Ženklai kapinėse: kaip neužsitraukti sau bėdų?

Kaip teisingai aplankyti kapines? Klausimas, keliantis nerimą daugeliui mirusių žmonių artimųjų.

Pasirodo, senais laikais buvo gajūs prietarai, kurių laikėsi mūsų protėviai. Tradiciškai daugelis prietarų siejami su kapinėmis, kurie, beje, nėra be pagrindo. Ženklai kapinėse gali įspėti apie gresiantį pavojų, todėl palaidojus artimąjį, reikia lankyti itin atsargiai. O su amžinojo poilsio vietose matomais ženklais reikia elgtis atsargiai, rašo mystic-world.ru.

 

Su mirusiais artimaisiais reikia dalytis, bet ne skųstis

Visų pirma, reikia atsiminti – jokiu būdu negalima trukdyti mirusiųjų, tai gali sukelti neigiamas pasekmes. Taip pat neturėtumėte ateiti pas juos tuščiomis rankomis, atsineškite saldumynų, kuriuos paliksite prie kapo.

Kad nelaimės ir negandos iš kapinių „nepasiektų“ jūsų namų, ekstrasensai pataria laikytis paprastų elgesio taisyklių. „Pats pirmas dalykas yra tai, kad reikia žinoti, kaip elgtis kapinėse, kad nepaliktumėte ten savo sėkmės, laimės, o svarbiausia – „nepasigautumėte“ įvairių ligų. Taigi, į

kapines reikia įeiti išskėstomis rankomis. O jei nešate krepšį, jo delne nelaikykite. Jis turi būti pakabintas ant rankos, kad visi rankos pirštai būtų atviri ir matomi“, – sakė ekstrasensas Aleksandras Žukovas.

Anot jo, taip daroma tam, kad nieko nesiimtumėte su savimi, tik tai, kas šiandien yra jūsų gyvenime svarbu.

Tuo pačiu metu neturėtume pamiršti, ką galima ir ko negalima palikti kapinių poilsio vietose. Galite pasidalinti savo patirtimi su mirusiais artimaisiais, bet ne skųstis, o būtent dalytis. Tačiau žodžiai neturėtų sukelti pavydo ar per didelio gailesčio: abiem atvejais mirusieji gali jus „pasiimti“ pas save.

„Atsiminkite, kad galite leisti sau būti atviram tik su giminaičiu, kuriuo pasitikėjote visą gyvenimą ir su kuriuo buvote artimi, – įspėjo ekstrasensas.

Jo teigimu, yra toks ženklas: ką gero pasakysi prie kapo, tas ir liks ant jo. O tokia frazė kaip antai: „Aš jaučiuosi taip blogai, noriu mirti…“, – gali tapti lemtinga. Kapinių dvasios gali tai vertinti kaip raginimą veikti. Be to, nereikėtų pamiršti, kad ne visi gali pasikalbėti su mirusiaisiais, ateiti į kapines.

„Aš iš karto pasakysiu – nėščios moterys į kapines neįleidžiamos! Nei per laidotuves. Kadangi gali įvykti šie įvykiai: mirusiųjų sielos pasiims dar negimusio kūdikio sielą, kažkieno siela gali apsigyventi negimusiame kūdikyje“, – patikino A. Žukovas.

Jo tvirtinimu, šis ženklas išlieka ilgą laiką ir būna susijęs su kūdikių mirtingumu ir sunkių nėščių moterų gimdymo pavojumi. Nors dabar šis ženklas ir nėra toks aktualus, bet vis tiek reikia elgtis su juo protingai.

Jei nėščiajai reikia atsisveikinti su velioniu ar aplankyti artimųjų kapus, tuomet ji turėtų apsirengti raudonu drabužiu, užsirišti ant rankos raudoną siūlą arba laikyti kišenėje raudono audinio skiautę.

„Ir jokiu būdu negalima į kapines vestis vaikų iki 12 metų. Tai labai pavojinga vaiko sveikatai ir jo ateičiai. Mat tokiu būdu jūs galite visiškai pakeisti vaiko likimą! Mistiniu požiūriu vaikų aura yra labai silpna, todėl jiems sunku apsisaugoti nuo neigiamos energijos prasiskverbimo“, – įspėjo ekstrasensas.

Anot jo, palaidojus žmogų nepatartina tuo pačiu metu aplankyti kitų netoliese palaidotų žmonių kapus. Pažeidus bent vieną iš taisyklių, galite pritraukti daug neigiamos informacijos.

 

Neigiamas poveikis tenka  sveikatai

Be jokios abejonės, paskutinės pagarbos atidavimas mirusiajam ir jo atminimo pagerbimas dalyvaujant laidotuvėse yra visuomenės nustatytų moralinių ir etinių normų rodiklis.

Kapinės – ypatinga vieta. Jos „sujungia“ gyvųjų ir mirusiųjų pasaulį. Todėl būtina  kapinėse elgtis pagarbiai ir laikytis tam tikrų ženklų bei elgesio taisyklių, kad nesudrumstumėte mirusiojo ramybę ir netektų „susimokėti“ už savo nepagarbą.

Kita vertus, kapinių lankymui reikia kruopščiai pasiruošti, ypatingą dėmesį skiriant savo aprangai. Tradicinės spalvos yra balta ir juoda. Juoda yra tinkamiausia kapinių spalva, nes ji laikoma gedulo spalva, simbolizuojančia sielvartą. Jei jūsų garderobe nėra tinkamų spalvų, rinkitės prislopintų tonų drabužius.

Nepriimtina vaikščioti po kapines su atviromis basutėmis ar aukštakulniais batais. Kapinės – tai vieta, kur kaupiasi „negyva“ energija, žemė jos ypač prisotinta. Yra toks posakis: mirusieji traukia gyvuosius. Tai galima vertinti kaip įspėjimą – kapinių gruntas, susilietus su plika oda, neigiamai veikia žmogų. Visų pirma, neigiamas poveikis tenka jo sveikatai.

Prieš pietus geriau aplankyti mirusius giminaičius, antraip po pietų dvasios lankytojus gali apgauti.

Taip pat negalima piktai kalbėti kapinėse. Apskritai, viskas, kas bloga pasakoma kapinėse, krenta ant kalbančiojo pečių. Čia net negali būti kitų variantų. Kapinėse reikia būti ypač atidiems tiek savo kalbomis, tiek ir savo poelgiais. Apskritai, būnant kapinėse, reikia būti labai atsargiems. Dėmesingumas ir mandagumas yra savybės, kurias mirusysis labai vertina. Tai yra pati mintis, kad po mirties gyvenimas nesibaigia, turi ypatingą prasmę. Todėl būtina parodyti pagarbą tiems, kurie jau iškeliavo Anapilin, kitaip jie gali nubausti.

Jei atnešite ant kapo gėlių puokštę, nepamirškite, kad turi būti porinis gėlių skaičius, kaip ir per laidotuves. Išmetant nuvytusias gėles reikėtų jas pakeisti naujomis ir paaiškinti mirusiajam, kodėl tai daroma.

O jei sodindami gėles ar kasdami prie kapo radote kokių nors keistų daiktų, turite juos išnešti iš kapinių ir išmesti. Idealiu atveju sudeginkite, stengdamiesi nepakliūti į dūmus.

Daiktus ant kapų galėjo būrėjai, norėdami pakenkti žmogui. Todėl pasiėmęs tokį daiktą, žmogus dalį žalos prisiima sau.

Per Mirusiųjų pagarbos dieną, Vėlines įprasta ateiti į kapines prisiminti artimųjų ir draugų.

Kapinėse kaupiasi neigiama energija, ši vieta nepalanki linksmybėms, žmonės čia ateina norėdami atiduoti pagarbą mirusiems artimiesiems.

Laidotuvių puota kapinėse siekia pagonybės laikus, kai ant piliakalnių po laidojimo būdavo atliekamos laidotuvių apeigos. Krikščionybė nepalaiko pagoniškų tradicijų. Nors diskusijos apie šį paprotį tarp bažnyčios teoretikų tebevyksta iki šiol.

Geriau duoti išmaldą vargšams, užsakyti mirusiojo atminimo ceremoniją – toks mirusiųjų pagerbimo būdas yra priimtinesnis ir dvasiškai naudingesnis.

 

Paminklas ar kryžius niekada nenukrenta be priežasties

Apie kapines yra daug ženklų. Netgi prietarams abejingi žmonės stengiasi jų laikytis. Būtent tokia ši vieta yra. Niekas nežino, ką gali atnešti mirusiųjų pasaulis, todėl geriau atkreipti dėmesį į ženklus.

1. Kapų išniekintojų, kapinių vagių laukia liūdna ateitis, nes juos persekioja piktas likimas.
2. Suklupti kapinėse nėra gerai. Dar blogiau yra parkristi. Ženklai pataria nedelsiant išeiti iš kapinių, nusiprausti šventu vandeniu, persižegnoti ir tris kartus perskaityti Viešpaties maldą.
3. Patikėkite, jūsų sielai nesvarbu, kur atsimenate mirusį žmogų – kapinėse ar pokalbyje su šeima. Svarbiausia, kad esate nuoširdus ir kad šie prisiminimai turėtų lengvą, malonų atspalvį.
4. Kaip jau minėta, gyvuoja prietaras, kad kapinėse negalima kalbėti apie savo gyvenimo sėkmes ir pasiekimus, kad nepaliktumėte visko č
5. Kapinėse taip pat negalima skaičiuoti pinigų, kitaip galite jų nebeturėti. Jei kupiūra išimama iš piniginės ar net nukrenta ant žemės, ją reikia palikti ant giminaičio ar bendrapavardžio kapo, kad atsipirktų galimas skurdas ir priešlaikinė mirtis.
6. Iš esmės bet koks daiktas, nukritęs ant kapinių žemės, nebepriklauso jo gyvam savininkui. Jūs neturėtumėte jo pasiimti. Jei daiktas tikrai reikalingas, reikia palikti auką velioniui.
7. Jokiu būdu neneškite į namus iš kapinių daiktų. Tai pakenks tam, kuris paėmė daiktus, ir žmonėms, kurie juos naudojo. Žodžiu, neimkite nieko iš kapinių ir nesineškite į namus, kad ir koks vertingas daiktas būtų. Pagal ženklus, tai atimate iš mirusiųjų, kurie gali nubausti bėdomis ir ligomis. Šis daiktas gali pakenkti ne tik asmeniui, kuris parsivežė šį daiktą iš kapinių namo, bet ir bet kuriam kitam asmeniui, kuris jį pasiima.
8. Nosinės su ašaromis taip pat išmetamos per laidotuves, Iš kapinių jos neišnešamos!
9. Nesifotografuokite kapinėse. Nuotraukoje būsite apsuptas neigiamos energijos, ir kas žino, kaip tai paveiks jūsų likimą.

Be to, fotografuodamiesi daugybės kapų fone įamžinate nematomą mirusiųjų ir anapusinių būtybių dvasių pasaulį, kuris vėliau gali lengvai atsidurti jūsų namuose.

10. Paminklas ar kryžius niekada nenukrenta be priežasties. Vadinasi, velionio siela neatliko jam svarbių užduočių, kažkas ją vargina.

 

Visada iš kapinių išeikite taip, kaip atėjote

Yra ir užmirštų, pasenusių ženklų, kuriais tikima, bet kurių šiuolaikinė moralė dar nepasiekė. Taigi, ženklas apie sulaužytą antkapį a priori negali pažadėti nieko malonaus. Jei paminklas sunyko be žmogaus įsikišimo, nenukentėjo nuo vandalų ir plėšikų, tai artimiausiu metu velionio šeimoje bus dar vienos laidotuvės.

Nesvarbu, kokią žalą palaidojimo vieta gavo: ar tiesiog nulūžo kryžius, ar įskilo antkapis ar pats postamentas, ar nuslūgo žemė ir susiformavo gili duobė – kiekvienas pokytis čia gulinčiojo artimiesiems kelia grėsmę. Į ką kitą kartą žiūrės mirtis su dalgiu, galite išsiaiškinti, iš kurios pusės žemė įgriuvo. Jei pietinės pusės – vyras mirs,  jei šiaurinė pusė įgriuvo – moteris mirs, rytinis kraštas įgriuvo – mirs pagyvenęs šeimos narys, o jei vakarinėje pusėje kapo žemė įgriuvo – mirtis paims mažą vaiką. Jūsų dėmesiui dar keli ženklai, kuriuos verta įsidėmėti.

1. Savižudybes galima prisiminti tik tada, kai paukštis baksnoja ant jų kapų išbarstytus grūdus. Ant savižudžio kapo užbarstomi keli kviečių grūdai ir jie stebimi iš tolo: jei paukštis tų grūdų nenuskabo, tai velionio nereikia prisiminti, nebent per Visų Šventųjų dieną.
2. Jei žinote, kad lankysitės kapinėse, pasiimkite vandens, o išeidami būtinai nusiplaukite rankas ir veidą, kad pašalintumėte neigiamą energiją.
3. Nereikėtų gerti vandens, tekančio iš kapinių teritorijoje esančios vandentiekio sistemos. Jis naudojamas tik kapams ir paminklams valyti. Prieš apsilankydami kapinėse, namuose turėtumėte pasirūpinti geriamuoju vandeniu.
4. Išvykdami įsitikinkite, kad kapinėse jokiu būdu nieko nepamiršite, pamiršti daiktai sugadinami.
5. Visada iš kapinių išeikite taip, kaip atė Tačiau lankantis pas velionį geriau rinktis skirtingus kelius, bent jau apvažiuoti savo gatvę ir į namus eiti iš kitos pusės.
6. Išeinant iš kapinių negalite grįžti atgal, net jei esate iškviestas ar pašauktas. Manoma, kad mirusios sielos klaidžioja tarp kapų ir nesuvokia, kad joms nebeliko vietos gyvųjų pasaulyje. Kai žmogus atsisuka, mirusioji siela gali tai suvokti kaip kvietimą sekti gyvą žmogų. Dėl to kapavietės lankytojas į savo namus atsives mirusį žmogų, o tai gali pridaryti daug rūpesčių namo gyventojams.
7. Be to, ženklai byloja, kad po apsilankymo kapinėse svarbu gerai nusivalyti kojas, kad į namus neatsineštų kapinių žemės. Ši žemė gali sukelti daug sveikatos problemų, kadangi ji skleidžia blogą energiją.
8. Išėjus iš kapinių ir grįžus namo, svarbu tinkamai sušildyti rankas (net jei jos nesušalusios) – palaikykite jas karštame vandenyje ar virš Bažnytinę žvakę geriausia uždegti degtukais ir ant jos pašildyti rankas. Padėkite delnus kuo arčiau žvakės ugnies. Po to žvakė negali būti užpūsta, atsargiai užgesinkite ją pirštais. Tai daroma tam, kad neįneštumėte mirties į namus, neužtemptumėte jos ant savęs ar nesusirgtumėte.
9. Po laidotuvių negalima nieko aplankyti – taip atnešite mirtį į asmens, kurį aplankėte, namus. Tačiau prieš grįžtant namo patartina sustoti kur nors viešoje vietoje.
10. Jau seniai žinoma, kad mirusieji informaciją geba perduoti per įvairius gyvūnus: paukščius, kates, šunis. Ne veltui senais laikais paukščiai buvo laikomi žmonių kūnus praradusių sielų įsikūnijimu.

 

Tai tiesiog kažkieno dvasia atėjo pažvelgti į naują draugą

Tačiau virš kapinių ar namo, kuriame guli negyvas, skraidantys paukščiai nėra tokie pavojingi kaip katė. Augintiniai turi būti nedelsiant pašalinti ir izoliuoti, kad velionio dvasia nepersikeltų į jo augintinį.

11. Jei katė guli ant kapo ar vaikšto šalia, greičiau palikite šią vietą – greičiausiai ten yra stipri anomali zona, naikinanti žmogaus aurą. Jei katė juoda, tai galbūt ragana išėjo pasivaikščioti, o gal tai skubanti nusidėjėlio siela. Balta katė – teisingo žmogaus, kuris nebaigė savo kelionės žemėje, siela, įspėja apie gresiantį pavojų ar ligą. Jei katė ką tik praslydo pro jus kapinėse – būkite tikri – tai tiesiog kažkieno dvasia atėjo pažvelgti į naują draugą. Tai yra į tą, kuris yra laidojamas. Bet kokiu atveju elkitės su kate pagarbiai – nemuškite ir nevarykite, geriau atitraukite jos dėmesį nuo savęs (jei ji jus sekė) kokia nors dovana.
12. Geras ženklas į kitą pasaulį išėjusiam žmogui ir jo artimiesiems – ruošiamame kape rasti seną, ankstesnį palaidojimą su nepažeistais kaulais. Senovės tikėjimas sako, kad mirusysis suras paguodą pomirtiniame gyvenime ir netrukdys savo artimiesiems, pasirodydamas jiems sapnuose ar haliucinacijose.
13. Daugybė ženklų ir prietarų kapinėse esantiems žmonėms kupini paslapčių, kurias jiems nori perteikti mirusiųjų sielos. Galbūt matėte artimo žmogaus laidojimo ceremonijoje, kaip astralinis kūnas palieka kūnišką apvalkalą, kuris tapo nereikalingas. Tai atsitinka tuo metu, kai pirmoji sauja žemių paliečia karsto dangtį. Pagal ženklą – siela ima arba juoktis, arba verkti, liūdėti.
14. Kapinės turėtų būti į pietus nuo bažnyčios: šiaurinėje pusėje laidojami tik savižudžiai ir kūdikiai.
15. Kapai turėtų būti iškasami kryptimi iš rytų į vakarus, o karstas su kūnu paguldytas kojomis į rytus. Pasak legendos, kad būtų lengviau atsikelti Paskutiniojo Teismo dieną.

Net jei netikite ženklais, neturėtumėte pažeisti sielvarto vietų lankymo etikos… Visi ritualai, susiję su mirusiuoju, atsirado ne veltui ir ne veltui žmonės puoselėja savo tradicijas.