sniegopilys.lt
Dažnai skaitome apie tai, kad žmonės nėra minčių skaitytojai, todėl santykiuose svarbu žodžiu perteikti daugelį dalykų. Tačiau yra vienas klausimas, kurį verta aptarti.
Apskritai, savo jausmų ir minčių verbalinis išreiškimas yra naudingas įgūdis. Pirma, norint kam nors pasakyti, ką galvojate ir jaučiate, ko norite, reikia tai suformuluoti savo galvoje. Atrodo, kad mes jau suprantame save, bet iš tikrųjų taip yra ne visada. Kartais pirmiausia reikia pasikalbėti su savimi.
Tačiau šis patarimas dažnai suvokiamas kaip panacėja. Sakoma: išmokite atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis vienas su kitu – ir jūsų santykiai pagerės, plaukai taps šilkiniai, dantys išbals, o ozono skylė virš Australijos užsitrauks. Žinoma, tai netiesa. Tiksliau, ne visada tiesa. Ir štai kodėl.
- Teisybės sakymas kartais gali pakenkti santykiams
Atrodo, kad dabar dalinsitės savo baimėmis, mintimis ir patirtimi, jūsų žmogus dalinsis savosiomis, suprasite vienas kitą ir, susikibę rankomis, nubėgsite palydėti saulėlydžio. Tai gali būti tiesa, o gali būti ir ne.
Tie, kurie galvoja, kad sakyti tiesą yra lengva ir malonu, akivaizdžiai yra neteisūs. Kartais ją sakyti baisu, sunku ir skausminga, nes gėda ką nors prisipažinti, bijai arba nenori nuliūdinti kito žmogaus. Tuo pačiu metu turite atidžiai rinktis žodžius, užtikrindami, kad liksite sąžiningi ir tuo pačiu neįskaudinsite kito žmogaus. Paprasčiausiai todėl, kad kartais tiesmukiški pokalbiai gali paspęsti spąstus ir taip sugriauti jūsų santykius, nebūtinai romantiškus. Geriausia, ką galite padaryti, tai po vieną juos išnarplioti.
Net nereikia žvelgti taip toli į priekį. Galite be užuominų, tiesiai, bet švelniai pasakyti kitam žmogui, kad turite skirtingus pomėgius ir gyvenimo planus, todėl mažai tikėtina, kad kas nors pavyks. Tai vis dar sąžiningas bendravimas: jūs nekalbate apie klaidas, nesuteikiate klaidingų vilčių. Tačiau po to jis tikrai supras, kad dar per anksti kartu eiti palydėti saulėlydžio.
- Žmonės žodžius interpretuoja skirtingai
Galite formuluoti savo mintis kaip norite, bet žmonės vis tiek jūsų klausysis per savo lūkesčių ir patirties prizmę. Arba jie tiesiog iš jūsų žodžių pasiims tai, ko nori.
Suaugus, kai problemos tampa sudėtingesnės, dar sunkiau „išgirsti“, ką norima pasakyti. Ir net po paaiškinimų gali būti sunku patikėti, kad kažkas turėjo omenyje visiškai ką kita, nei supratote jūs.
Tarsi tokiems pokalbiams reikėtų subtitrų ir gestų kalbos vertimo, kad būtų galima palyginti versijas ir tiksliai suprasti, ką žmogus turėjo omenyje. Arba kažkaip signalizuoti, ką kitas žmogus suprato. Priešingu atveju, užuot vykęs naudingas pokalbis, galite tiesiog gaišti laiką.
- Gali paprasčiausiai nenorėti kalbėtis
Klausymosi įgūdžiai yra tokie pat svarbūs kaip ir kalbėjimo įgūdžiai. Jei jums pasiseks arba jūsų pašnekovas pasistengs, yra tikimybė, kad siunčiamos ir gaunamos žinutės nebus tokios skirtingos.
Kalbėti sunku, nes emocijos užvaldo, o mintys susimaišo. Tačiau net ir klausytojas susiduria su sudėtingais jausmais. Neleisti jiems perimti iniciatyvos ir apdoroti gautą informaciją be gynybinės pozicijos ir neigimo reikia daug pastangų. Kartais lengviau išvengti pokalbio, nei su juo susidurti.
Ar galite įsivaizduoti, kaip stengiatės kurti santykius, kuriuose aptarinėjate savo jausmus ir sprendimus, ieškote kompromisų ir, atrodo, viskas gerai, tik tam, kad sužinotumėte, jog viskas yra visiškai kitaip? Kaip sakoma, man net nereikia to įsivaizduoti.
Įsivaizduokite gyvenimo situaciją. Klientė mergina man pasakojo, kad jos buvęs vaikinas priekaištavo jai, kad jis aukojasi dėl jos ir kai kuriuos dalykus daro taip, kaip ji nori, o ne taip, kaip jis. Tada mergina nustebo ir pasakė jam: „Bet mes tai aptarėme! Tu su viskuo sutikai ir net nepateikei jokių pasiūlymų“. O jis atsakė: „Taip, aš su viskuo sutikau, nes bijojau tave prarasti.“
Išeina, kad jiedu „nuoširdžiai ir atvirai“ pasikalbėjo, jis patikino ją, kad viskas gerai, bet taip nebuvo. Tad kokia prasmė visų šių pokalbių, jei jie niekur neveda? Būtų buvę geriau, jei būtų iš karto viską išsiaiškinę, nes anksčiau ar vėliau vis tiek būtų išsiskyrę.
Pokalbiai būna veiksmingi tik tada, jei abu įsitraukia, diskutuoja ir išsiaiškina iki galo arba bent jau bando tą padaryti. Priešingu atveju santykių problemos neišsisprendžia, o tik pablogėja.
- Kai kuriuos klausimus reikėtų spręsti tyliai
Ir tai neprieštarauja viskam, kas pasakyta aukščiau. Tiesiog jei iš tikrųjų viską aptartumėte ir pasakytume „žodžiais“, tai irgi neužtikrina sėkmingų santykių. Nes, kaip, suprantate, žodžiai gali būti užgaulūs, įžeidžiantys, pašaipūs ir taip toliau.
Pavyzdžiui, dauguma porų tikisi monogamiškų santykių. Jei žmogus nori kitokio formato, jis turėtų tai aptarti su savo partneriu. O jei to nepadarė, negali elgtis taip, kaip nori, kol kitas asmuo nepaaiškina, kad neištikimybė yra nepriimtina ir jį skaudina. Na, žinoma, gali. Tačiau argumentas „tu to nesakei“ yra demagogija.
Santykiai daugiausia susideda iš smulkmenų, apie kurias vos užsimenama, noro padėti mylimam žmogui ir panašiai. Todėl ne viską reikia pasakyti.
Bet ar reikėtų atsisakyti strategijos „žodžiai iš lūpų į lūpas“? Tai nereiškia, kad kalbėjimo strategija niekada neveikia ir kad neturėtumėte išmokti įgarsinti savo minčių, jausmų ir troškimų. Tiesiog svarbu prisiminti, kad tai nebūtinai duos norimą, laukiamą ar net kokį nors rezultatą.
Santykiai apskritai yra istorija su nenuspėjama baigtimi, nes juose dalyvauja du žmonės, ir mes galime būti atsakingi tik už save. Tai kaip ir baidarių irklavimas: viskas juda į priekį tik tada, kai dirbate komandoje. Tačiau jums teks irkluoti bet kuria kryptimi, ir tik vėliau sužinosite, ar jūsų partneris darė tą patį.
Jūsų pareiga – stebėti save ir galvoti, ką kalbate. Jei jūsų partneris taip pat pasistengs, galbūt iš to išeis kažkas gero. O jei ne, vis tiek turite tą padaryti, kad tai pamatytumėte. Todėl nenusiminkite ir tiesiog turėkite vilties.
Psichologė Angelė Kazlauskienė
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
