Gal ne vienas jūsų esate skaitę ir tikriausiai atkreipėte dėmesį į tai, kad senais laikais kilmingos damos jodinėjo arkliu, atsisėdusios šonu.
Tiesą sakant, atsakymas į šį klausimą yra labai paprastas. Konkretaus „moteriško“ jodinėjimo būdo paslaptis slypi… balne. Nuo įprasto „vyriško“ jis skiriasi tuo, kad kairėje pusėje buvo įtaisytas specialus lankas – du išsikišę „ragai“, reikalingi įkišti kojas. Tiesą sakant, pirmieji moteriški balnai visiškai skyrėsi nuo XIX amžiaus. Pirmieji moterų balnai buvo kiek neįprasti: sėdint apžergus arklį, nuo trinties neretai sukeldavo orgazmą ir tada moteriai jau neretai būdavo sunku išsilaikyti ant žirgo. Todėl jos atsisėsdavo ant žirgo šonu, norėdamos išvengti trinties ir griuvimo.
Sunku pasakyti, kada atsirado pirmieji „moteriški“ balnai. Tiksliai žinoma, kad jie egzistavo jau XIV amžiuje. Visų pirma tokį balną turėjo Ričardo II žmona Anna Bohemian. Todėl galima drąsiai teigti, kad iš tikrųjų tokie balnai egzistavo mažiausiai šimtmetį iki šios šlovingos akimirkos, o gal ir ilgiau. Daug svarbiau yra kitkas: kam jis apskritai reikalingas?
Jojant ant arklio sėdėti balne, įkišus kojas į joms skirtą vietą – “kilpas” yra griežtas reikalavimas.
Bet kas bent kartą jojo ant žirgo, ilgai sėdėdamas balne, žino, kad jis gali pritrinti kai kurias vietas. Jei netikite, išbandykite patys arba bent valandą ar dvi važiuokite kalnų dviračiu. Nuo pastarojo sėdimąją vietą skaudės dar tris dienas. Balnas taip pat gali pritrinti užpakalį iki kruvinų pūslelių, net ir būnant su kelnėmis.
Ir ne dėl anatominių vyrų ir moterų skirtumų. Iki kraujo įtrinta tarpvietė gali vienodai pakenkti tiek vyrų, tiek moterų sveikatai. Viskas dėl drabužių. Iš Azijos į Europą epochų sandūroje atvykę hunai su savimi atsivežė ir jojimui skirtų specialių drabužių. Būtent jie ir nulėmė mados ir karinių reikalų raidą Europoje daugelį amžių. Be jojimui skirtų specialių drabužių nebūtų buvę įmanoma sukurti sunkiųjų riterių kavalerijos.
Galų gale viskas įvyko dėl to, kad būtent jojimo kelnės tapo vienu pagrindinių vyriškumo atributų. O atitinkamo modelio batai iki kelių skyrė balne sėdintį ir kovojantį kilnų vyrą nuo lauke dirbančio valstiečio ir kilnų vyrą, kurio reikalas yra karas, nuo kilmingos moters, kurios reikalas yra šeimos tęsinys. Todėl tradicinė vyro – medžiotojo, o moters – židinio sergėtojos ir globėjos idėja ilgam įsitvirtino Europos kultūroje.
Redakcija
sniegopilys.lt





