sniegopilys.lt
2017 metai rugpjūčio 3 diena. Šiltas vasaros vakaras. Kaimo Prancūzija. Du ūkininkai – 69 metų Lucienas Perotas ir 31 metų Olivieras Boudinas mėgavosi sočia vakariene su vynu ir skaniu maistu. Kitą rytą jie buvo rasti negyvi. Ši byla Prancūzijoje sukėlė didelį rezonansą, tačiau niekas negalėjo įsivaizduoti, koks paprastas bus šios bylos rezultatas, rašo france24.com.
Užpylė šaltu vandeniu, bet jis net nekrustelėjo
69 metų Lucienas Perotas atsisėdo prie sodo stalo pavakarieniauti. Ant raudonai baltai languotos staltiesės buvo padėta lėkštė – skanėstas šonkauliukų, konservuotų pupelių, kamambero sūrio ir batono. Prie jo prisijungė ir jo kaimynas 31 metų Olivieras Boudinas.
„Jie buvo kaip tėvas ir sūnus“, – sakė vietos gyventojas, kitą rytą, rugpjūčio 4-ąją aptikęs jų negyvus kūnus Authon-du-Perche kaime, esančiame maždaug 150 kilometrų į pietvakarius nuo Paryžiaus.
Kai viena vietos gyventoja pirmą kartą pastebėjo ant žemės gulintį Olivierą, ji nusprendė, kad jis tiesiog miega po triukšmingos puotos. Po kelių valandų ji pastebėjo, kad ir Lucienas vis dar sėdi prie stalo. Vidurdienį moteris jiems paskambino, bijodama, kad vyrai gali gauti saulės smūgį, tačiau niekas jai neatsiliepė. Kitas kaimynas užpylė Olivierą šaltu vandeniu, bet jis net nekrustelėjo.
„Abu vyrai mirė vakarienės metu, matyt, tuo pačiu metu“, – sakė vietos prokuroras. Išgėrė daug, senyvo amžiaus vyrui kraujyje nustatyta 2,4 g/l alkoholio. Jų veidai atrodė ramūs, tarsi jie būtų miegoję. Maistas buvo nebaigtas, „tarsi laikas staiga būtų sustojęs“.
Kai žinia apie paslaptingas mirtis pasiekė vietos spaudą, vietiniai ėmė baimintis, kad ramus kaimas atsidurs grėsmingos kriminalinės istorijos centre.
Iškėlė naują versiją, kad vyrai buvo nunuodyti
Apiplėšimo ar muštynių požymių nebuvo, tačiau prokuroras tvirtino, kad negali atmesti trečiojo asmens dalyvavimo. Apsinuodijimas, neatsitiktinis ar tyčinis, atrodė kaip labiausiai tikėtina hipotezė. Įtarimai krito ant pupelių stiklainio, kuris galėjo išprovokuoti botulizmą. Stiklainio turinys buvo išsiųstas į Pasteuro institutą Paryžiuje, tačiau rezultatai buvo neigiami. Likę maisto ir gėrimų komponentai, kuriuos ūkininkai vartojo tą vakarą, buvo išsiųsti į policijos laboratorijas tolesniems tyrimams.
Tuomet tyrimas iškėlė naują versiją – vyrai buvo nunuodyti. Tačiau artimai velionį pažinoję kaimynai tvirtino, kad nei Olivieras, nei Lucienas neturėjo priešų ir gyveno kukliai.
Kaimo gyventojai taip pat skeptiškai žiūrėjo į bendrą savižudybę, pažymėdami, kad anksčiau tą dieną Lucienas buvo „geros nuotaikos“. Tačiau pirmą kartą vyrus atradusi kaimynė turėjo savo versiją – vienas iš dviejų mirė, todėl kitas iš sielvarto nusižudė. Ji nebuvo taip toli nuo tiesos, kaip galiausiai parodė skrodimas…
Praėjus penkioms dienoms po lemtingos vakarienės, gydytojai pasakė, kad Lucienas užspringo 44 g jautienos šonkaulio gabalėliu – „mažo kepsnio dydžio“, kurio negalėjo gerai sukramtyti, nes neturėjo kelių dantų, o jo kaimynas mirė nuo širdies smūgio. Mat 31 metų Olivieras sirgo kardiomegalija (nenormaliai didelė širdis). Tikėtina, kad pamatęs draugą uždususį ir patyręs didelį stresą, Olivieras apalpo…
Taigi byla, kuri žadėjo tapti didžiausia pastarųjų metų kriminaline mįsle Prancūzijoje, tapo pritrenkiančiu aplinkybių sutapimu.
