
Lesterio universiteto (JK) mokslininkai, bendradarbiaudami su Lenkijos ir Japonijos ekspertais, žmogaus smegenyse atrado naują cheminį ryšį, atsakingą už organizmo reakciją į stresą, rašo Science Daily.
Trijų šalių mokslininkų komanda paskelbė proveržį, norint suprasti smegenų reakciją į stresinius ir trauminius įvykius. Mokslininkų teigimu, apie 20 proc. žmonių bent kartą gyvenime patiria kažkokį psichikos sutrikimą, kuris pasireiškia vienokiu ar kitokiu elgesiu. O stresinių situacijų skaičius kiekvieno žmogaus gyvenime sudaro iš viso net 30 proc.
„Su stresu susiję sutrikimai paveikia didelę dalį gyventojų ir daro didelę įtaką žmonių gyvenimui. Tačiau, nepaisant to, kad dauguma žmonių patiria nemalonių įvykių, tik nedaugelis dėl to patiria psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija, nepagrįstas nerimas, potrauminio streso sindromas“, – sakė Lesterio universiteto komandos vadovas Robertas Powlakas.
Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad už emocijas atsakingas smegenų centras reaguoja į stresą padidindamas tam tikro baltymo – neurospino – kiekį. Tai sukelia daugybę cheminių reakcijų, kurios savo ruožtu priverčia emocinį centrą aktyviau veikti. Šio proceso atradimas leido mokslininkams ištirti žmogaus organizmo reakciją į stresines situacijas ląstelių lygiu.
Siekdami įrodyti neurospino poveikio smegenims svarbą, mokslininkai atliko daugybę eksperimentų su pelėmis. Paaiškėjo, kad tie eksperimento subjektai, kurie mokslininkų įtakoje patyrė stresinę situaciją, vėliau jos pasikartojimo išvengė. Tai, pasak ekspertų, buvo streso elgesio pasekmės. Antrosios tyrimo dalies rezultatai tik sustiprino mokslininkų pasitikėjimą: kai buvo užblokuotas pelių smegenų gaminamas neurospinas, pelės elgėsi taip pat, kaip ir prieš joms stresą sukėlusį įvykį.