sniegopilys.lt
Vokietijos mokslininkai, neurobiologai ištyrė ryšį tarp tam tikrų genų pokyčių, smegenų žievės apimties ir vaikų matematinių gebėjimų. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „PLOS Biology“.
Naudojo genotipų nustatymo ir smegenų vaizdavimo metodus
Žinoma, kad matematika yra paveldima ir susijusi su keliais genais, kurie smegenyse ekspresuoja baltymus. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, kaip šie genai veikia smegenų vystymąsi ir kiek jų kitimas yra kritinis ankstyvosios matematikos raidai.
Norėdami užpildyti šią spragą, Maxo Plancko žmogaus ir smegenų kognityvinių tyrimų instituto mokslininkai, vadovaujami neuropsichologo Michaelo Skeide‘o, kartu su kolegomis iš Leipcigo universiteto ir Halle-Wittenbergo Martyno Lutherio universiteto atliko smegenų žievės tūrio tyrimą. Jis buvo atliktas tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurių tėvai norėjo numatyti savo atžalų matematinius gebėjimus vidurinėje mokykloje.
Iš pradžių tyrime dalyvavo 178 paprasti vaikai nuo trejų iki šešerių metų, neturintys specialaus matematinio pagrindo. Tada, praėjus keleriems metams, mokslininkai palygino išvadas su matematikos testų rezultatais, kai šie vaikai jau buvo nuo septynerių iki devynerių metų.
Mokslininkai naudojo genotipų nustatymo ir smegenų vaizdavimo metodus, naudodami magnetinio rezonanso vaizdą. Jie išanalizavo 18 vieno nukleotido polimorfizmo genetinių variantų, turinčių įtakos DNR blokui, talpinančiam dešimt genų ir kurie ankstesniuose tyrimuose buvo nustatyti kaip atsakingi už vaikų matematinius gebėjimus.
Geno nulemti anatominiai skirtumai susidaro labai ankstyvame amžiuje
Tada mokslininkai ištyrė šių variantų ir vaikų smegenų nervų ląstelių kūno apimties santykį. Galiausiai nustatė smegenų sritis, kuriose pilkosios medžiagos tūris koreliuoja su matematikos testų rezultatais.
Taigi, mokslininkai nustatė, kad ROBO1 genas reguliuoja prenatalinį smegenų nervinio audinio sluoksnio augimą ir pilkosios medžiagos tūrį dešinėje parietalinėje žievėje, smegenų srityje, atliekančioje pagrindinį vaidmenį formuojant kiekį ir duomenų apdorojimo sistemų kūrimą.
Tyrėjai nustatė, kad šio geno nulemti anatominiai skirtumai susidaro labai ankstyvame amžiuje ir nuo septynerių iki devynerių metų jau akivaizdžiai pasireiškia atliekant matematikos užduotis bei testus. Taigi, paaiškėjo, kad pagrindinis kiekybinės duomenų apdorojimo sistemos genetinis komponentas susijęs su ankstyva parietalinės žievės raida.
Autoriai mano, kad tiriant mažų vaikų genetines ROBO1 variacijas ir dešiniojo parietalinio žievės tūrį, galima tiksliai numatyti jų matematinius sugebėjimus ateityje.
