Baimė išleisti didelę sumą pinigų: kodėl tai patiria tik neturintys jų?

Pinigai yra neatsiejama žmonių gyvenimo dalis ir kiekvienas žmogus ne kartą nerimavo dėl savo ekonominės padėties. Tačiau daugelio požiūris į finansus yra skirtingas. Vieni lengvai išleidžia visas gautas lėšas, o kiti bijo išleisti didelę sumą, kurią sutaupė.

Gali išprovokuoti virtinę panikos priepuolių

Psichologai mano, kad žmonės, kurie nenutrūkstamą  ir stabilų pinigų šaltinį, nebijo išlaidauti. Tuo tarpu neturintiems  didelių pinigų patirties, labai sunku  priimti tokį sprendimą

Žmonės, turintys daug pinigų, ne tik sunkiai dirbo, bet  ir sutaupė jų. Be to, didelė suma gali atsirasti kaip  artimųjų palikimas arba pardavus turimą butą ar kotedžą.

Psichoterapeutų  aiškinimu, būtent nepasiturintys žmonės, iš karto gavę daug pinigų, patiria baimę. Niekada anksčiau tokiomis lėšomis nedisponavę ir neturėdami galimybių kur ir kaip juos išleisti, kartais patiria net siaubą.

Tai ypač pasakytina apie moteris, kurios nuo vaikystės yra įpratusios, kad už jas viską sprendžia tėvai  šeimoje. Ir jei žmogus, pradėjęs savarankišką gyvenimo kelią,  per kažkokį laiką turi galimybę užsidirbti nemažai pinigų, tada tokia situacija gali atvesti jį į neurozę. Juk suvokimas, kad tu pats būsi kaltas, jei netinkamai išleisi šiuos pinigus, kuriuos tikriausiai pirmą ir paskutinį kartą gyvenime laikai savo rankose, gali išprovokuoti virtinę panikos priepuolių.

Neretai pasitaiko, kad žmogus taip bijo prarasti stabilią ekonominę būklę, kad net ir turėdamas pakankamai pinigų niekam jų neišleidžia. Mieliau taupo ir laiko juos, kaip sakoma, „juodai dienai“. Nors ir turėdamas pinigų žmogus yra pasirengęs įsigyti produktų su nuolaida arba besibaigiančio galiojimo laiko, patirti virškinimo sutrikimų ir kitų nemalonumų. Užtat gali džiaugtis, kad už juos nesumokėjo visos kainos ir taip galėjo daug  sutaupyti.

Neretai perauga į fobiją ir trukdo žmogui gyventi visavertį gyvenimą

Paprastai tai yra žmonės, kurie iš pradžių buvo neturtingi, bet vėliau įgijo pinigų. O tai, kad jie gali prarasti santaupas ir vėl  likti be pinigų, neleidžia apsispręsti išleisti jų net ypač reikalingam pirkiniui. Pavyzdžiui, perkant naujesnę mašiną.

Tokiais atvejais reikalinga jau ir psichologo konsultacija, nes tokiais atvejais mintys verčiančios taupyti ir neišlaidauti, taip įsitvirtina galvoje, kad neretai perauga į fobiją ir trukdo žmogui gyventi visavertį gyvenimą, kartais sukeldama nerimą ir net depresinius sutrikimus.

Pavyzdžiui, žmogus, kuris iš pradžių buvo neturtingas, o galiausiai pasiekė finansinę gerovę, patyrė nemalonią situaciją savo gyvenime: jis prarado didelę pinigų sumą arba tapo sukčiavimo auka. Ir net jei tokia dramatiška padėtis neprivedė jo iki rimtos finansinės „duobės“, vis tiek ji neigiamai ir dažnai itin paradoksaliai veikia žmogaus psichiką.

Todėl kita kartą, kai vėl atsiranda pinigų, jis jau stengiasi juos išleisti greičiau, kad vėl kas nors nepasisavintų ar kaip nors kitaip nepradingtų. O kadangi išlaidaujama neapgalvotai ir chaotiškai, žmogus dažnai iš jų negauna nei malonumo, nei savo gyvenimo sąlygų pagerinimo.

Tačiau pagrindinis dalykas, ką patvirtina psichologai – norint sėkmingai dirbti su neigiamomis nuostatomis, žalingais įsitikinimais ir fobijomis, reikia ieškoti išeities taško, priežasties, kodėl susiformavo ši nuostata ir apribojimas. Nes valdant didelius finansinius išteklius ir neapsisprendus, kur ir kaip jie bus panaudoti, neretai priveda prie nedovanotinų klaidų, kurios gali baigtis bankrotu ar visišku pinigų praradimu.