sniegopilys.lt
Mažame Solsberio miestelyje Šiaurės Karolinoje gyveno dvi seserys: 15 metų Reesa ir 13 metų Jodie Trexler. Jų pasaulis buvo bendras miegamasis kukliame šeimos name: juoko ir nesibaigiančių svajonių rojus, rašo crimestories.com.
Augdamos mergaitės ėmė tolti viena nuo kitos
Reesa buvo tik dvejais metais vyresnė už Jodie, bet jaunesnės sesers akimis ji buvo daug vyresnė. Graži, patraukli ir populiari Reesa buvo kažkas, į ką jaunesnė sesuo žiūrėjo su pavydu. Ji buvo tokia sesuo, kuri visada pasiklodavo savo lovą ir viską sudėliodavo puikiai, kitaip nei sesers lova, kuri paprastai būdavo sujaukta ir netvarkinga. Tačiau augdamos mergaitės ėmė tolti viena nuo kitos.
Reesa tapo paaugle, susirado naujų draugų ir pasirinko savo kelią. Tuo tarpu Jodie ruošėsi eiti į vyresnę vidurinės mokyklos klasę ir išgyveno paauglystės sunkumus. Nepaisant pokyčių, jų ryšys išliko nepajudinamas, įsišaknijęs vaikystės prisiminimuose.
1984 metai birželio 15 d. Ši diena Trexlerių šeimoje prasidėjo kaip ir bet kuri kita. Abi seserys ką tik baigė valgyti pusryčius ir planavo, ką veiks visą savo dieną.
Merginos pakvietė savo draugus – Paulą ir Jimą. Paulas buvo kietas vaikinas iš Kalifornijos, važinėjęs riedlente ir mėgęs pankroką. Jimas buvo tiesiog žavus jaunuolis, turintis puikų humoro jausmą. Jis buvo be atsako įsimylėjęs Reesą, bet tai buvo nekalta, draugiška meilė.
Apie vidurdienį vaikinai ėmėsi savo reikalų, o Reesa nuėjo į gretimą namą pas senelius pažiūrėti mėgstamo serialo – tuo metu jai tai buvo įprastas užsiėmimas. O Jodie su draugais kalbėjosi telefonu.
Tada dar niekas nežinojo, kad šią dieną netrukus nutrauks tragedija, kuri pakeis ne vieno gyvenimą visam laikui.
Po kurio laiko senelis rėkdamas išbėgo iš namų, ir Jodie suprato, kad kažkas negerai. Ji net negalėjo įsivaizduoti, kas atsitiko.
Viršutiniame aukšte, miegamajame gulėjo negyva jos sesuo. Mergina buvo subadyta peiliu ir mirė.
Visur, prie namo, sulėkė policijos automobiliai.
Grįžusi mergaičių mama verandoje pamatė ašarojantį vyrą. Bijodama blogiausio, ji įbėgo į namus ir susidūrė su siaubingu vaizdu, kurio neturėtų matyti joks tėvas. Moteris išbėgo iš namo ir pasileido tekinomis, kol kojos pasidavė…
Mažą Solsberio miestelį sukrėtė ši neįsivaizduojama tragedija. Vasaros dienos ramybė baigėsi ir ją pakeitė košmaras, iš kurio dar ilgai niekas negalėjo pabusti.
Trexlerių namai, kadaise pilni džiaugsmingo dviejų seserų juoko, tapo tylūs ir liūdni. Jodie bandė suprasti, kas atsitiko jos seseriai. Prisiminimai apie laimingas dienas, praleistas kartu, dabar ją prislėgė. Tačiau tą liūdną laiką netrukus nutraukė netikėtas įvykis.
Bet niekas nepateikė galutinio atsakymo
Tiriant nusikaltimą vietos policija pradėjo įtarinėti Jodie nužudžiusi savo seserį. Kaltinimas sukrėtė ir taip sugniuždytą šeimą. Jie apraudojo vienos dukters netektį, o dabar teko susidurti su bauginančia mintimi, kad šiuo siaubingu nusikaltimu apkaltintas jų antrasis vaikas.
Laikui bėgant Reesos nužudymo tyrimas ėmė lėtėti.
Policija kalbėjosi su daugybe žmonių ir ištyrė daugybę įkalčių, bet niekas nepateikė galutinio atsakymo. Tai buvo tarsi bandymas išspręsti galvosūkį su trūkstamomis dalimis. Jodie atsidūrė sunkioje padėtyje. Nepaisant to, kad ji neturėjo svarių priežasčių įrodyti savo nekaltumą ir paaiškinti, kur buvo žmogžudystės metu, žmonės ją vis tiek laikė nusikaltėle.
Iš jaunos merginos buvo paimta daug mėginių, pavyzdžiui, nagų ir plaukų, kad būtų galima palyginti juos su rastais nusikaltimo vietoje. Jodie negalėjo suprasti, kodėl policija sutelkė dėmesį tik į ją. Dėl to tyrimas įstrigo kaip mašina giliame purve ir nepajudėjo į priekį.
Visi šie įtarinėjimai ir gandai tik padidino įtampą merginos ir mamos santykiuose. Jodie jautėsi taip, lyg mama netikėjo, kai pasakė, kad nieko blogo nepadarė.
Atrodė, kad mama mieliau klauso policijos ir miesto gyventojų, o ne savo dukters. Dėl ko galiausiai tarp jų kilo kivirčai ir nesusipratimai.
Kartą Jodie net pabėgo iš namų, sakydama, kad negrįš, kol mama nustos ją klausinėti ir įtarinėti. Įtampa tarp motinos ir dukros padidino Reesos netekties skausmą.
Bėgant dienoms, Jodie Trexler buvo nuolat stebima, o tai lėmė socialinę izoliaciją. Atrodė, kad miesto žmonės šalinosi jos, kaltindami ją dėl sesers nužudymo.
Suteikė naują posūkį dešimtmečius trukusiam tyrimui
Trys paaugliai, kurios buvo kartu su Reesa jos nužudymo dieną, nukentėjo nuo šio incidento ir po jo vykusio tyrimo. Vienas iš jų, Jimas, pradėjo piktnaudžiauti nelegaliomis medžiagomis, o tai lėmė ankstyvą jo mirtį. Kitas draugas Paulas prisipažino tapęs gandų auka ir tikėjo, kad Jodie dalyvavo jos sesers nužudyme.
Kelerius metus būdama įtariamąja, Jodie nusprendė imtis veiksmų į savo rankas.
2018 metų kovą ji susisiekė su populiariu pokalbių laidų vedėju daktaru Philu ir atliko testą poligrafu per nacionalinę televiziją.
Vėliau ji buvo pripažinta nekalta, o tai ir buvo lūžio taškas byloje.
Po Jodie Trexler pasirodymo televizijos laidoje, išaugus viešumui, vietos policijos vadovybė ėmė iš naujo nagrinėti šią „beviltišką“ bylą.
Vadovauti tyrimui buvo paskirtas detektyvas Travisas Schulenburgeris, policijos pajėgų naujokas. Jis pažvelgė į bylą šviežiu žvilgsniu, ištyręs naujus teismo medicinos įrodymus.
Kruopščiai tirdamas ir bendradarbiaudamas su nusikaltimų laboratorija, detektyvas Schulenburgeris atskleidė nepastebėtą DNR įkaltį.
Šis atradimas suteikė naujų vilčių šiai bylai ir nurodė galimą kelią į tiesos atskleidimą. Tai yra DNR tyrimas padėjo surasti kaltininką.
Tačiau įprastas DNR profilio palyginimas su nacionalinėmis duomenų bazėmis atvedė į aklavietę. Bet pareigūnas nenuleido rankų. Tyrimo grupė ėmėsi palyginti naujo šeimos DNR analizes.
Šis naujas požiūris apima šeimos narių DNR tyrimą, siekiant ieškoti galimų įtariamųjų.
Bendradarbiaudami su nevalstybine nusikalstamumo laboratorija, tyrėjai naudojo šį naujovišką metodą, kad nustatytų konkretų asmenį, kuris galėtų būti nusikaltėlis.
Visų nuostabai, atpažintas vyras nužudytos Reesos šeimai ir draugams pasirodė visiškai nepažįstamas, o tai suteikė naują posūkį dešimtmečius trukusiam tyrimui.
Po ilgus metus trukusių gandų ir įtarimų pagaliau buvo atskleistas vardas. Netoliese dirbęs Curtis Edwardas Blairas buvo pripažintas Reesos Trexler žudiku. Įdomu tai, kad Curtisas Blairas nepažinojo nei Reesos, nei jos šeimos.
Tačiau nusikaltėlio atpažinimo džiaugsmas buvo trumpas, kai šeima sužinojo, kad vyras mirė 2004 metais.
Daugelį metų įtarimų objektu tapusi Jodie jautė slegiantį neteisybės jausmą. Detektyvas Schulenburgeris buvo pasiryžęs pagaliau užbaigti bylą. Policija ekshumavo Blairo kūną ir patvirtino DNR atitiktį.
Šis galutinis patvirtinimas padėjo Jodie atsikratyti įtariamosios etiketės ir suteikė šiek tiek palengvėjimo jos šeimai.
Ir vis dėlto, šeima nepaliko karčiojo nusivylimo jausmo: tiek skausmo jiems atnešęs vyras išvengė žemiško teisingumo, o Reesa, kad ir kaip bebūtų liūdna, nebegrįš.
Socialinių tinklų nuotraukos, „YouTube“ stopkadrai
