sniegopilys.lt
„Su juo aš jaučiuosi septintame danguje! Nekantrauju greičiau būti kartu!“.
„Mes turime tiek mažai bendro! Mes labiau panašesni į kaimynus nei į vyrą ir žmoną. Aš tokia vieniša!“.
Kaip jau spėjote, pirmasis teiginys priklauso netekėjusiai merginai, o antrasis – jau susituokusiai. Bet kaip bebūtų keista, ir tuos, ir kitus žodžius ištarė tas pats žmogus.
Kas nutiko? Taigi, jei galvojate kada nors susituokti, geriau iš karto užkirskite kelią rožiniams sapnams, nes visa tai gali virsti juoda šeimos gyvenimo kasdienybe: partneris nesikeis, nesutarimai neišnyks.
- Vestuvės išgelbės santykius
Daugelis žmonių santuokos ceremoniją suvokia kaip… sutvirtinimo medžiagą, kuria galima užklijuoti griūvančius santykius. Štai kodėl po bandymo išsiskirti dažnai teikiami santuokos pasiūlymai. Mat romantiško laikotarpio jausmai vis dar gyvi atmintyje. Taip pat galvojama, kad vedybų spaudas gali padėti sugrąžinti tas malonias akimirkas. Tai yra manoma, kad po vestuvių viskas pasikeis. Bet taip nėra.
Santykiai kuriami remiantis dviejų žmonių sąveika. Jei iki vedybų nebuvo reikiamo dėmesio, pagarbos, pasitikėjimo, partneriai nemanė, kad reikia vykdyti savo įsipareigojimus – po vestuvių mažai kas pasikeis. Jei taip ir nutiktų, tikrai ne dėl tuoktuvių spaudo, o dėl to, kad kuris nors jų pergalvojo savo elgesį. Bet šansai laimėti čia yra kaip loterijoje, o statymai paprastai būna per dideli.
Labiausiai tikėtina, kad dėl medaus mėnesio euforijos būna lengviau priimti vienas kito trūkumus ir išbandyti naujus vaidmenis. Tačiau tai truks neilgai, o santykių plyšys ir toliau plėsis.
- Sutuoktiniai priklausys vienas kitam
Į šią frazę galima įtraukti įvairius teiginius ir draudimus. Pavyzdžiui, sutuoktiniai turėtų praleisti visą savo laisvalaikį namuose ir vienas su kitu. Jie turi visiškai nutraukti bendravimą su priešingos lyties žmonėmis, įskaitant socialinius tinklus.
Nors skaityti vienas kito susirašinėjimą nėra nieko blogo. Bet vis dėlto šie pomėgiai yra labiau skirti vienišiams. Galų gale santuokoje reikia derintis vienam prie kito ir atsisakyti kai kurių pomėgių šeimos naudai.
Tai skamba ne taip romantiškai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei kas nors iš tikrųjų nori, kad po vedybų partneris atsisakytų visų savo pomėgių, tada jis atrodys ne įsimylėjęs, o pašėlęs. Kiekvienam žmogui reikia asmeninės erdvės ir laiko – kam daugiau, kam mažiau. Ir jis turėtų turėti teisę tai daryti.
- Sutuoktiniai visada sutars tarpusavyje
Net ir labai panašių pažiūrų žmonės gali turėti skirtingas nuomones skirtingais klausimais. Ir tai yra normalu. Kalbant apie dalykus, kurie neįeina į santykių ratą, vargu ar nesutarimai ką nors sugadins. Nebent vienas iš partnerių privers kitą slėpti savo nuomonę arba patylėti. Galbūt manipuliatoriaus auka pradės visą laiką linkčioti ir pritarti, tačiau laiminga abiejų santuoka atrodo ne taip.
Būna, kad tam tikrame etape partneriai išsako skirtingą nuomonę apie esminius dalykus. Pavyzdžiui, vienas nori vaiko, o kitas – ne. Ir čia nebus įmanoma užmerkti akių dėl nuomonių išsiskyrimo. Išeitis iš šios situacijos taip pat slypi ne spaudime, manipuliavime ir įtikinėjimuose. Būtų sąžiningiau viską aptarti ir išsiskirstyti kilus nesutaikomiems nesutarimams.
- Vyras uždirbs pinigus, žmona suteiks komfortą
Tai reiškia vaidmenų pasiskirstymą šeimoje. Pirmiausia kalbame apie iš tėvų perimtą tarpusavio santykių scenarijų arba tą santykių versiją, kurią kiekvienas iš sutuoktinių susikūrė savo galvoje. Tai atsitinka net poroms, kurios ilgai gyveno kartu prieš nueidamos į santuokos rūmus. Bet staiga stereotipai pradeda nusverti susitarimus. Pavyzdžiui, partneriai galėtų abu daug dirbti ir vienodai pasidalinti namų ruošos darbais. Tačiau po vestuvių vyras reikalauja, kad žmona jį visiškai atleistų nuo namų ruošos darbų, nes tai yra „moters reikalas“. Arba, atvirkščiai, moteris tikisi, kad vyras bus atsakingas už visos šeimos išlaikymą.
Iš tikrųjų niekas neprivalo tarnauti ar aprūpinti kito suaugusio žmogaus. Bet kai yra pasidalijama pareigomis, tada namų klimatas būna jaukus ir palankus!
- Seksas santuokoje – pagal pareikalavimą
Neretai seksas santuokoje deklaruojamas kaip sutuoktinių ar santuokinė pareiga. Bet jei seksas santuokoje įvyksta prieš kurio nors partnerio valią, tai jau vadinama seksualiniu smurtu.
Įvairių tyrimų duomenimis, mažiausiai 23 proc. moterų patyrė smurtą šeimoje dėl spaudimo ar grasinimų. 75 proc. žmonų periodiškai sutinka turėti lytinių santykių, kai to nenori, o 20 proc. jų tai daro dažnai.
Tiesa, tokios statistikos vyrų atžvilgiu nėra, bet tai nepaneigia pačios prievartos galimybės ir jų atžvilgiu. Viena iš priežasčių yra mitas, kad vyras visada nori sekso. Tuo tarpu 60 proc. vyrų ir 50 proc. moterų mano (tiksliau, jie taip galvojo 2002 metais), kad išžaginti partnerę, gyvenant santuokoje, paprasčiausiai neįmanoma.
Iš tikrųjų išprievartavimas egzistuoja ir tai yra smurto prieš moteris aktas – pradedant nuo žodžių, baigiant veiksmais.
Taigi, bet koks seksas prieš norą yra išprievartavimas. Santuoka tam neturi jokios įtakos. Abu partneriai turi norėti sekso. Jei vienas iš jų yra prieš, kitas neturėtų to siekti jėga manipuliuojant, gąsdinant ar įkalbinėjant.
Tačiau yra dar vienas svarbus momentas. Moteris gali sutikti intymiai suartėti, nors to ir nenori. Tada partneris paprasčiausiai nežino, kad turi lytinių santykių su prieš jį nusiteikusia partnere. Ir nors tokia problema egzistuoja plačiai ir yra gana giliai įsišaknijusi, vis dėlto turi ją galimybę spręsti viena, atskira pora, elgiantis vienas su kitu dėmesingai, pagarbiai ir abipusiu susitarimu.
