Nepaaiškinamas Fandelių vaikų dingimas: pagrobė ar nužudė?

Dauguma tėvų prisipažįsta neįsivaizduojantys blogesnio košmaro nei vaiko dingimas. Bet ką daryti tiems tėvams, kuriuos ši bėda aplenkia du kartus? Būtent taip nutiko Fandelių šeimai, kurios vaikai dingo nepalikę jokių pėdsakų, rašo medium.com.

 

Jokių įkalčių praktiškai nebuvo

Viskas įvyko vėlų rugsėjo 5-osios vakarą arba ankstų 1978-ųjų rugsėjo 6-osios rytą. 13 metų Scottas ir 8 metų Amy dingo iš savo namų mažame Sterlingo miestelyje Aliaskoje, esančiame maždaug už 220 kilometrų į pietus nuo Ankoridžo, didžiausio valstijos miesto.

Paslaptis, susijusi su Fandelių vaikų dingimu, nedavė ramybės vietos policijai daugiau nei keturis dešimtmečius. Kaip du vaikai gali taip dingti iš namų? Juk dar 1978 metais rugsėjo 5 d. Scottas ir Amy nerūpestingai žaidė kambaryje ir ruošėsi vakarienei, o po mažiau nei keturių valandų jų nebeliko ir daugiau niekas jų nebematė. Kur jie dingo ir kas jiems galėjo nutikti?

Policija įdėjo daug pastangų ir triūso ieškodama įkalčių, kurių, deja, praktiškai nebuvo. Vienas buvęs Aliaskos valstijos pareigūnas sakė, kad jie „skrupulingai ieškojo berniuko ir mergaitės pėdsakų kaip smėlio grūdelių aukštoje žolėje“, bet taip ir nesugebėjo rasti vaikų.

Scottas gimė 1965 metais. Jis buvo Margaret Schoenfelder pirmosios meilės vaisius nuo vyro, apie kurį ji nemėgo kalbėti. Poros santykiai truko vos kelis mėnesius, po kurių jie išsiskyrė. Tėvas nenorėjo pripažinti sūnaus, todėl moteris jį augino viena.

Maždaug po metų Margaret persikėlė iš Ilinojaus į Aliaską, kur sutiko Rogerį Fandelį. Jie užmezgė santykius ir netrukus susituokė, o 1970 metais gimė Amy.

Nepaisant to, kad Scottas nebuvo jo biologinis sūnus, Rogeris visada su juo elgėsi kaip su savo vaiku, todėl pats pasiūlė Margaret įsivaikinti berniuką ir jam suteikė savo pavardę.

Kelerius metus Fandeliai gyveno gana laimingai, tačiau 1975-aisiais Margaret sužinojo apie vyro neištikimybę. Norėdama paskandinti savo sielvartą, ji tapo priklausoma nuo alkoholio. Tai dar labiau paaštrino problemas šeimoje ir po šešių mėnesių Rogeris persikėlė  gyventi su viena iš savo meilužių į Arizoną.

Margaret atsitokėjo tik vyrui išvykus. Nors Rogeris ir toliau siuntė jai pinigus – jų buvo per mažai ir moteris įsidarbino padavėja. Siekdama sumažinti būsto išlaidas, ji su vaikais persikėlė į nedidelį namą Stirlingo pakraštyje.

1978-aisiais Scottui Fandeliui tebuvo 13 metų, tačiau, anot jį pažinojusių, paauglys atrodė pakankamai subrendęs ir protingas. Jis dirbdavo namų ruošos darbus ir dažnai pasilikdavo prižiūrėti jaunesnės sesers, kol mama buvo išvykusi į darbą.

1978 metais rugsėjo 5 d. buvo laiminga diena Fandelių vaikams, nes iš Ilinojaus atvyko jų mamos sesuo, teta Katie Schoenfelder. Vaikai ją labai mylėjo ir džiaugėsi sužinoję, kad ji pasiliks kelioms savaitėms.

Kathy atvyko vidury dienos ir puikiai praleido laiką su Scottu ir Amy. Po vakarienės savo namelyje jie keturi nuvažiavo į „Good Time Charlie“ barą. Ten vaikai linksminosi prie lošimo automatų, o mama ir teta gėrė alų ir kalbėjosi.

Apie 22 val. Margaret ir Katie parvežė vaikus namo, o jos nuvažiavo į kitą barą. Motina liepė vaikams eiti miegoti, o teta paprašė jų neužrakinti durų. Iš tikrųjų nebuvo ką ir rakinti, nes vidinė durų spyna laikėsi, kaip sakoma, „ant snarglio“ ir iš tikrųjų neveikė.

 

Pamanė, kad vaikai miega pas kaimynus

Fandelių namas stovėjo beržyno pakraštyje. Dėl aukštų medžių jis buvo vos matomas nuo kelio, bet didžiulis žibintas, sumontuotas ant stulpo, apšvietė kiemą ir didelę važiuojamosios dalies dalį.

Artimiausi Fandelių kaimynai buvo Nancy ir Billas Luptonai, kurie susilaukė penkių vaikų. Jie gyveno apie 180 metrų nuo jų, bet kitoje giraitės pusėje.

Fandelių ir Luptonų vaikai buvo geri draugai ir didžiąją laiko dalį leido kartu. Taigi, kai tik Margaret ir Katie parvežė Scottą ir Amy namo, jie nuėjo ne miegoti, o pažaisti su kaimynų vaikais.

Pasak Nancy Lupton, Scottas ir Amy tą vakarą buvo puikiai nusiteikę ir labai džiaugėsi, kad atvyko jų teta. Visi vaikai žaidė kartu, bet buvo per daug triukšmingi, todėl po pusvalandžio, apie 22.30 val.  moteris išsiuntė Fandelių vaikus namo. Vėliau paklausta ar pastebėjo ką nors įtartino, ji atsakys, kad tai buvo visiškai įprastas vakaras.

Įdomią detalę pastebėjo apie 23.45 val. pro Fendelių namą važiavę vietos gyventojai. Prieš pat jų akis ten užsidegė šviesa, bet tuo pačiu metu prie namo nebuvo nei automobilių, nei žmonių.

Iš pirmo žvilgsnio tai nebuvo neįprasta, nes tiek Scottas, tiek Amy bijojo tamsos ir dažniausiai nakčiai įjungdavo visas šviesas namuose. Keistai atrodo, kad šviesa užsidegė tik praėjus daugiau nei valandai, kai jie grįžo namo iš kaimynų.

Apie 2 val. nakties Margaret  su seserimi grįžo namo. Jos pamatė, kad namuose buvo išjungtos visos šviesos, o vaikų lovos tuščios. Viskas buvo savo vietose, išskyrus maišelį makaronų ir atidarytą skardinę pomidorų ant virtuvės stalo. Čia pat ant viryklės buvo puodas, kurioje virė vanduo. Skotas prieš miegą mėgo užkandžiauti makaronais ir, matyt, jau buvo pradėjęs gaminti vėlyvą vakarienę, kai kažkas jį atitraukė.

Motina pamanė, kad vaikai tikriausiai nusprendė nakvoti pas Luptonus, nes dažnai tai darydavo. Tada ji pasiklojo lovą seseriai ir pati nuėjo miegoti.

Rugsėjo 6 dieną Margaret atsikėlė anksti ir jau 8.30 val. buvo restorane, kuriame dirbo padavėja. Kadangi vaikai ryte nepasirodė, ji paskambino į mokyklą ir norėjo perduoti Amy žinutę, kad ji bus nubausta už tai, kad prieš išeidama į mokyklą negrįžo namo.

Tačiau Margaret buvo pranešta, kad nei Amy, nei Scott mokykloje nepasirodė. Motina pradėjo nerimauti dėl vaikų ir norėjo grįžti namo, tačiau viršininkas nesutiko jos išleisti iš darbo.

Tuo tarpu Katie buvo namuose ir ėmė nerimauti, ypač kai pamatė, kad iš mokyklinio autobuso išlipo tik Luptonų vaikai, o sesers sūnaus ir dukters nebuvo tarp jų.

Ji priėjo prie jų ir paklausė apie Amy ir Scottą. Moteriai jie pasakė, kad jų nematė nuo vakar vakaro. Katie, išgirdusi naujienas, išsigando ir iškart paskambino Margaret, kuri iš karto parskubėjo namo.

Seserys, apimtos nevilties, puolė skambinti vaikų draugams, o kai jos suprato, kad Scotto ir Amy niekas nematė visą dieną, Margaret iškvietė policiją. Ji tai padarė tik 17.14 val., tai yra praėjus maždaug 15 valandų po vaikų dingimo.

Iš pradžių Margaret ir policija įtarė buvusį moters vyrą. Kelias dienas su juo susisiekti nepavyko (atostogavo), bet kai pavyko pabendrauti su jo artimaisiais ir kaimynais, paaiškėjo, kad vaikų jis nematė akyse. .

Nors Rogeris Fandelis garsėjo kaip gana agresyvus vyras, bet apskritai jis buvo geras žmogus ir  mylėjo savo vaikus. Todėl, išgirdęs kas nutiko, iškart grįžo iš atostogų ir atvyko į Sterlingą padėti jų ieškoti.

 

Mažai tikėtina, kad jis galėjo pagrobti abu vaikus

Kitą dešimtmetį Rogeris būtų laikomas pagrindiniu įtariamuoju šioje byloje. Policija manė, kad jei jis ne pats pagrobė vaikus, tai galbūt tai buvo padaryta jo nurodymu. Tačiau bėgant metams detektyvai šią versiją atmes, nes buvo akivaizdu, kad jam būtų buvę sunku slėpti vaikus ilgą laiką.

Be to, Scottui Rogeris nepatiko, tad mažai tikėtina, kad jis galėjo pagrobti abu vaikus. Mokytojai ir draugai Skotą vadino pagrindiniu mažosios Amy gynėju. Dėl ko galima daryti prielaidą, kad jei kas nors būtų bandęs pagrobti mergaitę, vyresnysis brolis nebūtų likęs nuošalyje.

Tuo tarpu savanoriai ir policijos šunys šukavo mišką ir apylinkes, tikėdamiesi rasti bet kokius Scotto ir Amy Fandelių pėdsakus. Bet, matyt, jie nepasiklydo, nes ant žemės nebuvo rasta jokių pėdsakų.

Kadangi atvejis vyko Kenų pusiasalyje, o iš ten išvykti buvo lengviausia keltu, policija apžiūrėjo visas iš ten išvykstančius vandens transporto priemones ir, žinoma, patikrino automobilius. Jie taip pat nusiuntė vaikų nuotraukas ir aprašymus Kanados policijai, kad jie galėtų atpažinti Amy ir Scottą, jei jie kirs sieną.

Verta paminėti, kad vaikai dingo naftos bumo įkarštyje, kai Aliaskoje buvo tiesiamas naftotiekis. Dėl ko šiose vietose buvo gausu nepažįstamų žmonių, atvykusių dirbti iš visos Amerikos.

Gali būti, kad kažkas bare girdėjo Margaret ir Katie kalbant apie tai, kad vaikus parveš namo ir juos paliks vienus kelioms valandoms. Policija patikrino šią versiją kaip labiausiai tikėtiną ir bandė nustatyti visus žmones, kurie rugsėjo 5 d. buvo „Good Time Charlie’s“ kavinėje, tačiau nebuvo jokių realių užuominų, todėl netrukus tyrimas sustojo.

Kai kurie spėja, kad Scottas ir Amy pabėgo iš namų savo noru, o berniukas tyčia paliko puodą ant viryklės, kad atrodytų, jog jie buvo pagrobti.

Bet ar 13 ir 8 metų vaikai galėtų inscenizuoti savo pagrobimą? Jei taip, kur jie išvyko? Vaikai užaugo Aliaskos provincijos miestelyje. Iš ten nepastebimai dingti buvo galima tik susitarus su vienu iš suaugusiųjų.

 

Namuose nebuvo jokių grumtynių požymių

Nors ne vienas aplinkinių pastebėjo, kad Margaret nėra pati rūpestingiausia mama, todėl kažkas tuo  pasinaudojo ir įkalbėjo vaikus pabėgti iš namų. Tuo pačiu metu visada yra blogiausias scenarijus: Scottas ir Amy tiesiog nuėjo į mišką, pasiklydo ir mirė.

O gal kaimynai Luptonai nužudė vaikus? Juk jie paskutiniai pamatė gyvus Fendelių vaikus. Galbūt vienas iš vaikų nukentėjo (ar net mirė) lankydamasis pas Luptonus, o tie, norėdami nuslėpti tiesą, nužudė antrą? Galbūt vaikai iš tiesų buvo per daug triukšmingi, o Nancy taip supyko, kad žmogžudystę įvykdė netyčia? Luptonai žinojo, kad durų spyna kaimynų name praktiškai neveikia ir galėjo įeiti į vidų, pastatyti puodą vandens ant viryklės ir užgesinti šviesą.

Atkreipkite dėmesį, kad namuose nebuvo jokių grumtynių požymių. Gal todėl, kad niekas jų iš ten ir nepagrobė?

Problema ta, kad Luptonai neturėjo tikrojo motyvo. Kam žudyti kaimynų vaikus? Be to, jie turėjo penkis savo vaikus, kurių kiekvienas galėjo matyti, kas atsitiko. Ar jie visi galėtų išlaikyti šią baisią paslaptį daugiau nei 40 metų?

Margaret paliko vaikus namuose vienus ir su seserimi išvyko į barą. Net aštuntajame dešimtmetyje tai atrodė pernelyg lengvabūdiškai. Be to, Margaret patyrė finansinių sunkumų ir kentėjo nuo alkoholizmo.

O gal sesuo pasiūlė atsikratyti vaikų ar parduoti? Žinome, kad puodas buvo ant viryklės tik pasak Margaret ir Katie, bet ar tikrai taip? Ar gali būti, kad mama, grįžusi naktį į namus, kur ant viryklės kunkuliavo vanduo, nenorėjo žinoti, kur dingo jos sūnus ir dukra? Tikriausiai bet kuris tėvas šioje situacijoje pirmiausiai patikrintų, kaip ten vaikai, ir papriekaištautų, kad jie įjungė  ir paliko be priežiūros puodą su vandeniu.

Toliau dar įdomiau. Ryte motina nematė savo vaikų prieš eidama į darbą… Jos elgesys yra daugiau nei įtartinas. Gal todėl, kad Margaret tuo metu jau buvo pardavusi savo vaikus „įvaikinimo agentūrai“?..

Kaip matote, yra daug teorijų. Paimkime, pavyzdžiui, Rogerio Fandelio šeimą, kur jie pradėjo saviškius įtarinėti, rodydami vienas į kitą pirštais. Rogeris įtarė savo dėdę Hermaną pagrobimu ir apkaltino jį. Beje, policija iškasė abiejų vyrų kiemus, tačiau nieko nerado.

Margaret buvo smarkiai kritikuojama dėl to, kad kitų žmonių akyse yra bloga mama. Daugelis atvirai sakė, kad ji juos pardavė arba nužudė.

Dėl to Margaret susirgo depresija ir ėmė dar labiau piktnaudžiauti alkoholiu.

Tačiau 1980 metais ji persikėlė į Ajovą, ten sutiko gerą vyrą, metė gerti ir ištekėjo už jo.

1988 metais viename savo interviu ji sakė, kad vis dar tikisi, jog Scottas ir Amy vieną dieną sugrįš. Motina norėjo tikėti, kad jos vaikai gyvi. Rogeris, duodamas interviu maždaug tuo pačiu laikotarpiu, nebuvo toks optimistiškas. Vyras manė, kad jie mirę, antraip vaikai tikrai būtų bandę su juo susisiekti.