Kas nutinka augintiniams, davus jiems alkoholio (vaizdo įrašas)

Kodėl neturėtumėte duoti gyvūnams svaigalų? Ir ar gyvūnai apskritai geria alkoholį? Ar mūsų „mažesniesiems broliams“ gresia priklausomybė nuo alkoholio?

Sraigės yra vienos aršiausių alaus gerbėjų

Beje, ne tik žmonės mėgsta ką nors svaiginančio. Pavyzdžiui, kai kurie vabzdžiai mėgsta fermentuotas augalų sultis ir vyną. Anglų gamtininkė Joy Adamson aprašė apsvaigusių kandžių, susispietusių aplink vyno taurės kraštą, elgesį. Bitės taip pat kartais svaiginasi fermentuoto nektaro rinkimo metu. Tuo tarpu musės ir vabalai pašėlsta dėl šiek tiek rūgščios uogienės… Sraigės yra vienos  aršiausių alaus gerbėjų (ši aistra yra jų pražūtis: sodininkai naudoja alaus gaudykles sraigėms ir šliužams naikinti), o paukščiai pasigeria paragavę po šalnų fermentuotų uogų. Kanadoje gyvūnų teisių aktyvistai surenka šiuos „girtuoklius“ ir patalpina juos į „blaivybės stotis“ – specialius narvus su girdyklomis, kuriuose paukščiai gali pailsėti prieš tęsdami savo kelionę. Drambliai, kurie periodiškai apsirūpina fermentuotais vaisiais, taip pat žinomi dėl savo pomėgio alkoholiui. Tuo tarpu žirafos, kurios retai, bet nuolat vartoja alkaloidų turinčius lapus. Ir beždžionės, kurios yra didelės pūvančių vaisių gerbėjos.

Bet tokia jau gamta. Tačiau gyvūnai neturėtų būti vartot alkoholį. Beširdžiai žmonės juos nugirdo, o paskui kvatoja, matydami svirduliuojančius savo augintinius.

Atvejai įvairūs – nuo ​​komiškų iki tiesiog žiaurių. Pavyzdžiui, filmuojant 1934 metų filmą „Linksmieji bičiuliai“ (angl. „Jolly Bibbles“) kai kurios scenos už kadro su antraplaniais „gyvūnų aktoriais“ sukėlė nemažai problemų filmavimo komandai. Pasak šaltinių, paršelis pasigėrė per pirmąjį kadrą, ištuštino lėkštę konjako ir, sukdamasis bei cypdamas, pradėjo savo triumfuojantį „ėjimą“ tiesiai per stalą, daužydamas indus. Pasisotinęs išdaigomis, vargšas paršelis be sąmonės susmuko lėkštėje ir užmigo. „Aktorius“ atsigavo tik tada, kai vienas filmo kūrėjų bandė jį užkąsti. Jautis, išgėręs dešimt litrų degtinės, siautėjo, vydamasis filmo kūrėjus po visą filmavimo aikštelę. Nei hipnotizuotojui, nei garsiam gyvūnų dresuotojui nepavyko nuraminti girto žvėries. Tačiau veterinaras išsprendė problemą, pavaišindamas jautį bromu praturtinta degtine. Taigi, norėdami „nuraminti“ gyvūnus, komanda peržengė proto ribas ir vos nenukentėjo patys. Yra tokių, kurie savo augintinius pavaišina alkoholiu kone kasdien. Taip gyvūnai tampa alkoholikais.

2015 metais Sočyje įvykęs incidentas sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Mažame zoologijos sode, prijungtame prie restorano, buvo laikomi du akli lokiai. Klientai nuolat girdydavo juos alumi ir kitais alkoholiniais gėrimais. Tačiau savininkas nesiėmė jokių veiksmų. Vietos aktyvistai ir prokuratūra stojo ginti  gyvūnų teises. Meškos buvo išsiųstos reabilitacijai į Rumuniją.

Greičiau tampa priklausomi nuo alkoholio

Kodėl alkoholis pavojingas gyvūnams? Paprastas dalykas – palepinti savo augintinį alumi ar vynu – gali sukelti nepageidaujamų pasekmių. Žinoma, reakcijos į alkoholį skiriasi priklausomai nuo augintinio: vieni iš karto užmiega, kiti tampa hiperaktyvūs – loja arba kandžiojasi. Norėdami atpažinti augintinio apsinuodijimo alkoholiu požymius, atkreipkite dėmesį į jo elgesį: nereagavimas į šeimininko nurodymus, mieguistumas ar hiperaktyvumas, dažnas šlapinimasis, vėmimas, koordinacijos praradimas, lėtas kvėpavimas, traukuliai, drebulys ir nuotaikų kaita – tai tik keli požymiai, rodantys, kad jūsų augintinis negaluoja. Anot veterinarijos specialistų,  gyvūnai greičiau tampa priklausomi nuo alkoholio. Net išgėrus tik kelis kartus.  Jie gali apsvaigti nuo bet kokio fermentuoto maisto, pavyzdžiui, fermentuotų saldžių vaisių ar apipuvusių obuolių. Taip pat visiškai pakanka, kad gyvūnas suvalgytų saldainį su alkoholio įdaru. Nors tiesioginio apsinuodijimo alkoholiu atvejai dabar gana reti, bet specialistai susiduria su alkoholio „savarankiško gydymo senamadišku būdu“ pavyzdžiais. „Senovinis“ metodas apima bet kokio negalavimo, nuo karščiavimo iki viduriavimo, gydymą degtine (su kiaušiniu arba be jo).

Veterinarijos gydytojai prisiminė ir atvejų, kai atvestas į Veterinarijos kliniką šuo apžiūros metu  elgėsi keistai. Tik kai pakeliui prie svarstyklių jis galva atsitrenkė į sieną, nukrito ir nebe pajudėjo iš vietos, šeimininkas prisipažino. „Ji buvo mieguistas, ir kaimyno patarimu daviau jam truputį degtinės. Jis visą gyvenimą tokiu būdu gydė šuniukus nuo šunų maro“.

Gali negrįžtamai pažeisti gyvūno organizmą

Ir tai ne pavienis atvejis, kai žmonės tiesiogine prasme pila degtinę gyvūnams, bandydami juos „gydyti“. Tačiau šie metodai gali padaryti tik žalos. Tai gali sukelti vidaus organų ligas ir net mirtį. Viena alkoholio dozė gali negrįžtamai pažeisti gyvūno organizmą. „Alkoholiui patekus į kraują, įvyksta daugybė cheminių reakcijų. Nors mirtini atvejai reti, pasekmės sveikatai dažnos: apsinuodijimas palieka pėdsaką kepenyse, inkstuose ir širdyje. O paskui visą likusį (kartais gana trumpą) gyvenimą jie gydomi (jei apskritai gydomi), pavyzdžiui, nuo inkstų nepakankamumo.

Jei augintinis vis dėlto išgeria alkoholio, pirmiausia reikia sukelti vėmimą, pataria veterinarai. Tai galima padaryti vandenilio peroksidu, kola arba koncentruotu druskos tirpalu. Tačiau šis metodas veikia tik tuo atveju, jei jūsų augintinis alkoholį išgėrė dabar, šeimininko akivaizdoje.

Be to, gyvūnui reikia duoti aktyvuotos anglies. Ir tada būtinai nuvežti jį pas veterinarą, kad gydytojai galėtų suteikti kvalifikuotą pagalbą.

Taip pat verta paminėti neigiamą apynių poveikį gyvūno organizmui. Deja, apyniai gali būti kenksmingi šunims, o rečiau – katėms, kurios juos suvartojo. Apynių komponentai gali sukelti hipertermiją – greitą temperatūros padidėjimą nuo įprastos 40 laipsnių Celsijaus (104 laipsnių Farenheito) šunims iki 42 laipsnių Celsijaus (104 laipsnių Farenheito) ar daugiau. O tai gali sukelti organų ir smegenų pažeidimus ar net mirtį.

Todėl šeimininkai turėtų būti atsargūs ir užtikrinti, kad augintiniai nepasiektų jų apynių atsargų ar  atliekų. Prieš išmesdami apynius, įsitikinkite, kad jie yra saugiai supakuoti. Apynių ir panaudotų grūdų nemeskite į gyvūnams prieinamą komposto krūvą.

Jei tikrai norite pasidalinti gėrimu su savo augintiniu, dabar yra gėrimų šunims ir katėms – alaus ir vyno – kurie jiems yra daug sveikesni nei alkoholiniai variantai. Daugelis įmonių gamina saugias alternatyvas mėgstamam žmonių gėrimui – negazuotus ir nealkoholinius. Šunų aluje paprastai yra salyklo ekstraktų, mėsos sultinio, naudingų vitaminų ir mineralų bei žolelių papildų. Dėl kažkokių priežasčių alus katėms negaminamas – tikriausiai dėl išankstinio nusistatymo, kad alus yra paprastas gėrimas, kuris nepatiks šiems „sofos karaliams“.

Parengta pagal humaneworld.org/en/all-animals-magazine

  „YouTube“ vaizdo įrašas