sniegopilys.lt
Tarkime, jūs gyvenate nuo algos iki algos, tačiau net ir padidėjus pajamoms, vis tiek jų neužtenka pragyventi iki mėnesio pabaigos. Turite nuolat skolintis iš draugų. Kaip nustoti išlaidauti, prarasti pinigus ir pradėti taupyti?
- Nenoras rinktis
Tiesą sakant, mes ne taip dažnai pasveriame savo pirkinius. Galvoje jau turime nusistovėjusias schemas, kurių laikantis ir skiriame pinigų sumokėti komunalinius mokesčius, maistui ir pramogoms. O šių išlaidų praktiškai neperžiūrime metų metus. Jeigu padidėja atlyginimas, tai tiesiog pradedame pirkti viską daugiau. Todėl labai pravartu būtų, jei susidarytumėte vieną aiškų planą, traktuotumėte jį kaip verslą, išskirtumėte tokį dalyką kaip „investavimas į save“, į savo tobulėjimą, kuris ateityje gali leisti dar labiau padidinti pajamas.
Kas atsitiks, jei daug pirkinių būtų iš anksto apgalvoti, pasverti ir palyginti? Už tą pačią sumą pinigų būtų galima sau leisti visiškai kitokį pirkinių krepšelį. Visada verta pagalvoti, ar pirkinys apskritai yra pelningas, ar ne. Galime pateikti ne vieną pavyzdį daugeliui prekybos centrų, kur rinkodaros specialistai sėkmingai naudojasi nuolaidų sistema. Pavyzdžiui, daiktas parduodamas su 50 proc. nuolaida, o šalia esančioje parduotuvėje toks pat daiktas be nuolaidos yra pigesnis ir dar geresnis.
- Noriu čia ir dabar
Tiesą sakant, tai yra labiausiai paplitusi praktika. Kodėl žmonės ima paskolas? Nes įgyvendinama jų svajonė ar troškimas turėti geidžiamą daiktą čia ir dabar. Ir nesvarbu, kad po 20 metų permoka sudarys dvi ar net tris šio daikto kainas. Daug svarbiau, kad jau dabar galiu įsikelti į butą ar vairuoti mašiną.
Tokie žmonės galvoja: „Nežinau, kaip sutaupyti“, bet be jokios sąžinės graužaties kas mėnesį skiria apvalią sumą bankui. Tai prioritetų ir įpročio formavimo reikalas, nes visko galima išmokti. Jei yra tikslas ir motyvacija, tada viskas įmanoma.
Mes sakome sau, kad gyvename vieną kartą, sunkiai dirbome ir uždirbome šiuos pinigus, todėl dabar galime ramia širdimi juos išleisti sau. Tačiau vien nesugebėjimas suplanuoti šių išlaidų dažnai lemia minusą ir finansinę spragą biudžete.
- Apsipirkimas kaip išeitis iš problemų
Yra žmonių, kurie uždirba gana neblogas sumas, bet tuo pačiu jie labai lengvai juos palieka parduotuvėse. Kai tik atsiranda vadinamieji „laisvi pinigai“, mes jų ne atidedame, o einame išleisti. Pavyzdžiui, nesunkiai išsiskiriame su beveik kone puse atlyginimu, nusipirkę kelias poras batų ir drabužių. Nors jie gal visai ir nereikalingi.
Tokie neapgalvoti ir skuboti veiksmai suteikia žmogui teigiamų emocijų, pakelia nuotaiką ir jis jaučiasi gerai. Vaizdžiai kalbant, jis nusiperka sau dalelę gražaus gyvenimo.
Ir jų negalima smerkti, nes jis pats uždirbo pinigus ir pats juos išleido. Tačiau jei neplanuosite savo pirkinių, net ir nedidelių, tuomet tikrai bus sunku sutaupyti reikiamą sumą kažkam svarbiam. Todėl pirmiausiai paklauskite savęs: ar tikrai man visų šitų daiktų reikia, ar galiu apsieiti be jų? Tiesiog paanalizuokite kaip dažnai juos nešiojate. Juk dažniausiai visi šie malonumai praeina per kelias dienas. Todėl nenaudokite apsipirkimo kaip asmeninės terapijos. Išmokite priimti tas pačias emocijas, bet kažkaip kitaip: daugiau bendraukite su artimaisiais, pasivaikščiokite po parką, išvykite kur nors už miesto, į gamtą. Juk turtingas ne tas, kuris daugiau išleidžia, o tas, kuris uždirba ir išleidžia mažiau, nei uždirba.
