Istorijoje nėra nei vienos civilizacijos, karalystės ar imperijos, kuri valstybės simboliuose naudotų purpurinį atspalvį. "Google" nuotrauka

Jungtinių Tautų  2020 metų duomenimis, pasaulyje gyvuoja 197 nepriklausomos valstybės. Stebėtina, bet ant daugumos šių šalių nacionalinių vėliavų nėra violetinės spalvos. Istorijoje nėra nei vienos civilizacijos, karalystės ar imperijos, kuri valstybės simboliuose naudotų purpurinį atspalvį.

Kaip manote, kodėl?

 

Purpurinis atspalvis nespėjo užimti savo nišos

Rašytinių šaltinių duomenimis, iki XIX amžiaus violetinės spalvos pigmentas buvo labai brangus. Violetinės spalvos drabužiai kainavo didžiulius pinigus ir buvo prieinami tik karališkoms šeimoms. Todėl nė viena  valstybė negalėjo sau leisti nudažyti visas savo vėliavas ir plakatus tokiu atspalviu.

Taip atsitiko, kad daugumoje šalių vėliavos pradėjo atsirasti senovėje. Kai kurios jų vėliavos spalvos minimos nuo XIII amžiaus, o kai kurių šalių vėliavos, pavyzdžiui, Graikija, savo istoriją perėmė net iš Antikos laikų. Tuo pačiu paaiškėjo, kad purpurinis atspalvis nespėjo užimti savo nišos.

Mažai kas žino, kad violetinė spalva buvo išgauta iš retų spygliuočių šeimos jūrinių moliuskų. Problema ta, kad procesas buvo gana daug energijos reikalaujantis, o šie gyvūnai gyveno tik prie šiuolaikinio Libano krantų.

Pavyzdžiui, norint pagaminti 70 gramų dažų, reikėjo sugauti 10 tūkstančių moliuskų. Palyginimui, dažymui 1 kg. vilnai reikia 200 gramų organinių purpurinių dažų, vadinasi, teko sugauti ir apdoroti daugiau nei 30 tūkst.

Kitas iškalbingas pavyzdys. III mūsų eros amžiuje 1 kg. vilna, nudažyta purpurine spalva, buvo įvertinta 50 tūkstančių denarų. Skaičiuojant šiuolaikiniais pinigais – daugiau nei 9 tūkstančiai JAV dolerių. O kilogramas purpurinio šilko kainavo 28 tūkst. JAV dolerių.

 

Šios spalvos drabužius dėvėjo tik turtingiausi žmonės

Violetinis audinys buvo toks brangus, kad kartais net Romos imperatoriai buvo šykštūs. 275 metais Romos imperatorius Aurelianas neleido savo žmonai nusipirkti 300  tūkst. denarų vertės purpurinės šilko skarelės. Istorikai paskaičiavo, kad tada skarelės kaina prilygo 56 tūkstančiams JAV dolerių.

Rašytinių šaltinių duomenimis, finikiečiai išrado violetinės spalvos gaminimo paslaptį. Antikoje ir viduramžiais pagrindiniai purpurinės spalvos gamybos centrai buvo du Libano miestai – Tyras ir Sidonas. Ten išgauta violetinė  spalva buvo pripažinta aukščiausios kokybės. Dėvėtas ilgai, gerai toleravo skalbimą, neišbluko saulėje.

Atsižvelgiant į dideles išlaidas, purpurinės spalvos drabužius dėvėjo tik turtingiausi žmonės – karališkosios šeimos, ministrų žmonos, dvasininkai, pirkliai.

Viskas pasikeitė 1856 metais, kai 18-metis chemikas Williamas Henry Perkinas sugebėjo sukurti sintetinę purpurinę spalvą. Talentingas ir iniciatyvus vaikinas įtikino savo šeimą pradėti violetinių dažų gamybą bei pardavimą ir tapo neįtikėtinai turtingas. Iki XIX amžiaus pabaigos violetinė spalva tapo plačiai prieinama.

Tiesą sakant, kiek pamelavome sakydami, kad nė vienos šalies vėliavoje nėra violetinės spalvos.

Violetinė yra papūgos spalva Dominikos Respublikos nacionalinėje vėliavoje. Nikaragva  vaivorykštės  spalvą papildė purpurine spalva. Bolivija turi labai ryškią vėliavą, apimančią visas vaivorykštės spalvas.

Japonijos sostinė Tokijas nėra atskira valstija, tačiau prefektūros vėliava yra balta saulė purpuriniame fone.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą