Vyras prisipažino supjaustęs ir sudeginęs modelį, bet vėliau atsiėmė savo žodžius – teisėsauga nežino, ko imtis

Ši didelio atgarsio sulaukusi istorija įvyko 2011 metais Vladivostoke,  bet iki šiol vis dar diskutuojama žiniasklaidoje ir interneto bendruomenėse. Žmogžudystė buvo, bet kūno nėra, žmogžudystės įrodymų irgi nėra. Tuo tarpu aukos tėvai įsitikinę, kad duktė gyva, bet žudikas nuteistas ir sėdi kalėjime. Kaip tai galėjo atsitikti?

Mergina buvo įtraukta  į ieškomų asmenų sąrašą

2011-aisiais 23-ejų Viktoras Cohenas (tuo metu jo pavardė buvo Polovovas) susipažino su 26-erių modeliu Galina Koliadzinskaja. Jų santykiai truko 5 metus. Pora bendrai išsinuomojo butą ir turėjo du bendrus automobilius.

2011 metų lapkritį, draugų teigimu, jų santykiai pablogėjo. Kilo skandalai, net muštynės, Viktoras ne kartą vadino savo merginą „nesubalansuota“ su draugais. 2011 metų lapkričio pabaigoje Galina netikėtai dingo. Cohen teigimu, po dar vieno kivirčo ji susirinko savo daiktus, susidėjo į didelį maišą, išėjo iš namų ir išvyko nežinoma kryptimi. Tėvai kreipėsi į policiją ir mergina buvo įtraukta  į ieškomų asmenų sąrašą. Tada Viktoras išlaikė melo detektoriaus testą, todėl tyrėjams nekilo jokių įtarimų.

2012 metais Viktoras Polovovas vedė Tatjaną Krapiviną ir  pakeitė savo pavardę į Coheną.

Bet 2014 metais laimingas šeiminis gyvenimas baigėsi, nes vyrui buvo iškelta antra baudžiamoji byla. Per apklausą, kuri buvo filmuojama paslėpta vaizdo stebėjimo kamera, Viktoras prisipažino, kad 2011 metų lapkričio 14 dieną pasmaugė Koliadzinskają. Remiantis Coheno parodymais, tą dieną Galina jį įžeidė, reikalavo pinigų, kad galėtų išvykti ir pradėti naują gyvenimą. Cohenas išėjo iš buto, o grįžęs pamatė, kad Galina apsvaigusi guli ant sofos. Jis pasmaugė merginą. Tada, norėdamas išmesti kūną, Cohenas supjaustė jį ant vonios užuolaidos ir nunešė į mišką netoli  gamyklos, kur sudegino kūną ant padangų. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad naktį po Galinos dingimo Viktoro telefonas tikrai „kelis kartus buvo aktyvus netoli tos gamyklos stotelės miško juostoje esančių bazinių stočių zonoje“. Po dviejų dienų Cohenas atsiėmė savo parodymus, motyvuodamas tuo, kad prieš apklausą buvo kankinamas, grasinama, todėl ir buvo priverstas prisipažinti. Po apklausos Viktoras tvirtino  apkurtęs viena ausimi.

Stebėjimo kameros Galinos neužfiksavo po lapkričio 14-osios, o jos draugai ir artimieji nežinojo, kur ji yra. Modelio telefonas prapuolė kartu su ja ir buvo neaktyvus. Vėliau, po Coheno sulaikymo, Viktoro draugas paliudijo, kad Galiną neva matė 2012-ųjų gegužę Vladivostoko oro uoste. Tyrimo metu šie parodymai buvo nepatikimi.

Yra žinoma, kad Galinai „išvykus“  vyras nė karto nebandė jai nei skambinti, nei rašyti. Jis taip pat nepranešė ir merginos tėvams, kad jų dukra kažkur išvyko. Tik po 2 dienų, kai Galinos mama negalėjo susisiekti su dukra, Cohenas pasakė, kad ji išvyko.

Galinos tėvai netikėjo, kad Cohenas galėjo nužudyti jų dukrą ir manė, kad ji tikrai pabėgo, norėdama pradėti naują gyvenimą. Pasienio tarnybos neužfiksavo, kad Galina Koliadzinskaja būtų  išvykusi iš šalies.

Visuomenė pasidalino į teisiamojo priešininkus ir gynėjus

Tariamo Koliadzinskajos lavono deginimo vietoje nerasta nei DNR, nei žmogaus palaikų pėdsakų. Tai paskatino spėlioti, kad arba Cohenas neteisingai nurodė sudeginimo vietą, arba tikrai merginos nenužudė ir nesudegino. Kai kurie ekspertai manė, kad neįmanoma visiškai sudeginti žmogaus kūno per 2 dienas (tiek laiko šiose vietose buvo užfiksuotas Coheno telefonas). Visuomenė pasidalino į Viktoro Coheno priešininkus ir gynėjus.

Daugelis stebėjosi, kaip galima teisti žmogų, kai praktiškai nieko nerasta: nei kūno, nei kraujo pėdsakų bute, nei žmogžudystės ginklo. Tyrimas turėjo tik Coheno prisipažinimą, užfiksuotą vaizdo įraše, kurį vėliau jis atsiėmė.

„Turime įvykio vietos apžiūros protokolus, automobilių apžiūros protokolus – visais atvejais nieko nerasta. Medicininis-cheminis grunto tyrimas iš tariamo kūno deginimo vietos vėl nieko nedavė, – sakė Coheno advokatas Ivanas Michalevas. – Yra Viktoro parodymai, kurių jis atsisakė ir pavadino tai kaltinimu prieš save. Tačiau bet kokiu atveju parodymus reikia patikrinti objektyviai“.

2015 metų rugsėjį Viktoras Cohenas buvo nuteistas kalėti 9 metus ir 10 mėnesių už Galinos Koliadzinskajos nužudymą 2011 metais.

Tatjana Cohen išsiskyrė su  Viktoru, kai jis buvo patalpintas į tardymo izoliatorių.

Panašu, kad niekas nesitikėjo tokio įvykių posūkio. Tatjana, pasak visuomenės, buvo pagrindinė kovotoja už tiesą sudėtingoje Viktoro Coheno ir Galinos Koliadzinskajos byloje. Būtent Tatjana susisiekė su žiniasklaida, organizavo parašų rinkimą peticijai paremti savo vyrą, davė interviu, kuriuose pasakojo, kaip  iš Viktoro buvo išmušami prisipažinimai, grasinant, kad Tatjana bus išprievartauta.

Mergina dalyvavo programoje „Ekstrasensų mūšis“, kur daugelis aiškiaregių pasisakė, kad Viktoras Cohenas nėra kaltas.

Vėliau Tatjana Krapivina vėl ištekėjo ir pagimdė vaiką.

Populiariuose socialiniuose tinkluose vis dar yra grupių, ginančių Viktorą Coheną. Daugelis mano, kad Galina galėjo išvykti iš šalies su padirbtu pasu ir net nežinoti, kad jos buvęs vaikinas buvo nuteistas. Platinami lankstinukai su nuotraukomis ir informacija apie Galiną, tikrinamos panašių merginų anketos užsienio socialiniuose tinkluose. Kol kas šios paieškos nieko nedavė ir vargu ar duos kokių nors rezultatų.

Socialinių tinklų nuotraukos: Viktoro žmona Tatjana, bet ji po to ištekėjo už kito ir pagimdė vaiką