sniegopilys.lt
Daugelis žmonių sako, kad nori vaikų, bet ne dabar. Vieni laukia pajamų padidėjimo, kiti svajoja pirmiausia nusipirkti butą, o dar kiti abejoja savo partnerio patikimumu. Iš šalies lengva manyti, kad pagrindinė priežastis visada yra finansinė: kai tik bus pinigų, bus ir vaikas. Praktiškai sprendimas tapti tėvais daug labiau priklauso nuo to, kiek stabilų žmogus suvokia visą savo būsimą gyvenimą.
Vaiko gimimas suvokiamas kaip ilgalaikė finansinė atsakomybė
Pinigai, būstas ir santykiai beveik niekada neegzistuoja atskirai. Geros pajamos padeda išsinuomoti didesnį butą, patikimas partneris finansinę riziką sumažina, o nuosavas namas sukuria stabilumo jausmą net ir turint vidutines pajamas. Todėl klausimą „kas svarbiau?“ geriau užduoti šiek tiek kitaip: kokia konkreti problema verčia konkrečią porą jausti, kad jų gyvenimas taps pernelyg trapus atėjus vaikui? Atsakymas kiekvienam žmogui labai skirsis.
Vaiko gimimas suvokiamas kaip ilgalaikė finansinė atsakomybė. Žmonės galvoja ne tik apie pirmųjų mėnesių išlaidas, bet ir apie drabužius, sveikatos priežiūrą, išsilavinimą, atostogas ir galimą vieno iš tėvų pajamų sumažėjimą. Kuo labiau jie įsivaizduoja, ką jiems reikia aprūpinti vaikui, tuo daugiau jie nori turėti iki gimimo. Todėl net ir žmonės, gaunantys gana geras pajamas, gali jaustis finansiškai nepasiruošę. Tai ypač nerimą kelia tiems, kurių pajamos yra nestabilios. Jei žmogus dirba prie projektų, priklauso nuo premijų arba nėra tikras dėl savo darbo saugumo po metų, dabartinės jo pajamos gali būti psichologiškai nepakankamos. Svarbu ne tik suma, bet ir nuspėjamumas. Uždirbti dideles pajamas šiandien ir nežinoti, kas bus po šešių mėnesių, kartais yra labiau baugu nei turėti vidutines, bet nuspėjamas pajamas. Problema ta, kad būtinų pajamų lygis lengvai didėja kartu su pajamomis. Iš pradžių atrodo, kad tereikia sutaupyti nedidelę pagalvėlę vaikui. Tada jie nori turėti metinių išlaidų rezervą, patikimesnį automobilį, galimybę apmokėti gerą popamokinę veiklą ir nešvaistyti pinigų atostogoms. Dėl to finansinis pasirengimas tampa nuolat kintančiu tikslu. Taigi pinigai iš tiesų yra rimta kliūtis, bet ne visada objektyvi. Kartais šeimai iš tiesų trūksta išteklių net pagrindinėms išlaidoms, ir vaiko gimimo atidėjimas yra suprantamas.
Automatiškai siejama su poreikiu persikelti
Kitais atvejais tai labiau baimė sumažinti savo gyvenimo lygį. Svarbu atskirti šias situacijas, nes pastaruoju atveju idealus momentas gali niekada neateiti.
Daugeliui nuosavas butas, arba bent jau pakankamai erdvus, tapo pasirengimo vaikui simboliu. Pora gali lengvai gyventi kartu mažame vieno kambario bute, tačiau mintis apie kūdikį staiga ima atrodyti visiškai nepakankama. Žmonės nori atskiro kambario, daugiau vietos daiktams, geros kaimynystės ir patogių patogumų. Tėvystė automatiškai siejama su poreikiu persikelti.
Įsivaizduokite jauną šeimą. Moteris ir vyras jau keletą metų kalbėjo apie vaiko gimimą iškart po buto įsigijimo. Jie gyveno mažame nuomojamame bute ir nenorėjo auginti vaiko, nes galvojo persikelti į nuosavą. Sutaupius pradiniam įnašui, kainos pakilo, ir norimas butas vėl pasirodė esantis toliau nei tikėtasi. Sprendimas susilaukti vaiko automatiškai buvo atidėtas dar keleriems metams. Kažkuriuo metu pora pirmą kartą aptarė, ar nekilnojamojo turto nuosavybė iš tiesų yra būtina sąlyga. Paaiškėjo, kad moteris bijojo ne paties buto trūkumo, o negalėjimo numatyti, kur gyvens po metų. Tuo tarpu sutuoktinį labiau neramindavo mėnesinis finansinis spaudimas. Vien frazė „mums reikia būsto“ slėpė du labai skirtingus rūpesčius. Tai svarbus skirtumas. Vienam žmogui pakanka ilgalaikės nuomos sutarties ir aiškaus biudžeto, o kitam sunku jaustis saugiai neturint savo būsto. Todėl vien kvadratūra ne visada yra pagrindinė problema. Daug svarbesnis yra jausmas, kad gimus vaikui šeimai nereikės nuolat ieškoti naujų namų.
Kyla susirūpinimas dėl pareigų pasidalijimo
Pora gali turėti butą, geras pajamas ir viską, ko reikia vaikui, tačiau dėl abipusių abejonių vis atidėlioja tėvystę. Jei santykiai nuolat svyruoja tarp intymumo ir išsiskyrimo, vaiko gimimas suvokiamas ne kaip kitas laimingas etapas, o kaip didžiulė rizika. Žmogus pradeda svarstyti, ar partneris liks šalia, jei bus sunku. Ir šis klausimas kartais būna svarbesnis nei banko sąskaita. Ypač rimtai kyla susirūpinimas dėl pareigų pasidalijimo. Vienas partneris gali sakyti, kad labai nori vaiko, bet vos prisideda prie kasdienės šeimos veiklos. Tuomet kitas natūraliai mano, kad gimus kūdikiui, jis taip pat neš didžiąją dalį naštos. Noras turėti vaiką susiduria ne su tėvystės baime, o su baime likti beveik vienai su vaiku.
Kita moteris keletą metų atidėliojo nėštumą, nors šeima buvo finansiškai pasiruošusi. Jos vyras uždirbo geras pajamas, jie turėjo butą, o giminaičiai nuolat klausinėjo, ko dar jie laukia. Moteris nerimavo dėl kai ko kita: jos vyras beveik niekada nedirbo namų ruošos darbų ir manė, kad ji geriau susitvarko su namų ruoša. Ji įsivaizdavo vaiką ir nematė bendros šeimos, o dvi nuolatines pareigas – kūdikį ir rūpinimąsi suaugusiuoju. Kai moteris apie tai prabilo tiesiai šviesiai, vyras iš pradžių pokalbį suprato kaip neteisingą kaltinimą. Tačiau po kelių mėnesių jis pradėjo nuoširdžiai dalyvauti namų ūkyje, ne tik žadėjo padėti ateityje. Būtent tada mintis apie vaiką moteriai pirmą kartą nustojo atrodyti bauginanti. Jai pagrindinė kliūtis buvo ne pinigai ar būstas, o pasitikėjimo, kad tėvystė tikrai bus bendra, stoka. Todėl santykių kokybė gali nusverti materialines aplinkybes. Pinigų galima pamažu užsidirbti, butą galima pakeisti, bet nepatikimo partnerio negalima kompensuoti papildomu kambariu. Jei žmogus nėra tikras dėl kito pagarbos, lojalumo ar noro prisiimti atsakomybę, vaiko auginimas gali atrodyti pernelyg rizikingas, net ir turint labai komfortišką gyvenimo lygį.
Pajamos gali būti suvokiamos visiškai skirtingai
Vis dėlto tai ne viena problema, o trukdo bendro nestabilumo jausmas. Praktiškai priežastys sutampa. Mažos pajamos atrodo pakenčiamos, jei pora turi savo būstą ir stabilius santykius. Nuoma nekelia rūpesčių, jei abu gerai uždirba ir pasitiki savo partneriu. Net ir laikinais finansiniais sunkumais lengviau susidoroti, kai žmonės žino, kaip pasidalinti našta ir kartu spręsti problemas. Todėl tos pačios pajamos gali būti suvokiamos visiškai skirtingai. Pora, turinti šeimos paramą, įperkamą būstą ir stabilų darbą, to atrodo pakanka. Dviem žmonėms be santaupų, be didelės nuomos ir nestabilaus darbo, ta pati suma nesuteikia jokio saugumo jausmo. Sprendimas turėti vaikų priklauso ne nuo vieno veiksnio, o nuo visos jų gyvenimo struktūros. Kartais naudinga nustoti kalbėti apie abstrakčią „mes dar nesame pasiruošę“ ir suskaidyti ją į konkrečius komponentus. Kas iš tikrųjų labiausiai gąsdina: pajamų sumažėjimas, erdvės trūkumas, partnerio išėjimo galimybė, karjeros praradimas ar kasdienė našta. Kai išryškėja konkretūs dalykai, tampa aišku, kurias problemas iš tikrųjų galima išspręsti. Vienoms reikia pinigų, kitoms – vidinių susitarimų. Jei kiekvieną kartą išsprendus vieną problemą, iškyla nauja, verta apsvarstyti, ar tikrai kaltos išorinės aplinkybės. Galbūt vienas iš partnerių dar nėra tikras, ar nori vaiko. Tuomet nesibaigiantys pokalbiai apie būstą ir pajamas tampa saugesniu būdu išvengti jų garsaus kalbėjimo. Nebūtina kiekvieną atidėliojimą „sutvarkyti“. Tačiau jei abu partneriai nori vaiko, naudingiau ieškoti stabilios, o ne idealios aplinkos. Gyvenimas vis dar gali pasikeisti po vaiko gimimo: galite prarasti darbą, gali prireikti persikelti, tekti peržiūrėti planus. Pasirengimas tėvystei nereiškia visiško rizikos nebuvimo. Daug svarbiau yra išteklių prieinamumas ir gebėjimas spręsti problemas kartu.
Psichologė Angelė Kazlauskienė
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
