sniegopilys.lt
Jekaterinos Baumann, sukūrusios šeimą su užsieniečiu istorija – tai moters, kuri bandė išsaugoti savo šeimą, nepaisydama nuolatinių ginčų ir smurto artimoje aplinkoje. Tai istorija apie tai, kaip baimė nutraukti santykius ir įprotis atleisti gali baigtis tragedija.
Šis susitikimas atrodė lemtingas
Prieš kiek laiko Vokietijos teismas užbaigė siaubingą rusės Jekaterinos Baumann istoriją. Jos vyras Walteris Baumannas nuteistas kalėti iki gyvos galvos už jos nužudymą. Jis ne tik nužudė savo žmoną, bet ir bandė nuslėpti nusikaltimą – supjaustė Jekaterinos kūną ir paslėpė jį lagamine. Tada jis įmetė jį į upę. Taip pat paaiškėjo, kad Walteris nenužudė savo žmonos vienas. Jam padėjo jo motina, Katios anyta. Vyras nužudė, o anyta nuplovė marčios kraują. Visa tai įvyko matant poros 6 metų dukrai.
Pasak vokiečių leidinio „Nord24“, teismo procesas Bremerhavene truko 42 dienas. Walteriui skirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su galimybe būti paleistam lygtinai ne anksčiau kaip po 15 metų. Istorija apie žiaurų 32 metų Sankt Peterburgo gyventojos Jekaterinos Baumann nužudymą sulaukė viso pasaulio dėmesio. Katia dingo 2022 metų vasarį. Tuo metu ji jau devynerius metus gyveno Vokietijoje, tačiau jos šeimos gyvenimas nesiklostė gerai.
Jekaterina gimė 1989 metais Sankt Peterburge. Ji buvo protinga, tikslo siekianti mergina: baigė Politechnikos universitetą ir pradėjo dirbti redaktore. Jos gyvenimas pasikeitė 2009 metais, kai ji su broliu išvyko atostogauti į Turkiją. Ten ji susipažino su Walteriu Baumannu, 10 metų vyresniu vokiečiu, turinčiu kazachų šaknimis.
Šis susitikimas atrodė lemtingas. Walteris buvo dėmesingas, rūpestingas ir, galima sakyti, kone iš karto užkariavo Jekaterinos širdį. Po atostogų jie pradėjo aktyviai bendrauti: kasdien susirašinėjo žinutėmis ir skambino, o Walteris kiekvieną mėnesį skrisdavo į Sankt Peterburgą jos aplankyti. Po metų jis pakvietė Jekateriną į Vokietiją, kur jie susituokė ir pradėjo gyventi su jo tėvais.
Tai atrodė kaip pasaka: mylintis vyras, nauja šalis, jaukūs namai. Tačiau iš tikrųjų viskas susiklostė kitaip. Gyvenimas su vyro tėvais virto košmaru. Jo anyta, įpratusi kontroliuoti sūnų, nepriėmė marčios ir nuolat kišosi į jų santykius. Dėl to šeimoje kilo konfliktų, kurie su kiekvienais metais tik aštrėjo.
Vyras darėsi vis agresyvesnis
2016 metais porai gimė dukra. Tai buvo ilgai lauktas įvykis, tačiau net ir vaikas negalėjo pagerinti jų santykių. 2017 metais šeima pagaliau persikėlė į savo butą, tačiau problemos tuo nesibaigė.
Jekaterinos draugai vėliau prisiminė, kad kivirčai Baumannų šeimoje tapo rimta problema praėjus dvejiems metams po dukters gimimo. Konfliktai namuose dažnai kildavo, peraugdami į smurtą. 2019 metais prieš Walterį buvo pateiktas pirmasis skundas dėl smurto artimoje aplinkoje. Tačiau byla buvo nutraukta, nes pora teigė išsprendusi konfliktą.
Tai toli gražu nebuvo tiesa. Ginčai tęsėsi. Vyras darėsi vis agresyvesnis: jis konfiskavo Jekaterinos dokumentus, izoliavo ją ir neleido jai bendrauti su draugais. Ji ne kartą bėgo į smurto artimoje aplinkoje paramos centrą, bet visada grįždavo. Kodėl? Kai kurie sakė, kad jai trūko finansinių lėšų pradėti naują gyvenimą. Tačiau daugelis mano, kad Jekaterina bijojo išardyti šeimą ir tikėjosi, kad jos vyras pasikeis. Moteris nuolat davė jam antrą šansą. Kaip ir daugelis smurto aukų, ji tikėjo, kad viską galima pataisyti.
Walteris kategoriškai nenorėjo skirtis su žmona, bet ir nebandė pagerinti jų santykių – net priešingai. Katia dažnai kentė smurtaujančio vyro išpuolius ir net bandė pabėgti į krizių centrą moterims, patyrusioms fizinį smurtą. Tačiau ji visada grįždavo namo: su šeima, augančia dukra.
2022 metų pradžioje Jekaterina priėmė sunkų sprendimą: ji pasakė mamai, kad pateiks skyrybų prašymą. Ji tai aptarė su sutuoktiniu, bet jis kategoriškai nenorėjo , kad ji išvyktų iš šalies. Didžiausia jo baimė buvo prarasti dukrą, kuri greičiausiai būtų likusi su mama.
Anyta staiga prisiėmė kaltę
Vasario 4 d. Jekaterina dingo. Walteris pranešė apie ją policijai, teigdamas, kad ji pabėgo, palikdama dukrą ir pasiėmusi pinigus. Jis teigė, kad ji tiesiog susikrovė lagaminą ir išėjo. Tačiau draugai ir giminaičiai iš karto pajuto, kad kažkas negerai. Jekaterina negalėjo palikti dukters.
Po mėnesio, kovo pradžioje, Vėzerio upėje buvo rastas lagaminas su Jekaterinos kūno dalimis. Turinys šokiravo net patyrusius tyrėjus: kūnas buvo sukapotas, o palaikai suvynioti į šiukšlių maišus.
Netrukus iš upės buvo ištrauktas lagaminas su Katios kūno dalimis. Pirmasis įtarimas kilo jos vyrui, tačiau motina bandė sušvelninti sūnaus likimą. Anyta staiga prisiėmė kaltę, teigdama, kad pati bendravo su savo marčia. Ji tvirtino, kad tą lemtingą vakarą ji atvyko aplankyti sūnaus, o marti užpuolė ją peiliu. Gindamasi Larisa kelis kartus dūrė Katiai.Tačiau ši teorija nepasitvirtino: nužudymo metu anytos telefonas buvo kitoje vietoje.
„Mano vyras buvo namuose ir negirdėjo ginčo – tai nesąmonė! <…> Ji negalėjo būti namuose, kai Jekaterina buvo pasmaugta: yra atliktas skrodimas“, – vėliau sakė aukos motina Svetlana Bolgova.
Tuo pačiu metu sielvartaujanti motina neabejojo, kad Larisa padėjo sūnui sunaikinti įkalčius. „Ji padėjo atsikratyti kūno ir išvalyti namus, kad pašalintų bet kokius įkalčius“, – tvirtino Svetlana.
Teismas galiausiai padarė išvadą, kad vyras nužudė rusę. Pirmininkaujantis teisėjas pabrėžė, kad buvo surinkta „pakankamai kaltės įrodymų“. Šeimos tragedijos priežastis buvo Jekaterinos sprendimas išsiskirti su vyru.
Walteris ilgai neigė bet kokį dalyvavimą, įvykdant šį nusikaltimą. Apklausų metu jis tylėjo, apsimesdamas nieko nežinantis. Tačiau jo namuose rasti įrodymai liudijo visai ką kita. Jo spintoje buvo rastas stiprių raminamųjų vaistų buteliukas, rastas Jekaterinos kraujyje. Garaže rasti baliklio ir dažų skiediklio kanistrai, o namuose – raktas nuo lagamino, kuriame buvo jos palaikai.
Skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė
Autopsija parodė, kad Jekaterina mirė pasmaugta praėjus kelioms valandoms po šeimos vakarienės. Ant jos kūno buvo matyti grumtynių ir nudegimų nuo elektrošoko žymių. Kitas svarbus įrodymas buvo telefono skambučių žurnalas. Nusikaltimo naktį ir kitą rytą Walteris devynis kartus skambino savo motinai.
Kai 2022 metų spalį teismo metu Walterio motina netikėtai prisiėmė kaltę, teigė ji nužudžiusi Jekateriną. Tačiau jos istorijoje buvo per daug neatitikimų. Teisėjai nusprendė, kad ji tiesiog bandė apsaugoti savo sūnų.
2023 metais gegužės 23 d. Walteris Baumannas buvo pripažintas kaltu. Jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su galimybe būti lygtinai paleistam po 15 metų.
Larisos likimas liko neaiškus. Juk ji galėjo tapti sūnaus bendrininke. Taip pat nežinomas Katios ir Walterio dukters likimas. Mažajai Vikai buvo šešeri metai, kai jos motina buvo nužudyta.
Nužudytosios motina buvo ne kartą pasirengusi skristi į Vokietiją ir pasiimti mergaitę atgal, bet jie jos negrąžins.
Mergaitė buvo apgyvendinta vaikų globos namuose, prižiūrima psichologų. Jekaterinos motina kovojo už teisę susigrąžinti anūkę, tačiau jai buvo atsakyta. Tikėtina, kad taip yra dėl to, jog mergaitė yra Vokietijos pilietė. Savo močiutę rusę ji matė tik kartą – susitikimas truko vos valandą.
Šioje istorijoje daug klaustukų? Kodėl Jekaterina, stipri ir išsilavinusi moteris, negalėjo palikti savo tirono? Kodėl neveikė smurto aukų pagalbos sistema? Ir kodėl vaiko, netekusio abiejų tėvų, negalima atiduoti kraujo giminaičiui?
Kiekviena tokia istorija primena, kad smurtas negali būti toleruojamas. Jei atsidursite tokioje situacijoje, netylėkite; ieškokite pagalbos. Atminkite: antras šansas dažnai būna paskutinis.
Socialinių tinklų nuotraukos
