Jaunimo vakarėlis, kuriame netrūko alkoholio ir „žolės“, baigėsi beprasmiška mirtimi… šaldiklyje

2017 metų rugsėjo pradžioje Ameriką sukrėtė vienos paauglės žūties istorija. Ji primena filmą „Paskirties punktas“, kur mirtis pastato savo aukoms sudėtingas pinkles, įvilioja juos ir užtrenkia duris.

Kambarys išnuomotas parai, kur jų jau laukė draugų ir pažįstamų kompanija

18 metų Kenneka Jenkins gimė Čikagoje, Ilinojaus valstijoje. Mergina gyveno su motina Theresa Martin ir vyresniąja seserimi Leonora Charis. Motina viena užaugino dukteris. Vyresnioji Kennekos sesuo buvo jau treji metai kaip našlė ir taip pat viena augino vaikus. Bet dar visai jaunutė Kenneka  stengėsi būti savo šeimai ne tik pagalbininkė, bet ir atrama. Todėl mergina, vos baigusi vidurinę mokyklą, džiaugėsi gavusi slaugės darbą senelių prieglaudoje. Čikagoje daug laisvų vietų, norinčių prižiūrėti paliegusius senelius. Bet iš esmės tas darbas  – laikinas studentams ir atvykėliams iš kitų šalių, ieškantiems sotesnio gyvenimo. Kenneka taip pat planavo įstoti į teisės koledžą. Mergina svajojo tapti advokate. Ji buvo atvira, linkusi bendrauti ir linksma mergina. Turėjo daug draugų ir pažįstamų. Kenneka mėgo būti dėmesio centre ir populiari. Jai patiko didelės kompanijos ir triukšmingi vakarėliai.

Atėjus eiliniam penktadienio vakarui, mergina su draugėmis susiruošė  į vakarėlį. Naktinis Čikagos gyvenimas kunkuliuoja. Ryškiai šviečiančios nenoninės iškabos traukia ir vilioja praleisti vakarą kuriame nors bare ar restorane. Bet pačioje Čikagoje tai per brangus malonumas. Visai kitas reikalas nuvykus kur nors į užmiestį.

Rugsėjo 8 dieną Kenneka pasakė motinai, kad bus baulingo klube  netoli jų namų, sėdo į motinos automobilį ir  apie pusę devynių vakaro išvyko. Mergina nuvažiavo paimti dar tris savo drauges ir visos kartu patraukė į „Crowne Plaza“ viešbutį, esantį apie 27 kilometrus nuo miesto centro. Tai vidutinės klasės viešbutis, netoli oro uosto. Todėl čia neretai vienai ar dviem paroms apsistoja keleiviai, norėdami pernakvoti, belaukiant kito reiso. Viešbutyje matyti dėmėta kiliminė danga nuo išlieto vyno, gerokai padėvėti baldai, dulkės kampuose. Užtat įkandamos kainos jauniems žmonėms.  Stebėjimo kameros užfiksavo, kad merginos po vidurnakčio eina viešbučio koridoriumi. Po to jos įeina į liftą, nes užsakytas kambarys – devintame aukšte, kur ir įvyks linksmybės. Kambarys išnuomotas parai, kur jų jau laukė draugų ir pažįstamų kompanija. Merginos pasirūpino viskuo – alkoholiu, „žole“ ir tabletėmis.

1.30 val. nakties Kenneka išsiuntė SMS savo seseriai, kuriai parašė, kad vakarėlis dar tik prasideda. Pilnas kambarys jaunimo. Šokiai, garsiai grojanti muzika ir dainos. Triukšmas buvo girdėti ir koridoriuje.

Paryčiais, apie 3 val. linksma kompanija išėjo iš viešbučio. Kaip jie ruošėsi būdami girti pasiekti automobiliu namus, neaišku. Besiruošiant į kelionę, Kenneka pasakė, kad viešbučio kambaryje pamiršo mašinos raktelius ir savo telefoną. Mergina vos laikėsi ant kojų. Kelios draugės įvedė ją į viešbutį ir atrėmė į sieną. Ir nuėjo ieškoti Kennekos daiktų į viešbučio kambarį. Vėliau draugės tvirtino, kad paliko ją ne ilgiau kaip 15 minučių.  Bet grižus merginos niekur nesimatė. Draugės ieškojo Kennekos bėgdamos per aukštus iki 4 val. ryto. Paskui nusprendė paskambinti jos motinai, kuriai pasakė, kad yra už miesto ir kažkur pametė jos dukterį.

Apie 6 val. ryto atvyko pradingusios Kennekos motina Theresa Martin ir paprašė viešbučio darbuotojų peržiūrėti stebėjimo kameras, bet jai buvo atsakyta. Viešbučio „Crowne Plaza“ darbuotojai pasakė, kad stebėjimo kamerų vaizdus gali atiduoti tik policijai, jei ji užsiimtų paieškomis. Tada dar niekas nežinojo, kad kiekviena minutė buvo labai brangi.

Kiek po septynių nelaiminga motina paskambino bendruoju pagalbos telefonu 911.

Ooperatorius: Klausau.

Theresa Martin: Negaliu suprasti, kodėl mano duktė išėjo iš viešbučio kambario be savo telefono ir … kažkur pradingo.

Operatorius: Šiuo atveju aš rekomenduočiau jums eiti namo. Nusiraminkite ir atsipalaiduokite. Palaukite pora valandų…

Maldavo pagalbos, bet niekas nepadėjo

Bet moteris iš karto nuvažiavo į policijos nuovadą, kur jai taip pat buvo pasakyta trumpai: „Laukti“. Motinos širdis jautė, kad kažkas nutiko baisaus ir reikia paskubėti. Moteris negalėjo rasti sau vietos. Theresa Martin žinojo, kad duktė ir anksčiau galėjo negrįžti namo nakvoti, bet čia nutiko kažkas kita. Ji greičiausiai pateko į bėdą.

„Mes maldavome pagalbos, bet mums niekas nepadėjo“, – vėliau pasakys žiniasklaidos atstovams pradingusios merginos motina. Ji, Kennekos sesuo ir draugai grįžo į viešbutį ir pradėjo apžiūrinėti laiptines, koridorius, vestibiulius.

Tik praėjus 13 valandų prie paieškų prisijungė ir policijos pareigūnai. Buvo apklausti viešbučio personalas ir darbuotojai, bet niekas neapžiūrinėjo viešbučio kambarių ir neapklausė juose apsistojusių  svečių. Theresa sakė, kad policijos pareigūnai peržiūrinėjo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus pernelyg greitai ir nedėmesingai, užtikrindami, kad  niekur nematyti jos dingusios dukters. Anot moters, įstatymų sergėtojai iš pat pradžių atsainiai žiūrėjo į šį darbą ir jiems pavestas pareigas. Tarsi ta situacija būtų nerimta. Tada policijos pareigūnai net nenujautė, kad ši byla taps rezonansinė ir sukels visuomenės pasipiktinimą.

Motina negalėjo žiūrėti ir stebėti vangiai dirbančius policininkus.  Ji ir kiti ėmė belsti į viešbučio kambarių duris ir klausti juose gyvenančių, gal matė šią merginą. Bet nieko nepavyko sužinoti. Tada motina ėmė maldauti policininkų peržiūrėti iš naujo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus kartu su ja. Jie sutiko. Ir kažkodėl šį kartą Kenneka vaizdo įrašuose buvo pastebėta. Tai įvyko tik 10 val. vakaro.

Stebėjimo kameros užfiksavo, kaip girtutėlė mergina blaškosi per koridorius, ranka atsiremdama ar prisilaikydama sienų, kad nepargriūtų. Ėjo svirduliuodama ir vos vos išsilaikydama ant kojų. Atsitrenkdama į koridoriaus sieną ėjo toliau. Vos vos nepargriuvo, bet paskutinę akimirką spėjo įsikabinti laiptų turėklų. Koridoriaus gale apsisuko ir vėl grįžo tuo pačiu keliu. Paskui kažkokiu būdu atsidūrė viešbučio virtuvėje, praėjo per ją ir nusvirduliavo tolyn.

Tačiau mergina išeinanti iš viešbučio nebuvo užfiksuota, todėl policininkai tęsė paieškas viešbučio viduje. Ten pat laukė ir pradingusios merginos artimieji bei draugai. Praėjo dar viena valanda. Po to kita, bet niekas nepasikeitė. Ir tik apie pirmą valandą nakties motinai pranešė baisią žinią – Kenneką aptiko negyvą.

Paaiškėjo, kad 23 minutės po vidurnakčio Kennekos Jenkins kūnas buvo aptiktas viešbučio virtuvės šaldiklio kameroje. Tuo metu virtuvė buvo remontuojama, bet kažkodėl šaldikliai nebuvo išjungti. Kenneka gulėjo ant šono veidu į grindis. Vienas sportbatis buvo nukritęs nuo kojos ir mėtėsi netoli kūno.

„Aš iki širdies gilumos buvau sukrėsta, – vėliau pasakys žurnalistams raudodama žuvusios merginos motina. – Jei pareigūnai būtų rimtai pažvelgę į tą reikalą ir iš karto puolę jos ieškoti su šunimi, jie būtų radę daug anksčiau ir dukterį galima buvo išgelbėti“.

Kennekos Jenkins kūnas buvo nugabentas į morgą, kur atliktas skrodimas. Norėdamas tiksliai nustatyti merginos mirties priežastį, teismo medicinos ekspertui prireiks beveik mėnesio. Tačiau jau pradžioje parašė, kad mergina mirė nuo hipertermijos. Tai yra nuo peršalimo. O taip pat nuo etanolo ir topiramato intoksikacijos. Atlikus skrodimą paaiškėjo, kad skrandis buvo tiesiog suėstas. Be to, nubrozdintas dešinės kojos kulkšnis ir kairė koja. Daugiau nebuvo jokių sužalojimų. Mergina  nebuvo  nei sumušta, nei išprievartauta.

Iš pradžių policijos pareigūnai priėmė kaip nerimtą ir nevertą dėmesio įvykį

Tyrėjai padarė išvadą, kad mergina atsitiktinai atsidūrė viešbučio personalui skirtose patalpose. Praėjo virtuvę, o paskui į veikiantį šaldiklį. Ir durys užsitrenkė. Bet žuvusios artimieji netikėjo tuo. Theresa Martin savo interviu Čikagos radijui pasakė nesutinkanti su tyrėjų išvadomis. Moteris tikino, kad duktė buvo pernelyg girta, jog galėtų pati atidaryti sunkias šaldiklio duris. Mat Theresos vyresnioji duktė anksčiau dirbo restorane ir sakiusi, kad jai visada buvo sunku atidaryti tas sunkias metalines duris.

„Aš tik galiu spėlioti, kas ten galėjo įvykti, – sakė Kennekos motina. – Galvoju, kad ją kažkas nužudė, bet policija nenori pasakyti mums tiesos“.  Anot Theresos, kuris nors iš tos kompanijos nuvedė jos dukterį prie didžiulio šaldiklio, įgrūdo ją ten ir uždarė duris, kad prasiblaivytų. Bet tai jau žmogžudystė. Nors moteris ir negalėjo paaiškinti, kaip galimi žudikai ten atsidūrė it kaip paliko nusikaltimo vietą, neaišku, nes jų neužfiksavo stebėjimo kameros. Tuo tarpu policijos pareigūnai tvirtino, kad šaldiklio duris galėjo atidaryti ir pati Kenneka. Ir jokios paslapties čia nėra. Žinoma, motina nenorėjo tikėti, kad jos duktė žuvo beprasmiškai ir tokiomis aplinkybėmis

Policijos pareigūnai vėliau taip pat surengė spaudos konferenciją žiniasklaidos atstovams. „Visi supranta, kaip sunku būna tėvams, praradus savo vaiką. Ir dėl užgriuvusios didžiulės kaltės jausmo, jie nori žūt būt atrasti kaltą dėl to. Mes tai suprantame. Bet būkite užtikrinti, kad Čikagos policininkai yra vieni geriausių savo pasiruošimu ne tik šiame mieste, bet ir visoje Ilinojaus valstijoje ir atliko savo darbą labai gerai, – sakė policijos spaudos atstovas Gary Mackas.

Bet policija veidmainiavo. Jie iš tikrųjų galėjo išgelbėti merginą, jei paieškos būtų pradėtos iš karto ir atsakingai. Be to, merginos dingimą  iš pradžių policijos pareigūnai priėmė kaip nerimtą ir nevertą dėmesio įvykį. Policininkai galvojo, kad vienu metu iš viešbučio išėjusi didelė girtų jaunuolių kompanija svarstė, kur ir pas ką važiuoti pratęsti vakarėlį ar pernakvoti. Todėl jų darbas – tik tuščias laiko gaišinimas. Anot policininkų, tai įvyksta kone kasdien, kai kažkur pradingsta žmonės. Artimieji pradeda panikuoti, bėga į policiją, bet praėjus kelioms valandoms prapuolėlis lyg  niekur nieko grįžta namo. Žinoma, bet tai labai silpnas ir neįtikinantis policininkų pasiteisinimas. Visuomenė sukilo ir policininkus ėmė įtarti dangsčius nusikaltimą.

Mėgino ištrūkti, suklupdama, krisdama ir vėl atsistodama

Kennekos Jenkins mirtis sukėlė daugybė teorijų ir socialiniuose tinkluose. Daug žmonių buvo įsitikinusių, kad tai žmogžudystė ir kad policininkai dengia nusikaltėlį. Kaip bebūtų liūdna ir gaila, bet iš viešbučio stebėjimo kamerų matyti, kad Kenneka visur ėjo viena, niekas jos nelydėjo ir nesekė. Be to, atlikus žuvusios merginos toksikologijos tyrimus, paaiškėjo, kad greičiausiai mirties priežastis – jos kraujyje ir organizme aptiktas nemažas alkoholio ir topiramato kiekis, kuris vartojamas gydant epilepsiją ir migreną. Tai receptinis vaistas. Veikiant šiam medikamentui, kaip ir alkoholiui, gali pažeisti atmintį, svaigti galva, sutrikti koordinacija, pablogėti regėjimas. O sumaičius šiuos vaistus su alkoholiu, poveikis išauga kelis kartus. Tai yra gali privesti prie regos haliucinacijų, traukulių ir net prarasti sąmonę. Bet svarbiausia tai, kad šiuos procesus pagreitina šaltis. Kitaip tariant, žmogus greičiau sušąla.

Kita versija – greičiausiai, kad Kenneka, kaip galvoja policija, pamatė duris, nusprendė atidaryti jas ir perėjusi eiti toliau. Be to paaiškėjo, kad durys atsidarė gana lengvai. Mergina, atidariusi duris, įėjo į vidų ir jos užsitrenkė. Viduje buvo tamsu. Bet sprendžiant iš sportbačio, rasto greta merginos, ji stengėsi ištrūkti. Tai yra spardė į duris, norėdama jas atidaryti. Bet tai galėjo trukti ne ilgiau kaip 10-15 minučių. Tuo metu ji greičiausiai taip pat judėjo palei sieną. Netekdama jėgų, nuslysdavo ant grindų. Tai matyti iš jos nubrozdinimų. Paskui vėl suimdavo save į rankas ir atsistodavo. Tuo tarpu žuvusios merginos artimieji buvo įsitikinę, kad ji su kažkuo grūmėsi. Iš tikrųjų Kenneka mėgino ištrūkti, suklupdama, krisdama ir vėl atsistodama. Ji buvo pernelyg girta, kad ramiai ir susikaupusi įvertintų situaciją. Juk tereikėjo nuspausti rankeną iš vidaus ir durys lengvai atsidaro. Bet Kenneka nesugebėjo to suprasti. Juo labiau būdama tamsoje, šaltyje ir uždaroje erdvėje. Ji nežinojo net ko ieškoti, nežinojo, kaip ištrūkti iš ten. Tai primena besiblaškantį drugelį, kuris atsimuša į stiklą ir negali išskristi. Vaikščiojo, šliaužė, klūpėjo, vertėsi, stojo. Kol galų gale ji atsigulė ant šono ir užmigo. Tokią ją ir rado. Greičiausiai mirties akimirką ji nesikankino ir nieko nejautė. Nes tai nurodo ir įprasta miegančio žmogaus poza, o ne būdinga šąlant embriono poza. Ne paslaptis, kad žmonės neretai žūsta girti užmigę per šalčius tiesiog gatvėje. Jie nejaučia šalčio. Be to, veikiant alkoholiui, sunku neužmigti. Be to, buvo ir daug narkotikų. Nors pagal veikiančius įstatymus Ilinojaus valstijoje, vartoti alkoholį galima tik sulaukus 21 metus. Dauguma šios kompanijos dalyvių buvo jaunesni.

Nors Kennekos žūties aplinkybės ir labai keistos. Mistika. Atrodo, kad merginą būtų vedusi už rankos mirtis. Ir tokie neįprasti atvejai labai baugina.

nuotr. “Youtube” stop kadrai

parengė Vytautė Jogailaitė