sniegopilys.lt
Kartu su gydytoja ginekologe Aušrine Burgelyte aiškinamės, ar lytiškai plintančios infekcijos gali „užpulti“ viešose vietose.
- Kas gali sukelti lytiškai plintančias ligas?
- Lytiškai plintančios ligos būna įvairių formų: jas gali sukelti virusai, grybeliai, bakterijos, parazitai. Savarankiškai diagnozuoti ligą nėra gera mintis: simptomai gali būti panašūs, o patogeno tipo nustatyti be specializuotų tyrimų neįmanoma. Simptomų ignoravimas yra dar pavojingesnis: kai kurios lytiškai plintančios ligos gali sukelti nevaisingumą, aklumą ir net vėžį. Todėl, jei įtariate kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, nedvejokite ir laukite įspėjamųjų ženklų. Lytiškai plintančios infekcijos ilgą laiką gali būti besimptomės, o kai kurios gali likti paslėptos metų metus ir aptinkamos atsitiktinai.
- Kokios infekcijos įtrauktos į lytiškai plintančių ligų sąrašą?
- Lytiškai plintančios infekcijos yra chlamidiozė, gonorėja, trichomoniazė ir lytinių organų mikoplazma. Šias infekcijas būtina nustatyti ir gydyti, net jei pačios infekcijos nesukelia jokių problemų. Paciento partneris taip pat turėtų būti apžiūrėtas ir gydomas. Taip pat reikalingi tolesni tyrimai. Lytiškai plintančios infekcijos yra lytinis ir orolabinis herpesas (gydomas tik esant simptomams) bei žmogaus papilomos virusas. 6 ir 11 ŽPV tipai sukelia išangės ir lytinių organų karpas, kurias ginekologas gali pašalinti, jei jos vargina, tačiau tai nėra būtina.
- Kokiais dar kontaktais galima užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis?
- Kai kuriomis iš šių ligų iš tiesų galima užsikrėsti per kontaktą su namų apyvokos daiktu, net jei laikotės visų intymių santykių saugos taisyklių. ŽIV, hepatitu B ir C galima užsikrėsti manikiūro metu, tatuiruočių salonuose, pas odontologą, naudojant užterštą švirkštą arba perpilant kraują iš užsikrėtusio asmens. Taip pat venkite dalytis skustuvu ar dantų šepetėliu su kitais – juose gali būti kraujo dalelių.
- Ar galima užsikrėsti lytiškai plintančia liga viešose vietose: baseine, saunoje ar viešajame tualete?
- Yra gerų naujienų: dauguma LPI yra nestabilios aplinkoje ir ilgai neišgyvena už žmogaus kūno ribų. Maudymasis baseine ar kaitinimasis saunoje, o po to nepatogus pokalbis su partneriu yra mitas. Todėl neturėtumėte atsisakyti galimybės mėgautis vandens pramogomis viešose vietose, bijodami užsikrėsti chlamidijomis. Nė viena iš aukščiau paminėtų infekcijų negalima užsikrėsti baseine, saunoje ar tualete nuo unitazo dangčio. Jos perduodamos lytinių santykių metu, taip pat glamonėjant, jei yra lytinis kontaktas. Beje, jei ant lūpos turite herpesą, turėtumėte vengti ne tik oralinio sekso, bet ir bučinių. Taigi, galite be baimės plaukioti baseine, tačiau po maudynių (ir kitur!) turėtumėte griežtai laikytis asmeninės higienos.
- Ar didelė tikimybė užsikrėsti nuo namų apyvokos daiktų?
- Retais atvejais lytiškai plintančių ligų sukėlėjai gali užsilaikyti ant namų apyvokos daiktų. Pavyzdžiui, drėgnas rankšluostis šiltame viešojo baseino ar garinės pirties ore yra palanki aplinka kai kuriems patogenams. Mat makšties trichomonadai drėgnuose rankšluosčiuose gali išgyventi iki valandos, nors kol kas nėra patikimų duomenų apie galimą perdavimo per rankšluosčius būdą. Kiti pavojai namuose yra gaktos utėlės, gyvenančios kitų žmonių patalynėje. Taip pat lengva užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis dalijantis sekso žaislais, tokiais kaip vibratoriai.
- Kas yra pagrindinis lytiškai plintančių ligų perdavimo šaltinis?
- Pagrindinis lytiškai plintančių ligų perdavimo šaltinis išlieka pats asmuo. Svarbu atsiminti, kad prezervatyvai apsaugo nuo daugumos infekcijų, bet ne visų. Pavyzdžiui, kai kurie žmogaus papilomos viruso tipai gali prasiskverbti pro kontracepciją. Norėdami apsisaugoti nuo šių patogenų, galite pasikalbėti su gydytoju apie specialias vakcinas. Jei vienas iš partnerių turi kondilomų, lytinių organų pūslelinės ant gaktos ar kitų odos sričių, kurių nedengia prezervatyvas, infekcija yra visiškai įmanoma. Vakcinacija, pavyzdžiui, nuo ŽPV ir hepatito, gali žymiai sumažinti rimtų komplikacijų riziką. Beje, gydytojas, vadovaudamasis šios ligos atrankos rekomendacijomis, atlieka onkogeninių ŽPV tipų tyrimus kartu su gimdos kaklelio citologiniu tyrimu. Tai atliekama kasmet arba kas 3–5 metus, priklausomai nuo moters amžiaus.
Gydytoja ginekologė Aušrinė Burgelytė
________________________________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
