Kad gydymas būtų sėkmingas, gydytojas turi visiškai išvalyti karieso ertmę nuo vadinamojo minkštojo irimo (sunaikintų audinių) ir pasiekti tankius, sveikus audinius. Be to, ertmei turi būti suteikta tam tikra forma – kitaip plomba joje neišsilaikys. Archyvo nuotrauka

Ar žinote, kodėl kariesas pavojingas? Kokios plombos geriausiai tinka dantims? Kiek  jos išlaiko?  Į šiuos ir kitus klausimus mes paprašėme atsakyti odontologijos specialistų, rašoma straipsnyje „10 Questions to Ask Your Dentist“, išspausdintame gentlesmilesofcolorado.com.

 

  1. Kodėl dantyse susidaro „skylės“? Ar gali jos išnykti pačios – be gydymo?

Skylės yra ertmės, kurios atsiranda dėl apnašų nuosėdų ant dantų. Taip vadinasi lipni plėvelė, susidedanti iš mikrobų, seilių ir negyvų gleivinės ląstelių.

Jei žmogus nesivalo dantų arba tai daro neteisingai, ant dantų kaupiasi apnašų kiekis. Jame dauginasi mikrobai ir išskiria rūgštį: išplauna mineralus iš emalio. Emalio struktūra yra ir taip jame atsiranda „skylė“. Laiku nepašalinus jos, karieso procesas plis toliau – į vidinius danties audinius.  Dantis „mirs“, o mikrobai pateks į žandikaulio kaulą ir gali jį užkrėsti. Tai gali sukelti pavojingų komplikacijų vystymąsi.

Žmonėms ėduonis vystosi skirtingu greičiu. Vidutiniškai matomos karieso ertmė dantyje susidaro per 1,5 – 4 metus. Tačiau pasitaiko ir žaibiškų ligos formų, kai pacientai danties netenka vos per kelis mėnesius.

Aišku viena: ėduonis savaime nepraeina. Kietieji danties audiniai neturi gyvų ląstelių, kurios galėtų dalytis ir atitaisyti „skylę“. Sustabdyti destruktyvius danties procesus gali tik gydytojas odontologas: jis turi išvalyti ėduonies ertmę nuo suminkštėjusių audinių, atlikti antiseptinį gydymą ir hermetiškai uždaryti „skylę“ dirbtine medžiaga, kad į ją daugiau nepatektų mikrobai.

  1. Ar galima išgydyti dantų ėduonį be gręžimo?

Galima, bet tik pačioje ankstyviausioje stadijoje – kai jau prasidėję demineralizacijos procesai emalyje, bet dantyje dar nesusiformavusi ertmė. Šiame etape kariesas atrodo kaip balta dėmė.

Dantis galima gydyti remineralizuojančiu preparatu kelis kartus: jis sustiprins emalį ir neleis tolesniam jo irimui.

Kitas gydymo metodas, kai ant danties tepamas specialus gelis, kuris ištirpdo suminkštėjusį audinį ir užpildo susidariusias tuštumas. Kariozinė ertmė taip pat nustoja plėstis.

Kitais atvejais, kai ėduonies procesas emalio viduje būna gerokai pažengęs ir pasiekęs kitą danties audinį (dentiną), gręžimas yra būtinas.

  1. Kokia plomba geriausiai tinka dantims?

Geriausią plombą turėtų parinkti odontologas, atsižvelgdamas į amžių ir konkrečią danties situaciją.

90 proc. atvejų suaugusiems pacientams rekomenduojama plombuoti šviesoje kietėjančius kompozitinius plombus. Šios medžiagos yra pačios estetiškiausios, pakankamai patvarios ir laikui bėgant susidėvi minimaliai.

Tais atvejais, kai dantį reikia stebėti kelis mėnesius arba kai neįmanoma danties izoliuoti nuo drėgmės (pavyzdžiui, kai karieso ertmė patenka po dantenomis), naudojami stiklo jonomeriniai cementai (GIC). Palyginti su kompozitais, jie yra mažiau estetiški, tačiau gerai prilimpa prie danties esant pakankamai didelei ertmei.

  1. Ar tiesa, kad anestezija gali neveikti? Kada dantys gydomi be anestezijos?

Tiesa, bet tai reta. Pavyzdžiui, pacientas gali turėti individualų nejautrumą tam tikriems anestetikams. Tokiu atveju kai kurie vaistai jį veikia blogai arba visai neveikia, o kitus jis priima neįprastai. Skausmo malšinimo problemą galima išspręsti išbandžius keletą anestetikų ir suradus vieną, į kurį pacientas tinkamai reaguoja.

Be to, anestezija gali neveikti, jei injekcijos vietoje yra uždegiminis procesas. Bet tai taip pat nereiškia, kad danties apskritai negalima anestezuoti. Esant tokiai situacijai, gydytojas gali skirti atitinkamus antibiotikus arba taikyti sudėtingus skausmo malšinimo metodus.

Leidžiama nenaudoti anestezijos tik esant paviršiniam ėduoniui ar dantukui, iš kurio pašalintas „nervas“. Visais kitais atvejais gydytojas turi rasti tinkamą sprendimą.

Jei vietinės anestezijos nepavyksta rasti, gydymas gali būti atliekamas taikant bendrąją nejautrą.

  1. Kodėl odontologai gręžia dantį dėl mažų skylučių?

Taip yra dėl to, kad vidiniai danties audiniai yra laisvesni, todėl greičiau sunyksta.

Kad gydymas būtų sėkmingas, gydytojas turi visiškai išvalyti karieso ertmę nuo vadinamojo minkštojo irimo (sunaikintų audinių) ir pasiekti tankius, sveikus audinius. Be to, ertmei turi būti suteikta tam tikra forma – kitaip plomba joje neišsilaikys. Taip išeina, kad dantį tenka „išgręžti“ giliai.

  1. Kodėl į dantį dedama arseno?

Arseno pasta į dantį nebededama. Ir anksčiau jis buvo naudojamas tik gydant pulpitą, vadinamąjį  danties neurovaskulinio pluošto uždegimą. Vaistas buvo įdedamas į danties ertmę, siekiant sunaikinti pulpą, o paskui – kito susitikimo metu – pašalinti iš šaknies kanalų, nenaudojant anestezijos.

Ilgainiui paaiškėjo, kad metodas yra neveiksmingas: šaknų kanalai po arseno buvo prastai apdoroti ir daugeliui pacientų per dvejus metus po gydymo atsirado uždegimas už danties šaknies viršūnės. Dantis reikėjo gydyti, o kartais net  ir pašalinti.

Šiuolaikinėse klinikose danties  „nervas“ pašalinamas naudojant specialų instrumentą pulpoekstraktorių, taikant vietinę nejautrą. Šis gydymas trunka ilgiau, bet yra sėkmingesnis.

  1. Ar tiesa, kad plombuoti dantys ilgai neišsilaiko?

Plombuoti dantys iš tikrųjų laikomi trapesniais. Jie turi didesnę šaknų lūžių riziką, taigi ir didesnę pašalinimo riziką.

Bet jei gydymas buvo atliktas teisingai, dantis be problemų gali tarnauti dar kelis dešimtmečius. Su sąlyga, kad pacientas nekankina jo pernelyg didelėmis apkrovomis. Pavyzdžiui, negliaudo dantimis  riešutų.

  1. Kiek laiko laikosi plombos? Ar jos gali būti amžinos?

Tyrimų duomenimis, vidutinis kompozitinių plombų tarnavimo laikas yra 5-7 metai. Tačiau jos gali išsilaikyti ilgiau ar trumpiau: viskas priklauso nuo burnos priežiūros kokybės, plombavimo vietos, dydžio ir paciento sukandimo ypatybių.

Plombos negali būti dantyje „amžinai“. Kasdien patiriant didelę kramtymo apkrovą ir didelę drėgmę burnos ertmėje, jos pamažu susidėvi. Dėl to tarp jų ir danties sienelių susidaro tarpai, į kuriuos pradeda skverbtis mikrobai. Tai veda prie pasikartojančio karieso išsivystymo. Siekiant išvengti komplikacijų atsiradimo, esant pirmiesiems slėgio sumažėjimo požymiams, plomba pakeičiama.

  1. Ar normalu, kad po gydymo skauda dantį?

Paprastai dantis gali skaudėti 5-7 dienas po gydymo. Bet tai nėra normalu, jei skausmas būna stiprus, nepakeliamas, diskomfortas didėja kiekvieną dieną, skausmas atsiranda spaudžiant dantį, sukandus dantis jaučiasi, kad plombavimas trukdo, skausmas išlieka ilgiau nei savaitę. Be skausmo gali būti ir kitų nemalonių simptomų. Pavyzdžiui,  patinti dantenos. Tokiais atvejais vėl reikia kreiptis į gydytoją.

  1. Ar reikia gydyti pieninius dantis?

Reikia. Pieniniai dantys turi likti krumplyne, kol išdygs nuolatiniai dantys. Prieš laiko juos  pašalinus gali atsirasti daug problemų: likusių dantų poslinkis, netinkamas sąkandis ir dėl to nenormaliai išdygti nuolatiniai dantys.

Praradus kelis kramtančius pieninius dantis, prastai kramtoma ir atsiranda virškinimo trakto problemų.

Dar vienas bėda: pieniniame dantyje prasidėjus infekciniam procesui, kyla pavojus, kad dėl gilaus uždegimo bus pažeistas po juo esantis audinys.  Todėl vėliau šis dantis  gali išdygti pažeistas arba išvis neišdygti. Jei gydymas neįmanomas ir pieninį dantį reikia pašalinti anksčiau laiko, jo vietoje turi būti sumontuotas laikiklis. Tai leis sutaupyti vietos nuolatinio danties dygimui.

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą