visi jie yra subjektyvūs skirtingu mastu, todėl juos labai sunku įvertinti. Tačiau sutiksite, kad norint suprasti savo santykius su kuo nors, geriau turėti kelis analizės parametrus, o ne tik vieną.
Kiekvienas, bent kartą įsimylėjęs, įsimylėjimo pojūčius apibūdina beveik vienodai. Pagrindiniai požymiai – pakili nuotaika, rūpesčiai ir problemos nebeatrodo svarbūs, o meilės objektas užvaldo visas mintis. Ši būsena neleidžia įsimylėjusiajam aiškiai mąstyti, todėl jis nesvarsto, ar tai tikra meilė, ar laikinas susižavėjimas. Jei jausmai visiškai užvaldė žmogų, tai kiek vėliau teigiamus įspūdžius seka neigiami ženklai. Apsėdimas meilės objektu veda prie padidėjusio emocionalumo: kalbant apie santykius, žmogus tiesiog pamiršta, kad gyvenime yra daug kitų dalykų.
Pagrindinis skirtumas tarp meilės ir įsimylėjimo yra tas, kad pirmuoju atveju partneriai tinkamai vertina vienas kitą ir mato ne tik stipriąsias, bet ir silpnąsias puses, tačiau yra pasirengę priimti žmogų tokį netobulą, koks jis yra. Įsimylėjęs žmogus nemato savo partneryje trūkumų, nes laiko juos nepriekaištingais: geriausiais, gražiausiais, protingiausiais ir t. t. Galiausiai aistra nurimsta ir atsiranda kitas žmogus – su ne visada maloniais įpročiais, neigiamais charakterio bruožais ir panašiai. Iškreiptas suvokimas nebeegzistuoja, o buvęs mylimasis negali susitaikyti su tuo, kad viskas nėra taip, kaip atrodė.
Iš pirmojo ženklo natūraliai išplaukia, kad iš idealaus partnerio tikimasi tokio pat nepriekaištingo elgesio. Įsimylėjęs žmogus tikisi visiško abipusiškumo: nepriekaištingas partneris visada džiaugiasi jus matydamas, visada pasiruošęs su jumis bendrauti, malonu būti šalia, visada geros nuotaikos, elgiasi su jumis kaip su tobulais ir yra pasirengęs dėl jūsų atiduoti viską. Tačiau iš tikrųjų taip yra toli gražu ne visada. Kartais jis gali būti net visiškai abejingas. Tačiau žmogus, kuris yra susižavėjęs savo dievinimo objektu, atsisako tuo tikėti: jam tai beveik mirtinas įžeidimas. Tai dar vienas skirtumas tarp meilės ir susižavėjimo.
Meilė yra stabilus jausmas
Žinia, pavydas sunaikina viską savo kelyje. Jis beveik neatsiejamas įsimylėjimo palydovas, nes žmogui reikia visiškai valdyti savo partnerį, elgiantis su juo praktiškai taip, lyg jis būtų savas. Įsimylėjęs žmogus nepaiso kito žmogaus poreikio turėti asmeninį gyvenimą ar nusistatyti ribas, nes jų pačių interesai yra svarbesni. Toks savanaudiškumas daro žalingą poveikį santykiams: žmogus atkakliai ieško ženklų ir įrodymų, kad jo meilės objektas yra neištikimas ir nepatikimas.
Meilė yra stabilus jausmas. Jokie nereikšmingi žodžiai ar įvykiai negali sunaikinti šio jausmo, tačiau to negalima pasakyti apie įsimylėjimą. Vieną dieną žmogus su aistra žiūri į kitą, o kitą – atsitiktinė pastaba gali radikaliai pakeisti jo požiūrį. Tokie santykiai netrunka ilgai.
Be to, ne visada aišku, kada įsimylėjimas tampa kažkuo daugiau. Paprastai intensyviausias ir emociškai stipriausias etapas trunka tik kelis mėnesius. Tuomet jausmai šiek tiek nurimsta ir žmonės pradeda giliau pažinti savo partnerį. Taip pat ir kasdieniame gyvenime. Prasideda adaptacijos laikotarpis. Jei tai pavyksta, ir pora yra pasirengusi priimti vienas kito trūkumus, atleisti įžeidimus, rūpintis vienas kitu, ieškoti kompromisų ir nori tęsti rimtus santykius, tuomet greičiausiai tai yra meilė. Šiame etape partneriai rodo pagarbą savo mylimam žmogui, šilumą ir švelnumą savo santykiuose – visa tai, kas būdinga meilei. Tačiau ne visada įmanoma pasiekti šį etapą. Dažnai aistra tiesiog išblėsta, ir žmonės nebenori būti kartu.
Tiki meile kaip pasaka
Daugelis žmonių visą gyvenimą tiki meile kaip pasaka. Jie tiki, kad vos sutikę savo sielos draugą, jų gyvenimas iš karto taps nuostabus. Tačiau meilė – tai ne tik mėgavimasis pakiliomis emocijomis. Tai sunkus darbas, bet mažai kas apie tai pagalvoja.
Jei nesate tikri, ar jūsų santykiai rimti, ar tik susižavėjimas, atkreipkite dėmesį į kai kuriuos požymius:
Ar priimate savo partnerio trūkumus?
Tikrieji jausmai retai iškyla iš karto santykių pradžioje. Iš pradžių atrodo, kad žmonės susipažįsta, daugiausia dėmesio skirdami išvaizdai ir stipriosioms pusėms. Tačiau anksčiau ar vėliau partneriai pradeda matyti trūkumus, ir tada jums patiems reikia nuspręsti, ar esate pasiruošę juos priimti ir gyventi ilgai ir laimingai. Tai yra pagrindinis skirtumas tarp meilės. Kai žmonės ilgą laiką yra kartu, jie tikrai žino, kad jų partneris turi ne idealių savybių, tačiau tai netrukdo jiems mylėti vienas kito.
Ar esate susitelkę į savo partnerį?
Mylintis žmogus teikia pirmenybę savo partnerio laimei, todėl jų santykiuose nėra melo, veidmainystės ar neištikimybės. Kiekvienas partneris yra apsaugotas nuo niekšybės ir nenuoširdumo, nes patys nedaro nesąžiningų veiksmų. Įsimylėję žmonės visada geba atvirai kalbėtis, dalytis problemomis, ramiai priimti kritiką ir netgi keistis, jei reikia. Tikra meilė nebijo sunkumų: juos galima įveikti, kad išsaugotumėte jausmus.
Ar jūs ir jūsų partneris esate lygiaverčiai?
Įsimylėjėliai yra pasirengę konkuruoti vienas su kitu bet kurioje srityje, kuri jiems artima: kas gali greičiau kilti karjeros laiptais, kas geriau gamina maistą, kas turi daugiau žinių tam tikra tema… Tačiau mylintys nekonkuruoja, o džiaugiasi kito sėkme. Meilė yra parama viskam, ką partneris planuoja, be būtinybės bandyti jį pranokti.
Ar esate pasiruošę duoti savo partneriui?
Meilės bruožas yra tas, kad kiekvienas partneris yra pasirengęs atiduoti viską savo partneriui ir nieko neprašyti mainais. Jei įsimylėję žmonės pirmiausia vertina savo partnerio, o ne savo interesus, abu jausis patogiai, o santykiai vystysis harmoningai.
Ar praleidote pakankamai laiko kartu?
Ne visada akivaizdu, kuo meilė skiriasi nuo susižavėjimo. Psichologija tokia, kad susižavėjimas dažnai užklumpa staiga: matote ką nors ir dabar galvojate tik apie jį, svajojate būti su juo. Tačiau meilei reikia laiko. Kad ji ateitų, įsimylėjėliai turi kartu patirti ir liūdesį, ir džiaugsmą, geriau pažinti vienas kitą ir išmokti supratimo bei kantrybės. Įsimylėjusios poros dar neturi šio įgūdžio: pasaulietiška išmintis vystysis tik laikui bėgant.
Visi šie požymiai rodo, kuo skiriasi susižavėjimas nuo tikros meilės. Jei santykiai grindžiami aistra, jie labai greitai baigsis, juos pakeis išsiskyrimas arba perėjimas prie tikrų jausmų. Jei meilė yra jūsų santykių pagrindas, pora turės įdėti daug pastangų, kad ją išlaikytų. Tačiau pastangos bus atlygintos – būsite kartu laimingi su artimiausiu žmogumi.
Psichologė Angelė Kazlauskienė
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
sniegopilys.lt





