sniegopilys.lt
Šią šeimą gaubė didžiulė ir ilgus metus besitęsianti paslaptis, tačiau prieš bandant ją įminti, ne vienas valdžios atstovas, vaiko teisių apsaugos pareigūnai neteko žado, net griebėsi už širdies, sužinoję, kas vyko šioje didelėje šeimoje. Tiesa, dėl tam tikrų priežasčių uždengiami šių herojų veidai ir slepiamos jų tapatybės. Valdžios atstovai šiai šeimai suteikė „Coltų“ slapyvardį.
Gyvenamojoje zonoje iš vis nebuvo jokio tualeto
2000 metais į Australijos valdžios akiratį pateko viena didelė šeima, susidedanti daugiau nei iš 30 šeimos narių. Šios šeimos problema buvo ta, kad vaikai nelankė mokyklos. Ir apskritai jie atrodė labai prastai, tarsi gyventų pirmykštės bendruomenės laikais. Susidarė įspūdis, kad vaikai apskritai niekada nesiprausė, nesimaudė, nesivalė dantų ir nesinaudojo higienos priemonėmis. Be to, ne vienas vaikas turėjo ir ypatingų savybių. Jų buvo asimetriniai veido bruožai, neproporcingi kūnai. Kol galų gale ir vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai susidomėjo šia šeima. Bet vos tik šeimyna sulaukdavo valdžios pareigūnų dėmesio, kaip mat palikdavo tą vietą ir išvykdavo šeimos karavanas nežinoma kryptimi. Bet kur bebūtų ši didelė šeimyna, ją ir toliau pasiekdavo daugiavaikei šeimai ir vaikams mokamos pašalpos. Ir niekas jiems netrukdė gyventi izoliuotai nuo kitų žmonių.
2007 metais ši klajoklių šeima apsistojo Naujojo Pietų Velso rajone, kur įsikūrė atokioje fermoje, galima sakyti prie pat miško. Vaikai ir toliau nelankė mokyklos, o suaugusieji šios šeimos nariai stengėsi kuo mažiau palaikyti bet kokius kontaktus su aplinkiniais. Todėl valdžios pareigūnams ir atsakingiems asmenims buvo sunku, o dažnai ir nepavykdavo jų atrasti.
Tais pačiais metais, netoli gyvenę žmonės atkreipė dėmesį į keistus vaikus, nuolat lindinčius krūmuose. Aplinkiniai nusprendė, kad reikia pranešti apie tai policijai ir galų gale pareigūnams pavyko aptikti Coltų šeimyną. Tuo metu namuose buvo penkios suaugusios moterys ir du vyrai. Paaiškėjo, kad visi jie – vienos šeimos broliai ir seserys. Be to, policininkai išsiaiškino, kad 53 metų Rhonda turėjo šešis vaikus. 52 metų Betty – 12, o 40 metų Martha – 5. Viena Betty dukterų Tammy turėjo du vaikus, o kita duktė 36 metų Raylene turėjo vieną vaiką. Tuo metu Coltų buvo 33 šeimos narių.
Kai policininkai atsidūrė šios šeimos gyvenamojoje vietoje, jie neteko žado. Jų „rezervacijos“ vietoje buvo keturios atskiros gyvenamosios patalpos: du nameliai ant ratų, dvi daržinės, kurių viduje buvo pastatytos palapinės. Gyvenamojoje zonoje iš vis nebuvo jokio tualeto. Todėl sprendžiant pagal kvapą, šeimos nariai atlikdavo gamtinius reikalus kur papuolė. Visur mėtėsi šiukšlės, nuorūkos ir stiklo šukės. Bet labiausiai policininkus pribloškė vaikai, kurie lakstė murzini ir nešvariais, niekada neskalbtais drabužiais. Be to, policininkai atkreipė dėmesį, kad jie atrodė neįprastai. Jų buvo kiek per žemai ausys, nesimetriniai veido bruožai ir labai žemas pagal jų amžių ūgis.
Po to atlikus tyrimus paaiškėjo, kad dauguma jų turi įgimtą inkstų ligą, glaukomą ir širdies ligas. Vieno apsilankymo metu vaiko teisių apsaugos tarnybos valdininkai griežtai nurodė tėvams pirmiausiai pašalinti trūkumus savo namuose. Tai yra, jie privalėjo įsirengti tualetą, taip pat išmokyti vaikus naudotis higienos priemonėmis. Svarbiausia, vaikai turėjo pradėti lankyti mokyklą. Bet vėl apsilankę po trijų mėnesių tarnybos darbuotojai pamatė, kad niekas nepasikeitė. Tada ir priėmė sprendimą 12 nepilnamečių Coltų vaikus paimti iš šeimos, kadangi jų sveikata jau buvo pavojuje. Tačiau atlikus DNR tyrimus, išaiškėjo ir stulbinanti paslaptis, kurią Coltų šeima slėpė daug metų.
Gyveno kaip atsiskyrėliai, vengdami bendrauti su aplinkiniais
Coltų šeimos istorija prasidėjo nuo Timo ir June‘os, kurių vienas mirė sulaukęs 66 metų, o ji – 53. Jie susipažino ir susituokė 1966 metais. Kurį laiko gyveno Naujojoje Zelandijoje, ten kur ir gimė, bet dėl kažkokių priežasčių vėliau jie persikėlė gyventi į Australiją. Tačiau klaidžiojo iš vienos valstijos į kitą, gyveno kaip atsiskyrėliai, vengdami bendrauti su aplinkiniais.
Kai specialistai pradėjo tyrinėti Coltų giminės genealogijos medį, jiems plaukai stojo piestu ant galvos. Taigi, Timas ir June turėjo 7 vaikus: 5 mergaites ir du berniukus. Jų vyresnioji duktė Rhonda turėjo šešis vaikus, Betty – 12, o Martha – 5. Betty duktė Tammy turėjo 2 vaikus, o Raylene – vieną. Taigi, apžvelgus atidžiai jų didelės šeimos medį, atsiveria kraupus vaizdas. Tai yra toje šeimoje nebuvo nei vieno pašalinio vyro. Tai yra ne jų šeimos narių. Ką tai reiškia? Kad visi Coltų šeimos vaikai yra kraujomaišos rezultatas. Tokią išvadą padarė teismo medicinos ekspertizės specialistai, atlikę visų šios šeimos narių DNR tyrimus. Specialistai taip pat išsiaiškino, kad, pavyzdžiui, dauguma Betty vaikų tėvas yra Betty tėvas. Kaip baisiai tai beskambėtų, bet jis buvo ir vienos savo anūkės Raylene vaiko tėvas. Taip pat paaiškėjo, kad ir kiti šeimos nariai – broliai Rodrygas ir Charlie turėjo lytinių santykių su savo seserimis Rhonda, Betty ir Martha ir yra kai kurių jų vaikų tėvai. O taip pat ir savo dukterėčių vaikų tėvai.
Žinoma, Coltų šeimos moterys kategoriškai neigė tai. Jos virtino, kad jų vaikų tėvai buvo vyrai, su kuriais jos palaikė trumpalaikius santykius arba tai buvo vienos nakties seksas. Bet DNR testai paneigė tai. Be to, tyrėjai išsiaiškino, kad buvo šioje šeimoje ir tokių vaikų, kurie paprasčiausiai neišgyveno. Mirė beveik iš karto po gimimo. Tiksliau, pareigūnams pavyko sužinoti tik du tokius atvejus, o kiek jų iš viso buvo neaišku. Žino nebent jie patys.
Beje šios šeimos genealoginio medžio viršūnėje esanti June Colt, nuo kurios ir prasidėjo šeimos giminė, taip pat brolio ir sesers kraujomaišos rezultatas.
Netrukus 8 suaugę Coltų šeimos nariai buvo suimti. Be pareikšto kraujomaišos kaltinimo, jiems buvo pateikti kaltinimai ir dėl lytinių santykių su nepilnametėmis. Tiesa, patys Coltai šio kaltinimo nesuprato, nes nuoširdžiai aiškino, kad lytiškai santykiauti tarpusavyje šeimos nariams buvo įprastas reikalas. Suprantama, jie ir negalėjo žinoti, kad tiek toje šalyje, tiek ir daugumoje kitų šalių lytiniai santykiai su šeimos nariais ar giminaičiais bei santuoka yra draudžiama įstatymu.
Baisiausia tai, kad kraujomaiša šioje šeimoje buvo ne tik įprastas dalykas, bet jos nariai sąmoningai taip elgėsi – neįsileido į savo šeimą nei vieno pašalinio žmogaus. Ir nuo mažumės mokė to savo vaikus – vertė lytiškai santykiauti vieniems su kitais.
Šios šeimos vaikai perduoti kitoms šeimoms, globėjams, kurie, reikia manyti, negailės pastangų ir sugebės pakeisti jų gyvenimo būdą ir įpročius.
Vytautė Jogailaitė
