sniegopilys.lt
Vyro dovana, įteikta po įžeidimo atrodo kaip atsiprašymas, tačiau dažnai slepia atsakomybės vengimą. Kaip atskirti tikrą gailestį nuo bandymo „išpirkti“ kaltę.
Tai gana sudėtinga manipuliavimo forma
Taigi, kodėl vyrai perka dovanas, užuot atsiprašę? Daugelis moterų susiduria su situacija, kai po ginčo ar įžeidimo jų partneris neištaria nė žodžio gailesčio, o bando „pataisyti“ žalą brangiomis dovanomis, restoranų lankymu ar apsipirkimu. Psichologai pastebi, kad toks elgesys nėra dosnumo išraiška, o sudėtinga manipuliavimo forma. Jo šaknys slypi vaikystės auklėjime, ypatingoje vyrų socializacijoje ir kartais net psichikos sutrikimuose.
Kodėl kai kurie vyrai negali pasakyti paprasto „Aš kaltas“? Kaip atskirti nuoširdų atsiprašymą nuo paviršutiniško? Ir ar įmanoma išmokyti partnerę pripažinti klaidas žodžiais, o ne pinigais?
Dažna situacija: vyras pažeidžia moters asmenines ribas, naudoja psichologinę prievartą ar menkina, bet užuot pasakęs „Aš kaltas, atsiprašau“, jis nusiperka brangų daiktą. Daugeliui moterų tai nenuramina, priešingai, sukelia vidinį pasipriešinimą, bet… tyli. Tokie veiksmai suvokiami kaip bandymas „nusipirkti“ jų palankumą nepripažįstant padarytos žalos.
Dovana šiuo atveju nėra rūpesčio aktas. Tai būdas išvengti atsakomybės ir sunkaus emocinio pokalbio.
Psichologės Angelės Kazlauskienės manymu, toks kaltės jausmo valdymo būdas dažnai išsivysto vaikystėje. Berniukai retai mokomi kalbėti apie emocijas. Priešingai, jie skatinami „susiimti“, neverkti ir nerodyti silpnumo.
Suaugus dėl to kaltės jausmas nėra atpažįstamas ar išreiškiamas žodžiais. Tai virsta savęs bausme: vyras leidžia pinigus, bandydamas „užpildyti“ emocinę tuštumą materialiais dalykais.
Jei moteris sutinka su šiuo scenarijumi, santykiai greitai virsta užburtu ratu: įžeidimas – dovana – laikinos paliaubos – dar vienas įžeidimas.
Nenuoširdūs atsiprašymai pablogina situaciją
Net kai vyras sutinka su žodžiais, jie dažnai skamba paviršutiniškai. Psichologai išskiria keletą vadinamųjų „pseudo-atsiprašymų“ tipų.
„Atsiprašau už viską.“ Ši frazė yra pernelyg bendra, stokojanti konkretumo. Ji neparodo savo veiksmų suvokimo.
„Jei tave įžeidžiau, atsiprašau.“ Tai kelia abejonių dėl paties įžeidimo fakto: tarsi problema būtų ne veiksmas, o partnerio jautrumas.
„Atsiprašau, bet tu…“ Tai ne atsiprašymas, o atsakomybės perkėlimas.
„Atsiprašau, kad tai pasakiau.“ Tai manipuliacijos forma, kuri nuvertina padarytą žalą, viską redukuoja iki „neteisingų žodžių“. Nė viena iš šių formų nėra tikra atgaila, nes joms trūksta svarbiausio elemento: kito žmogaus skausmo pripažinimo.
Žinoma, pasitaiko atvejų, kai partneris fiziškai negali nuoširdžiai atsiprašyti. Pavyzdžiui, žmonės, sergantys aleksistimija, negali atpažinti ir įvardyti savo emocijų. Jie patiria įtampą ar diskomfortą, bet nepripažįsta, kad tai jų kaltė.
Dovana tik užmaskuoja problemą
Padėtis dar sudėtingesnė žmonėms, kenčiantiems nuo narcisistinių ar ribinių asmenybės sutrikimų. Jiems kaltės pripažinimas yra tolygus savo „blogumo“ ar „netobulumo“ pripažinimui, o tai psichologiškai nepakeliama. Tokie partneriai bet kokia kaina vengia atsakomybės, verčiasi per galvą ir manipuliuoja, kad nepasakytų: „Taip, aš tave įskaudinau“.
Psichologė A. Kazlauskienė pataria sutelkti dėmesį į emocinės brandos ugdymą – tiek savo, tiek partnerio. „Reikalaukite konkretumo. Jei jūsų partneris sako „Atsiprašau“, paklauskite: „Už ką?“ Žmogus turi suprasti, kokios ribos buvo pažeistos. Nepriimkite dovanų kaip pokalbio pakaitalo. Jei skausmas neišreiškiamas, dovana tik užmaskuoja problemą“, – sakė ji.
Psichologės tvirtinimu, reikia tiesiogiai išsakyti savo jausmus: „Mane įskaudino“, „Tai pažeidė mano ribas“, „Jaučiausi nuvertinta“.
Emociškai sveikas žmogus geba išreikšti savo jausmus žodžiais ir tiesiogiai kreiptis į konkretų asmenį, kai jie kyla. Tačiau jei partneris metų metus vengia nuoširdaus pokalbio, tai sukelia pyktį ir įtampą, o galiausiai sukelia psichosomatinių problemų abiem pusėms.
Tikras intymumas kuriamas ne ant dizainerių rankinių ar audinės kailinių, o ant gebėjimo pripažinti klaidas ir gerbti vienas kito pojūčius.
