82 metų Davidas Deutschmanas du kartus per savaitę ateina į ligoninę prižiūrėti kūdikių. Senolio dukterys ir anūkai seniai užaugo, žmona mirė  ir jis nebeturi kuo rūpintis.

Dabar jam didžiausias džiaugsmas – paimti ant rankų, priglausti neišnešiotą kūdikį ir tuo pačiu palaikyti jo tėvus.

 

Nusišypsojo ir prisistatė seneliu iš intensyviosios terapijos skyriaus

Prieš 12 metų vyras išėjo į pensiją, kur dirbo verslo marketingo sferoje. Ir po kiek laiko tapo žinomas visoje šalyje kaip legendinis vaikų ligoninės savanoris. Apie Davidą Deutschmaną rašė „Newsweek“, „USA today“, „FOX 5“, „CBS News“  ir kita žiniasklaida.

Senolis jaučiasi laimingas, paėmęs į glėbį kūdikį, tarsi tai būtų jo proanūkas ar proproanūkas.

Маžasis Loganas gimė 25 savaitę. Ir svėrė mažiau nei 1 kilogramą. Neišnešiotas kūdikis turėjo praleisti 6 savaites vaikų ligoninėje. Tas laikas jo tėvams buvo tikras išbandymas, kurie negalėjo nuolat sėdėti prie savo mažylio. Be to, namuose laukė vyresnioji sesuo. Kiekvieną rytą berniuko mama Mary Beth Brutte dvi valandas važiuodavo pas savo sūnelį į ligoninę ir kiekvieną vakarą grįždavo namo pas vyresnę dukterį. Ir vėl kitą  rytą atvykdavo į ligoninę su mintimis, kad jos mažylis jau pasiilgo savo mamos. Mažasis Loganas, kuriam buvo labai reikalinga žmogiška šiluma ir bendravimas, likdavo vienas ligoninėje. Bent taip galvojo jo mama.

Vieną rytą  moteris kaip įprasta atėjo jau į pažįstamą ligoninės skyrių ir pamatė, kad jos sūnų ant rankų laiko pagyvenęs vyras, kuris nusišypsojo jai ir prisistatė seneliu iš intensyviosios terapijos skyriaus.

„Kai pamačiau senelį, žinoma, negalėjau sulaikyti ašarų. Mano mažutis sūnelis gražiai gulėjo ant jo delnų, o senelis švytėjo iš laimės, tarsi tai būtų jo paties anūkas“, – vėliau sakė Mary Beth Brutte  interviu leidiniui „WXIA“.

 

Suprato, kad atlieka prasmingą darbą

Мoteris spėjo padaryti keletą nuotraukų su seneliu ir jos vaikeliu. Po to šios nuotraukos buvo išspausdintos Atlantos Vaikų ligoninės tinklalapyje ir parašyta: „Jie vadina jį „seneliu iš intensyviosios terapijos“. Antradieniais Davidas Deutschmanas  ateina į vaikų intensyviosios terapijos skyrių, kad galėtų palaikyti vaikelius ant rankų, kurių tėvai negali būti su jais visą dieną. O ketvirtadieniais jis ateina į neišnešiotų kūdikių skyrių“.

Mažojo Logano mama sakė, kad padarė tas nuotraukas su džiaugsmo ašaromis akyse.

„Šiose nuotraukose įamžintos tik kelios mūsų ligoninės legendinio savanorio  gyvenimo akimirkos, kuris laiko ant rankų mažuosius pacientus ir palaiko jų tėvus jau dvylika metų“, – rašoma ligoninės tinklalapyje.

Publikacija surinko  240 tūkst. skaitytojų „patinka“ ir daugiau kaip 66 tūkst. sekėjų.

Tuo tarpu Davidas Deutschmanas  sakė nesijaučiantis nei žvaigždė, nei įžymybė.

Beje, viskas prasidėjo nuo to, kad prieš 12 metų,  „senelis iš intensyvios terapijos“ patyrė traumą ir atvyko į ligoninę reabilitacijai. Ten jis susipažino su keliomis motinomis, kurių vaikai gulėjo ligoninėje. Bendraujant su jomis, Davidas suprato, kad nori daugiau laiko praleisti su vaikais, kurie čia gydomi, ir jų tėvais. Taip Davidas ir pradėjo dirbti intensyviosios terapijos skyriuje, o vėliau dar ir neišnešiotų kūdikių skyriuje.

„Tai yra nuostabu, kadangi aš atlieku labai prasmingą darbą, – sakė Davidas savo interviu „ABC News“. – Atvažiuodavau kiekvieną dieną ir nežinodavau, kokius vaikus ir jų tėvus susitiksiu šiandien, su kokiomis jų problemomis susidursiu ir kuo galėsiu jiems padėti“.

Į intensyviosios terapijos skyrių kas vakarą pristatomi 2-3 vaikai, todėl pirmiausiai senolis ateina pas mamas, ramina ir guodžia jas. Be to, joms reikia padaryti pertrauką, pailsėti  ir tiesiog žmogus, su kuriuo galima būtų pasikalbėti.  Jos nueina papusryčiauti, o Davidas pasilieka su jų vaikais, kol sugrįžta.

 

Po publikacijų žiniasklaidoje apie jį, ne vienas paliko dėkingumo kupinus komentarus

„Kai kurie mano draugai klausia: „Ką aš čia darau?“, o aš atsakau: „Aš prižiūriu kūdikius. Kartais jie mane apvemia arba apšlapina. Bet tai nuostabu!“. Jie stebisi: „Kam tau to reikia?“ Jie paprasčiausiai nesupranta, kokį atsidavimą patiriu, kai laikau mažylį ant rankų“, – paaiškino senolis. Davidas sako, kad rūpinasi ne tik kūdikiais, bet ir jų mamomis. Jo mažųjų globotinių tėvai dėkingi Davidui už  rūpestį ir šilumą.

Po publikacijų žiniasklaidoje apie jį, ne vienas paliko dėkingumo kupinus komentarus.

„Mes praleidome daugiau kaip 9 savaites  naujagimių skyriuje. Neįmanoma suskaičiuoti kiek kartų Davidas laikė ant rankų mūsų dukrelę ir kiek kartų jis išleisdavo mano žmoną nueiti pavalgyti, pažadėdamas pasirūpinti mūsų mažąja Everly. Tokie žmonės kaip Davidas ir kiti savanoriai labai padeda žmonėms ir palengvina mūsų rūpesčius“. ( Scottas Patersonas).

„Aš verkiu skaitydama tai. Tas žmogus buvo šalia, kai mano sūnus praleido 10 savaičių intensyviosios terapijos skyriuje prieš 6 metus. Jis nuolat sūpavo mano mažąjį Williamą!  Man tekdavo nakčiai palikti sūnų ir grįžti namo, kur laukė  kiti vaikai. Ir daug kartų, grįžusi ryte į ligoninę, matydavau, kaip Davidas ramino mano mažylį. Aš tada buvau įsitempusi, patyriau stresą ir tuo metu buvau pamiršusi tą vyrą, bet dabar ši istorija vėl iš naujo sušildė man širdį. ( Jennifer Harris Hart).

„Aš praleidau daug vakarų, bendraudama su Davidu. Jis rūpinosi ne tik mano mažyliu, bet ir manimi. Aš visada nekantraudama laukdavau, kol jis ateis prie mano mažylio lovytės“. (Kelly Doss Gauthier).

Parengta pagal „ABC News“, 11alive.com, „USA today“

 

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą