sniegopilys.lt
Lytinio susijaudinimo metu klitoris pasikeičia daug labiau, nei gali atrodyti iš išorės. Matoma organo dalis yra maža, todėl daugelis pastebi tik nedidelį „išsipūtimą“ arba visai nepastebi jokių pokyčių. Tačiau didžioji klitorio dalis yra kūno viduje, ir čia vyksta nemaža dalis fiziologinių procesų.
Klitoris yra erekcijos organas
Audiniai prisipildo kraujo, padidėja jautrumas, o aplinkinės struktūros taip pat pradeda dalyvauti susijaudinime. Šie pokyčiai neturi griežto modelio. Kai kurių moterų klitoris reaguoja greitai, o kitos pastebimus pojūčius patiria tik po ilgos stimuliacijos. Jautrumas gali skirtis net to paties žmogaus dieną, priklausomai nuo nuovargio, nuotaikos, ciklo ir bendro susijaudinimo lygio. Todėl išorinė kūno reakcija niekada neturėtų būti naudojama kaip tikslus moters noro mylėtis rodiklis.
Į klitorio audinius pradeda tekėti daugiau kraujo. Klitoris yra erekcijos organas. Kai atsiranda lytinis susijaudinimas, nervų sistema sukelia procesus, dėl kurių išsiplečia kraujagyslės, todėl audiniai prisipildo kraujo. Dėl to padidėja atskirų klitorio dalių tūris ir jos tampa jautresnės lietimui. Procesas paprastai panašus į varpos erekciją, nors organų struktūra ir jų išorinės apraiškos skiriasi. Matoma vadinamoji klitorio galvutė gali šiek tiek padidėti ir tapti labiau pastebima. Tuo pačiu metu vidinės organo dalys kiek išsipučia, bet todėl jų neįmanoma pamatyti be specialių technikų. Jos yra aplink makšties sritį ir gretimus audinius, todėl seksualiniai pojūčiai gali atsirasti ne tik tiesiogiai liečiant galvutę. Spaudimas, judesiai ir aplinkinių sričių stimuliacija taip pat gali būti malonūs. Taip pat keičiasi makšties audiniai. Mažosios lytinės lūpos gali šiek tiek padidėti, o visa sritis tampa labiau išbrinkusi ir jautresnė. Makštis palaipsniui prisitaiko prie susijaudinimo, keičiasi jos forma ir natūralus sutepimas. Visos šios reakcijos vyksta kaip vieninga visuma, o ne kaip vieno, izoliuoto organo darbas. Štai kodėl moteris kartais patiria susijaudinimą kaip šilumą, pulsaciją ar pilnumo jausmą dubens srityje. Tai nebūtinai lydi tiesioginis, intensyvus noras tęsti lytinį gyvenimą. Kūno fiziologinė reakcija gali prasidėti dar prieš žmogui sąmoningai įvertinant savo būseną. Kūno susijaudinimas ir subjektyvus noras yra susiję, bet ne visada visiškai sutampa.
Didesnis spaudimas nebūtinai reiškia didesnį malonumą
Stiprėjant susijaudinimui, klitoris paprastai tampa jautresnis. Prisilietimai, kurie prieš kelias minutes atrodė pernelyg švelnūs, gali pradėti jaustis daug intensyvesni. Štai kodėl daugelis moterų renkasi laipsnišką stimuliacijos didinimą, o ne iš karto intensyvų kontaktą. Kūnui reikia laiko pereiti iš normalios būsenos į didelį jautrumą. Tačiau didesnis spaudimas nebūtinai reiškia didesnį malonumą. Klitorio galvutėje yra daug jautrių nervų galūnėlių, todėl pernelyg tiesioginė ar aštri stimuliacija gali greitai tapti nemaloni. Kai kurioms moterims stimuliacija per klitorio gaubtą arba šalia jo atrodo patogesnė. Kitos, atvirkščiai, renkasi tiesioginį prisilietimą, kai susijaudinimas jau pasiekia aukštą lygį. Moteris gali pastebėti, kad sekso pradžioje partneris labai švelniai paliečia sritį aplink klitorį. O jei jis iš karto pereitų prie intensyvesnės stimuliacijos, jos susijaudinimas iš karto sumažėtų. Po kurio laiko tie patys intensyvesni judesiai, priešingai, pradeda kelti malonumą. Todėl moteriai svarbu ne ieškoti vienos nuoseklios technikos, o atsižvelgti į susijaudinimo stadiją. Jautrumas taip pat gali skirtis priklausomai nuo pusės. Viena moteris renkasi judesius tiesiai virš galvutės, kita – iš šono, o trečiai reikia platesnio kontakto su delnu ar partnerio kūnu. Nėra universalaus taško, kuris būtų vienodai malonus visiems. Net anatomiškai panašūs kūnai gali sukelti visiškai skirtingus pojūčius. Todėl geriausias vadovas yra ne iš anksto išmokta technika, o individuali žmogaus reakcija. Jei judesys akivaizdžiai malonus, nereikia jo iš karto keisti, greitinti ar stiprinti. Kartais būtent pastovus ritmas padeda toliau kauptis susijaudinimui. O ramus klausimas, ar dabar jautiesi gerai, dažnai yra naudingesnis nei bet koks bandymas viską spėlioti be žodžių.
Padažnėja kvėpavimas ir širdies ritmas
Kita vertus, jutimai gali staigiai padidėti prieš orgazmą. Mat artėjant susijaudinimo pikui, kraujotaka į klitorį ir aplinkinius audinius išlieka, o nervų sistema tampa ypač jautri stimuliacijai. Prisilietimas jaučiamas intensyviau, padažnėja kvėpavimas ir širdies ritmas, o dubens raumenys gali nevalingai įsitempti. Kai kurios moterys jaučia didėjančio spaudimo ar pulsacijos pojūtį. Kitos artėjant orgazmui jaučiasi visai kitaip. Taip yra dėl aplinkinių audinių padėties pokyčių ir dėl to, kad gaubtas gali labiau uždengti galvutę. Todėl mintis, kad klitoris būtinai turi vis labiau išsikišti iki orgazmo, yra neteisinga. Išvaizda ne visada atspindi pojūčių intensyvumą. Orgazmo metu atsiranda ritmiški dubens dugno raumenų susitraukimai ir kiti trumpalaikiai nervų sistemos pokyčiai. Pats klitoris dėl didelio jautrumo ir nuolatinės kraujotakos toliau dalyvauja šiame procese. Tačiau orgazmo negalima susiaurinti iki vieno organo. Jame dalyvauja smegenys, nervų sistema, raumenys ir visa spektras pojūčių. Ne kiekviena moteris patiria orgazmą kiekvieno lytinio akto metu, ir tai nereiškia, kad susijaudinimo nebuvo. Įmanoma patirti intensyvų malonumą ir be galutinio pasitenkinimo. Kartais per didelis dėmesys neišvengiamam orgazmui, priešingai, sukuria įtampą ir trukdo palaikyti susijaudinimą. Todėl fiziologija geriausiai veikia tada, kai ji netampa išbandymu. Taip pat svarbu prisiminti, kad kūno reakcijos nėra sutikimas. Klitoris gali tapti jautrus ir išbrinkti reaguojant į mechaninį stimuliavimą, nepriklausomai nuo to, ar moteris nori tęsti. Automatinės kūno reakcijos nenulemia žmogaus noro. Sprendimas mylėtis visada lieka atskiras nuo to, kas vyksta su kūnu.
Geriau pasikliauti partnerės reakcija
Beje, po orgazmo klitoris gali tapti pernelyg jautrus. Iškart po orgazmo pojūčiai dažnai smarkiai pasikeičia. Prisilietimas, kuris vos prieš sekundę buvo malonus, staiga tampa pernelyg intensyvus. Kai kurios moterys prašo visiškai nustoti liesti klitorio galvą, nes net lengva stimuliacija jaučiasi per intensyvi. Tai normali nervų sistemos reakcija po didelio susijaudinimo lygio. Kitos moterys patiria mažiau intensyvų jautrumą. Jos gali tęsti stimuliavimą beveik be pertraukų arba po trumpos pertraukos vėl patirti malonius pojūčius. Priešingai populiariam įsitikinimui, moterys nebūtinai patiria vieną, vienodą periodą, kai tolesnis susijaudinimas neįmanomas. Gebėjimas tęsti labai skiriasi. Pasibaigus susijaudinimui, kraujotaka palaipsniui grįžta į normalų lygį. Audinių išbrinkimas sumažėja, klitoris ir aplinkinė sritis tampa mažiau jautri, o pilnumo jausmas išnyksta. Šio proceso greitumas kiekvienai moteriai skiriasi. Jei susijaudinimas buvo intensyvus ir užsitęsęs, grįžimas į normalų lygį gali neįvykti iš karto. Štai kodėl neturėtumėte automatiškai atnaujinti to paties tempo po orgazmo. Geriau pasikliauti partnerės reakcija arba paklausti, ar ji nori daugiau prisilietimų. Kartais maloniau pereiti prie apkabinimų, švelnaus kontakto ar tiesiog pertraukos. Tai, kas veikė prieš orgazmą, po to gali tapti visiškai netinkama.
O jei klitorio srities lietimas sukelia stiprų skausmą, deginimą ar diskomfortą, ne tik iškart po orgazmo, to nereikėtų priskirti normaliam jautrumui. Tokioje situacijoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada tiksliai atsiranda skausmas ir ar jis susijęs su konkrečiais prisilietimais. Seksualinė stimuliacija neturėtų virsti ilgalaikiais skausmingais pojūčiais.
Seksologas Liudvikas Petravičius
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
