Saugus eismas: morgo darbuotojų pasakojimai apie baisiausias motociklų avarijas (vaizdo įrašas)

Kasmet motociklininkų apsauginė įranga tampa vis tobulesnė, tačiau net ir ji ne visada gelbsti nuo mirties. Jei tikėti kelių policijos statistika, motociklininkai keliuose žūsta apie 15-20 proc. dažniau nei vairuotojai, ir tai nenuostabu, atsižvelgiant į šios transporto rūšies specifiką.  Kalbėjomės su vieno iš Maskvos morgų darbuotojais, taip pat su buvusiu ligoninės sanitaru, kurie papasakojo apie žuvusius ir sužeistus po avarijos, kurioje nukentėjo motociklininkai. Visos aprašytos istorijos vyko Maskvoje. Dėl etinių priežasčių nenurodome nei liudininkų pavardžių, nei staigų pavadinimų, rašo somanyhorses.ru.

Išgyventi nebuvo jokios vilties

„Tą dieną pas mus buvo atgabenti keli žmonės, vienas iš jų buvo jaunas vaikinas, patyręs motociklo avariją. Kitas sanitaras man pasakė, kad nukentėjusysis buvo be šalmo, todėl patyrė labai rimtą galvos traumą. Prisimenu tą jaunuolį: jis gulėjo nejudėdamas ant metalinio stulpo, ir aš net ne iš karto supratau, kas iš tikrųjų atsitiko. Bet kai priėjau arčiau, viskas tapo aišku: jo kaukolė buvo įskilusi, o pro plyšį smegenys jau pradėjo tekėti ant asfalto. Tačiau baisiausia buvo tai, kad jo akys liko atviros ir jis toliau kvėpavo, nors jo išgelbėti buvo neįmanoma.

Visi supratome, kad jis labai greitai mirs, bet aš negalėjau nuvežti žmogaus, kuris toliau kvėpuoja, į morgą. Tai buvo baisus momentas: vis dar prisimenu jo veidą ir tuščias akis. Visa tai truko apie 15 minučių, jau spėjome susisiekti su artimaisiais. Neaišku, ką tokioje situacijoje reikėjo jiems pasakyti: „Jūsų sūnus dar gyvas, bet dar pora minučių ir jis iškeliaus į kitą pasaulį, tad galite jau skambinti į laidojimo namus“, – dalijosi nelaimės  įspūdžiais ligoninės sanitaras.

„Ir čia kita istorija: tuo metu beveik metus dirbau sanitaru ir nebuvau matęs pakankamai traumų, ypač tarp motociklininkų. 90-ųjų pabaigoje daugelis apskritai nepaisė taisyklių ir motociklo techninio stovio. Tas motociklininkas važiavo keliu, kur buvo kažkokių problemų su apšvietimu: arba užgeso gatvės lempa, arba dar kažkas. Dabar sunku pasakyti, bet, matyt, jis nepamatė akmens ir su  motociklu nukrito ant šono. Greitis buvo didelis, o transporto priemonė jį tempė dar dešimt metrų, gal ir daugiau. Jei būtų išmestas, gal ir būtų išgyvenęs, bet kartu su motociklu jį „nutempė“ asfaltu. Dėl to visa dešinė koja buvo iki kaulo nubrozdinta. Kai jį atvežė, jis buvo be sąmonės. Gydytojai bandė kažkaip padėti, bet jis neteko daug kraujo, todėl išgyventi nebuvo jokios vilties.

Kaip vėliau paaiškėjo, vaikinas buvo iš gana pasiturinčios  šeimos, neseniai buvo vedęs. Į ligoninę atvyko  jo žmona ir tėvai. Baisu pagalvoti, kaip jie išgyveno vienturčio sūnaus mirtį. Nors nebedirbu sanitaru, bet pakankamai mačiau avarijos pasekmes. Pavyzdžiui, nors ir tuščioje gatvėje, bet važiuoja per raudoną šviesoforo signalą“.

Anot morgo darbuotojo, motociklininkai retai atvežami į morgą iškart po avarijos. Dažniausiai po nelaimingo atsitikimo jie patenka į ligoninę, nes, laimei, mirčių nėra tiek daug, nors jų vis tiek pasitaiko nemažai. „Šis incidentas įvyko daugiau nei prieš dešimt metų, todėl dabar man sunku prisiminti visas to įvykio detales. Į mūsų morgą po avarijos buvo atvežtas motociklininkas, su šalmu ir pilna apranga. Bet kai nuėmėme šalmą, kuris būtų buvęs praktiškai nepažeistas, paaiškėjo, kad po juo buvo suskilusi kaukolė, – pasakojo morgo sanitaras. –  Jei atmintis manęs neapgauna, tai įvyko vasarą, todėl tragedijos negalima priskirti slidžiam keliui ar blogoms oro sąlygoms.

Ši sritis pasirodo esanti viena pavojingiausių

Greičiausiai  motociklininkas  dideliu greičiu persirikiavo  ir nesuvaldė motociklo. Dešinėje eismo juostoje jis stačia galva įskriejo į kelkraštį ir žuvo akimirksniu, nes greitis buvo kažkoks fenomenalus: beveik įsitikinęs, kad jis viršijo 200 km/val. Žinoma, tai nebuvo vienintelė trauma: vyrui lūžo koja ir kaklas. Tokiu greičiu krentant nuo motociklo vien galvos susižaloti neįmanoma“.

Bet kokiu atveju šalmas turi būti dėvimas, nors, kaip rodo praktika, net ir jis ne visada garantuoja išlikimą. Bet tai gerokai padidina tikimybę.  Problema yra didžiulis greitis, kai bet koks smūgis gali tapti mirtinas.

„Iš mano praktikos, o morguose dirbu jau beveik 20 metų, dažniausiai motociklininkų traumos yra galvos smegenų ir kaklo bei stuburo lūžiai. Speciali kaklo apsauga dar nėra tokia įprasta, todėl ši sritis pasirodo esanti viena pavojingiausių ir labiausiai pažeidžiamų. Be to, krintant labai dažnai pažeidžiamos rankos ir raktikauliai, – teigė morgo pataloganatomas.

Apskritai sužalojimus, kurie ilgainiui baigiasi mirtimi, galima palyginti su traumomis, kurias žmogus patiria nukritęs iš didelio aukščio: aortos plyšimas, vidinis kraujavimas, galvos smegenų traumos, intracerebrinės hematomos, galūnių lūžiai ir panašiai.

„Esu susidūręs su lytinių organų sužalojimais, kurie atsiranda, jei žmogus važiavo motociklu su išsikišusiu baku. Dėl didelių plyšimų tarpvietėje kartais ne iš karto nustatoma, kokios lyties žmogus buvo. Kartą mums buvo atvežtas lavonas po labai rimtos avarijos, kai stiprus smūgis buvo tiesiai į kirkšnies sritį. Tiesiogine prasme šioje vietoje liko kruvina masė, todėl iš karto nenustatėme, kad velionis yra vyras. Tačiau toks atvejis veikiau išimtis“, –  sakė patologijos ekspertas.

Nors ir gana retai tarp motociklų avarijos dalyvių pasitaiko neblaivių, tačiau motorolerių savininkai dažnai nusideda šiuo blogu įpročiu. Kai kas perka mopedus būtent tam, kad galėtų išgėrę vairuoti.

O būdami girti nuolat nesuvaldo savo transporto priemonių. Bet mirtys nėra tokios dažnos, nes motorolerių greitis, palyginti, būna mažas. „Nepamenu, kad į mūsų morgą iš karto būtų atvežti du žuvę žmonės, kurie važiuotų tuo pačiu motociklu. Tai natūralu, ir aš pats, kaip buvęs motociklininkas, sakau: kai važiuoji ne vienas, tada atsargumas turėtų būti  šimtą kartų didesnis, nes esi atsakingas ne tik už savo, bet ir už kito žmogaus gyvybę. Bet kokiu atveju, sėdant ant motociklo, labai svarbu nepamiršti, kad tai yra padidinto pavojaus transportas. Todėl reikia visą laiką būti kiek įmanoma atidesniam ir susikaupusiam, stebėti kelią, atsižvelgti į oro ir kelio sąlygas. Tai vienintelis būdas sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką“, – sakė specialistas.

Įspėjame: vaizdo įrašuose girdėti necenzūrinė leksika.

„YouTube“ vaizdo įrašas